Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
STUDIJA APIE MALDĄ PDF Spausdinti El. paštas

Red. kun. Kęstutis Trimakas, Ph.D., S.T.L.

Asmenys yra vedami įvairių motyvų parašyti platesnę studiją. Vienas tokių motyvų yra siekimas daktaro laipsnio išpildant jo įsigijimo sąlygą — parašant dizertaciją, kurioj turi atsispindėti tam tikro šviežumo, naujumo ar originalumo kibirkštis.

Panašų reikalavimą vykdydamas Trejybės teologijos seminarijoj, Newburgh, Ind., neseniai stamboką studiją parašė evangelikų reformatų kunigas Eugenijus Gerulis, už tai įgydamas teologijos daktaro laipsnį. Studijos tema — "The Essence of Prayer" (Maldos esmė). Ji parašyta anglų kalba. Jos apimtis — 579 puslapiai rašomąja mašinėle.

Apimtis
Studiją kun. Gerulis atitinkamai dedikuoja Dievo garbei ir "įkvėpimui, paskatinimui bei džiaugsmui visų, o ypač mūsų brolių ir seserų, pavergtų už Geležinės uždangos". Įvade jis palygina Einšteino formulę fizikos srityje E = mc2 su formule dvasios srityje G = fp2 (G — grace, malonė; f — faith, tikėjimas; p — prayer, malda).

Stebėjęs maldos vartojimą hinduizme, janinizme, budizme, pas Tibeto gyventojus, kiniečius, japonus, senuosius Amerikos gyventojus, babiloniečius, graikus, romėnus, krikščionis, autorius daro išvadą, kad malda yra centrinė ir universali apraiška tiek monoteistinėse (viendievėse), tiek politeistinėse (daugdievėse) religijose (I skyrius).

Siekdamas atsakyti į klausimą, kas yra malda (II skyrius), Gerulis bando išriški filosofinius bei teologinius sunkumus, kaip, pvz., ar žmogaus malda veikia į Dievo nekintamumą, valią, suverenitetą. Malda apibūdinama ne tik kaip prašymas, bet ir ieškojimas, beldimasis, padėka, garbinimas. Malda reikalinga, nes žmonėms reikia Dievo ir Jo malonės. Malda — tai dialogas tarp Dievo ir žmogaus. Maldos galia pastebima istorijoj; jos reikšmė ryškėja asmenų mintyse ir gyvenime Senajame ir Naujajame Testamente. Žmonėms pavyzdinė yra Jėzaus Kristaus mokiniams perduota Tėve mūsų malda, kur Dievo reikalai statomi pirmoj, o žmogaus reikalai antroj vietoj (III skyrius).

"Malda aukotina Šv. Dvasioje (Jud 1, 20; Ef 6, 18) . . . Visa malda yra Dvasios veikimas, ir mes meldžiamės tik todėl, kad Dievas duoda mums maldą . . . Malda galutinai yra viduj esanti, suenerginanti Dvasia, kalbanti su pačiu Dievu . . . Melstis Šv. Dvasioje reiškia melstis kaipo Šv. Dvasia" (304 psl., IV skyrius). V skyriuje aiškinamos su malda besirišančios temos: tikėjimas, padėka, nuodėmės išpažinimas ir atgaila, prašymas, nuolankumas, askezė ir pasninkas, kitų užtarimas maldoje, gydančioji maldos galia, malda už mirusius. VI skyriuje aptariama maldos aplinka: laikas, vieta, žvakės, smilkalai, kūno pozicija, giesmės, muzika, šokis, estetinė malda. VII skyriuje paliečiama individuali ir liturginė malda, maldos ilgumas, tyla ir klausimas maldoje. VIII skyriuje studijos mintys susumuojamos ir daromos išvados.

Vertinimas
Kun. Eugenijaus Gerulio disertacija yra minčių apie maldą turtingas rinkinys, sistematingai pateiktas pagal turinio gaires. Veikalas gvildena maldą žmonijos religijų įvairiopoj patirtyje ir sąvokose, sukauptose per eilę amžių — nuo gilios senovės iki pat mūsų laikų. Malda galutinai aiškinama krikščioniško tikėjimo šviesoje, tvirtai remiantis Šv. Raštu; ekumeninėje dvasioje stangiamasi nušviesti įvairių krikščionių krypčių panašumas ir skirtumas. Naudojamasi įvairių krikščionių autoriais. Sveikintinas kun. Gerulio platesnis ir gilesnis aiškinimas šių svarbių krikščioniškųjų temų: 1. Maldos kryptis dabartinėje dispensacijoje, t.y. į Dievą Tėvą per Jėzų Kristų Šv. Dvasios galia; 2. Šv. Dvasios veikimas tikinčiųjų maldoje ir 3. Tėve mūsų pavyzdinė malda.

Iškėlus keletą šios studijos teigiamybių, sustotina prie galimumo ją dar patobulinti.

Studijoje, kuri krikščioniškoje šviesoje iškėlė Kristaus tarpininkavimą dabartinės malonės dispensacijoje, pasigesta platesnio bei gilesnio aiškinimo apie paties Kristaus meldimąsi į Tėvą, remiantis gausiais evangelijų pavyzdžiais. Studijoje apie maldos esmę ta tema daug vertesnė dėmesio, negu periferinės - šalutinės temos, kurios ir taip savaime aiškios, kaip, pvz., ar švęstas vanduo turi galią.

Autorius linkęs pabrėžti Dievo veikimą maldoje. Vienur kitur jo išsireiškimai pertempia tiesos stygą, kaip, pvz., "malda yra Dievas" (101 psl.). kur tuoj pat jis aiškina: "Tai yra Dievo judėjimas į žmogų ir žmogaus į Dievą, susitikimo ir atsakymo ritmas. Ta prasme visas krikščioniškasis gyvenimas, visa mokinystė (discipleship) yra malda" (101 psl.). Iš to paaiškinimo matyti, kad malda yra Dievo veikimas į žmogų ir žmogaus veikimas, t.y. dialogas, bet visa tai ne s u tapatintina su pačiu Dievu.

Evangelikų reformatų kunigas dr. Eugenijus Gerulis

Remdamasis Šv. Raštu, studijos autorius teisingai aiškina dabartinės malonės dispensacijos kryptį: malda — į Dievą Tėvą per Jo Sūnų Jėzų Kristų Šv. Dvasios galia. Tačiau iš to jis daro per griežtą išvadą, tarsi nebegalima melstis į Kristų ar Šv. Dvasią tiesiogiai. Betgi Evangelijoje apstu pavyzdžių, kur kreipimaisi į Kristų yra Jo paties tuoj pat išklausomi; kaip, pvz., jo motinos Kanos vestuvėse ar vagies ant kryžiaus "Prisimink mane" ir kt. Šie tiesiogiai į Kristų kreipimaisi ir Jo išklausymai nebūtinai sugriauna dabarties dispensacijos kryptį — jie remiasi ja. Panašiai, analogiškai aiškintini ir atvejai, kai tikintieji prašo teisiųjų Šventųjų (kurie yra Kristuje ir kuriuose yra Kristus) užtarti juos (per Kristų) pas Dievą Tėvą.

Ekumeninės dvasios veikiamas, kun. Gerulis sugeba pastebėti bei pagrįstai iškelti ne tik savo, bet ir kitų religinių pakraipų teigiamus reiškinius. Pvz., skyrelyje "Christian Prayer" (Krikščioniškoji malda) jis teigia: "Tuo tarpu, kai evangelikų garbinime intelektualinis blaivumas gali tik sunkiai išlaisvinti asmeninio pamaldumo gyvybines galias, katalikų Mišių liturgija savo dvasine bei misterine savybe ir juslinių bei estetinių akstinų turtais per šimtmečius yra buvus pradiniu žingsniu mistinei maldai ir kontempliacijai" (p. 60).

Betgi tą skyrelį autorius užbaigia Friedrich Heiler žodžiais, kuriuos be komentaro jis lyg ir priima kaip šio skyrelio išvadą ar užbaigą: "Vis dėlto viso garbinimo idealas yra protestantizme. Dvasiškai brandžių asmenybių susirinkimu Dievo dvasinis garbinimas yra aukščiausia ir gryniausia garbinimo forma, tikrai dieviška tarnyba" (p. 60). Ši ištrauka lieka nepaaiškinta ir tuo pačiu neparemta. Taip ir lieka klausimas, kaip ir kodėl tik protestantizme yra "dvasiškai brandžių asmenų susirinkimas". Tokios vietos studijoj yra retos, bet jos sudaro sunkumų daugeliu atžvilgių turtingą ir turiningą veikalą visuotiniau priimti.

Šioje studijoje autorius cituoja ne vien teologus (jų galėjo būti daugiau), bet ir religijos populiarintojus. Atrodo, kad jam svarbu pačios mintys, o ne kas jas sugalvojo, išryškino ar tik kitų mintis atkartojo. Vis dėlto kaip mene taip ir idėjose originalumas paprastai lydimas šviežiu gilumu. Tad gal ir šios studijos rėmuose būtų pravartu turėti cituojamų autorių atranką, ypač įvedant daugiau maldos praktikoj pirmaujančių autorių, kaip, pvz., Pranciškaus Saleziečio ir kitų, religijos klasikinių veikalų žinovų.

Maldos esmei aptarti autoriui nebūtina buvo užsiminti apie šių laikų problemas, bet kadangi autorius jas kai kur palietė, tad gal buvo galima kiek daugiau pasinaudoti šių laikų maldos problemas svarstančiais šaltiniais, kaip, pvz., Herder ir Herder leidžiamos "Concilium" serijos knygomis, ypatingai Duąuoc ir Geffre redaguotu "Prayer Life" (Maldos gyvenimas).

Baigminė  išvada
Naujojo teologijos daktaro kun. Eugenijaus Gerulio studija "Essence of Prayer" yra verta dėmesio. Joje sutraukta ir sistemingai išdėstyta medžiaga randama nelietuvių kalbomis daugelyje šaltinių, kuriais autorius pasinaudojo ir, savaip perkošęs, pateikė naujame veikale. Kiti tesprendžia tą veikalą išleisti anglų kalba. Mums gi dera stipriai pasisakyti už šios studijos atspausdinimą lietuvių kalba. Kiek patobulinus ir patikslinus, ši studija būtų didžiai naudinga plačiai lietuvių visuomenei tiek išeivijoj, tiek tėvynėje. Jos atspausdinimas padėtų užpildyti žymią stoką religinės literatūros lietuvių kalba.

Ruošiant lietuvišką vertimą ^derėtų į bibliografiją įtraukti sistematingesnę bibliografiją lietuviškos religinės literatūros apie maldą (disertacijoje pastebimi tik daugiau atsitiktiniai užsiminimai apie maldą — dažniausiai iš lietuvių išeivių periodinės spaudos).
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai