Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ZORACHO SKULPTŪROS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A.V.   

Daug kas galvoja, kad Amerikoje menas, muzika, grožinė literatūra ir panašūs dalykai yra pajungti bizniui, technikai ir yra nustumti į pačią paskutinę vietą. Tačiau iš tikro ne visai taip yra. Nors amerikiečiai dar neturi suformavę tokios kultūros, kokią kad yra, pavyzdžiui, davę pasauliui Europos Vakarai, tačiau vis dėlto reikia pripažinti, jog rimtų pastangų, pasinešusių ta kryptimi, yra ir tenai. Todėl tenka su naujuoju prancūzų „nemirtinguoju" Paul Claudel, ilgą laiką Amerikoje atstovavusiu savo tėvynei ir gerai susipažinusiu ne tik su politiniu, bet ir su kultūriniu Amerikos gyvenimu, sutikti, kad Amerikoje kuriama nauja Europa. Ir tą dvasinį renesansą pradeda ne vyrai, bet pirmoj eilėj moterys, kurios, gavusios gerą išsilavinimą, turėdamos pakankamai laisvo laiko ir lėšų, ir dedasi tuo būdu prie literatūros, muzikos, meno, ar mokslo ugdymo.

Vienas iš tokių jaunesniosios amerikiečių kartos pirmūnų, atsisakiusių plastinio meno srityje nuo įprastinių lengvesnių formų, pasirinkusių kur kas sunkesnę apvaldyti medžiagą, būtent — akmenį, yra daugiau kaip prieš 25 metus pasirodęs amerikietis skulptorius W i l l i a m a s  Z o r a c h a s. Su juo drauge pasuko ta kryptimi ir visa eilė jaunųjų Amerikos skulptorių, kuriems Zorachas turėjo nemaža įtakos. Tik įsižiūrėkime gerai į jo monumentalų ir ar tik ne patį gerąjį kūrinį „M o t i n a   i r   v a i k a s" ir į kitus — ką jie byloja?

„Motina ir vaikas" yra 1,5 karto didesni už normalų dydį. Tai pirmoji Zoracho monumentalinė figūra, kritikų laikoma jo pačiu geruoju darbu. Jis ją nukalė be jokio modelio, tik pagal mažutį škicą, dirbdamas iš viso apie 3 metus ir, kaip ir kitas skulptūras, pats visas detales atlikdamas. Jo „ Š v e l n u m a s" nukaltas iš Jorko fosilijų, tamsaus, mėlynai juodo marmuro, darytas taip pat be jokio modelio, pasigaunant iš atminties darytu škicu ir paties patirtais realaus gyvenimo stebėjimais. „B e r n i u k a s   i r   m e r g a i t ė ", išpiaustyti mahagoni medyje, atskleidžia vieną puslapį iš paties skulptoriaus mažųjų šeimos narių pasaulio. „ A b r a o m a s   L i n k o l n a s " tapo kūnu tik po didelių ir nuodugnių to didžiojo žmogaus gyvenimo ir darbų . studijų. „ B e n j a m i n a s   F r a n k l i n a s" pateko į Franklino vardo pašto rūmus Vašingtone, tik gerai ištyrinėjus jo autobiografiją, drabužius ir anksčiau darytus piešinius ir visa tai meisterio ranka perkėlus į Ten-nesee marmuro ekspresyvią figūrą.

Skulptūra, ypačiai 19 amžiuje, buvo, galima sakyti, virtusi gamtos imitacija, o tatai privedė prie per didelio objekto išryškinimo, nekreipiant perdaug dėmesio į būdingus naudojamos medžiagos ypatumus. Tuo tarpu modernieji plastikai metė šūkį, kad turinys turi būti pavaizduotas medžiagos kalba, tuo būdu pačio meno santykius su materija padarydami dar glaudesnius. Taip sakant, esmė buvo iš naujo atidengta, o plastikai buvo skirtas uždavinys estetinį patyrimą dar daugiau išplėsti. Kūrinio imituojamasis ir dekoratyvinis pradas, kur buvo stengiamasi rūpestingiausiai atkurti ne esmines, bet atsitiktines objekto detales ir jas pagal nustatą tvarką planingai vienu ar kitu būdu surikiuoti, buvo žymia dalimi paaukotas daugiau monumentaliam uždaviniui, ypač ryškiai prabylančiam skulptoriui apipavidalinto akmens kalba.

Svarbiausia skulptūros „pareiga", jei taip galima pasakyti, yra apipavidalinti žmogiškąją formą. Naujųjų laikų skulptūra išmoko, kaip plastiką vėl padaryti gyvenimo formų reiškėją. Zoracho skulptūros alsuoja ramia, iškilminga dvasia, kurią galima lyginti su egiptėnų, senųjų graikų arba kinų dvasia. Jo figūrų negalima skirti kuriam nors laikotarpiui ar periodui: tai yra nepripažįstančios laiko rėmų formos išraiška. Ypač tai būdingai iškyla „Motinoj ir vaike", iškaltuose gražių, turingų spalvų šviesiai raudoname ispanų marmore, taip puikiai įgalinančiame skulptūriškai pavaizduoti jų savitarpio Santykius.

Čia pirmoj eilėj ypač ryškiai į akį krinta didžiulės, vešlios formos. Palyginti su daugiau fotografinį tikslumą perteikiančiomis akademikų skulptūromis, išsyk jos pasirodo kažkokios padrikos ir žmogų kažkaip išmuša iš įprasto pažinimo ir galvosenos rėmų. Tačiau toks formos interpretavimas yra būdingas visoms Zoracho skulptūroms.   A.V.
 
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai