Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
POEZIJOS DIENOS CHICAGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Apie vadinamąsias Poezijos dienas, pavasariais rengiamas Chicagos lietuvių Jaunimo centre, Aidų bičiuliai bus skaitę ankstesniuose reportažuose. Daug apie jas teko skaityti ir šio rašinio autoriui, ypač Draugo kultūriniuose puslapiuose, tik dalyvauti vis nebūdavo progų. Pagaliau proga atsirado šį pavasarį. Atidžiai sėdėjau su savo magnetofonėliu, kuris padėjo man priminti kai kurias detales.

XII Poezijos dienų, tiksliau vakarų datos — gegužės 24 ir 25. Abiejų pradžia 8 vl. Pirmojo vakaro programa, įskaičius pertrauką, užsitęsė beveik tris valandas, o antrojo irgi su 15 min. pertrauka — apie dvi valandas.

Manydamas, kad skaitytojui daugiausia naudos duos protokolinio pobūdžio reportažas, jį čia tokį ir pateiksiu. Tiems, kurie norės išgirsti ir mano nuomonę, gale pridėsiu vieną kitą komentarą.

Pirmasis vakaras — A. Baranauskui ir Amerikos poetams
Žiūrovais - klausovais sklidinai pripildytoj kavinėj programą keletu sakinių pradėjo Jaunimo centro Moterų klubo, dabar ir šio centro Globos komiteto pirmininkė Salomėja Endrijonienė. Priminusi, kad Moterų klubas Poezijos dienas ruošia šeštą kartą, kad iš viso jos įvyksta dvyliktą kartą ir kad iš eilės dešimtą kartą poezijos šventei programą parengia poetas Kazys Bradūnas, poezijos mylėtojus pasveikinusi, ji Bradūną pakvietė šventę atidaryti (vėliau, tik man vienam dar buvo paaiškinta, kad, nors renginys vadintinas XII Poezijos dienomis, pirmuosius du kartu buvo vadintas Poezijos pavasariu).

Pasidžiaugęs gausiais poezijos bičiuliais, Kazys Bradūnas manė šventę būsiant įpatingą tuo, kad programoje nemaža vietos skiriama ir amerikiečių poezijai. Po to priminė, kokių sukakčių fone ji rengiama: 100 metų nuo pirmojo eilėraščio lietuvių spaudoje (1885 metais Aušroje ifspausdin-tas Maironio eilėraštis "Miškas ūžia . . ."); 40 metų nuo pirmosios poezijos knygos egzilėje (1945 m. birželio 15 Vokietijoj pasirodė Petro Babicko eilių rinkinėlis "Toli nuo tėvynės", su skambia daina tapusiu eilėraščiu "Pajūriais, pamariais"; šis leidinys dabar — bibliografinė retenybė); bet pati stambiausia sukaktis, tai 150 metų nuo poeto Antano Baranausko gimimo. Jį, Baranauską, Bradūnas pavadino mūsų literatūros milžinu, priešmaironinėj eroj lygintinu tik su Kristijonu Donelaičiu. Jo poemą "Anykščių šilelį" Bradūnas teigė esant senosios mūsų literatūros gulbės giesme, nes po jos ateina Maironis ir naujoji poezija. Priminė ir datas: 1859 m. A. Baranauskas "Anykščių šilelį" baigė rašyti, o 1862 m. gimė Maironis.

Antano Baranausko kūrybai skaityti pakviesti Algirdas Titus Antanaitis su dukromis Gaile ir Guoda. Jie rečitalį pradėjo poeto "Kelionės Peterburkan" eilių ciklu. Bedeklamuojant, "į darbą" įtraukta ir visa publika: Antanaičiui davus toną, sudainuota du ar trys "Sudiev, Lietuva . . ." posmai. Po šio ciklo įsiterpė Kazys Bradūnas su pastabomis. Jis turįs 1912 m. Seinuose išleistą A. Baranausko eilių knygelę, kurioje cenzūros brūkšniais "išrašytos" ištisos eilutės (pateikė keletą pavyzdžių). Turįs ir Vilniuje šiais laikais išleistą Baranausko kūrybos dvitomį, kuriame "Kelionės Peterburkan" ciklo veltui ieškosime. Esą, vieniems ir kitiems okupantams lengviau spausdinti poeto Dievą, pastarųjų, kad ir mažąja rašomą, negu praleisti žodžius "Kad tu, gude, nesulauktum . . ." Dar priminęs, kad A. Baranauskas mums lieka dainium tos apochos, kuri lenkams išaugino Mickevičių, ukrainiečiams Tadą Ševčenką ir vengrams Sandorą Petofi, mikrofonus vėl atidavė Antanaičių trijulei. Dabar jie (tėvas ir abi dukros) pamainomis skaitė "Anykščių šilelį", originalą paįvairindami Nado Rastenio ir Demie Jonaitis (Jonaitienės) atliktais angliškais vertimais. Vėl dainuoti pakviesta, publika su ūpu traukė "Giedu giesmelę . . .", paskui "Kalnai ant kalnų ..." Po to Baranausko kūrybos rečitalis baigėsi. K. Bradūnas padėkojo.

Po 15 minučių pertraukos, K. Bradūnui pasidžiaugus į Poezijos šventės programą įsijungusiais Lituanistinės katedros prie Chicagos universiteto vedėju prof. dr. Bronium Vaškeliu bei minimos katedros profesore dr. Violeta Kelertiene, pastaroji pakviesta kalbėti apie Amerikos poetus, su kurių kūryba norima publiką supažindinti.

Nors dr. Kelertienės paskaitą turiu ištisai įrašęs į juostą, nesiimsiu jos atpasakoti, manydamas, kad ji bus kur nors išspausdinta.

Bet su paskutiniais paskaitos žodžiais dr. V. Kelertienės darbas nesibaigė. Publikai nė paploti nesumojus, ji ėmė pasakoti pirmojo skaitysimo poeto Henry Wadsworth Longfellotv biografinius bruožus — tik pačias svarbiausias datas ir jo kūrybinę krvptį. Taip ji aptars ir dar šešis poetus, o aktoriai deklamuos jų kūrybą. Tie kiti šeši buvo Edgar Aliau Foe, Walt Whitman, Emily Dickinson, C ari Sandburg, Robert Frost ir Archibald MacLeish.

Dr. Violeta Kelertienė Poezijos dienose kalba apie amerikiečių poeziją.

Iš Longfellow kūrybos Jūratė Jakštytė padeklamavo "Daybreak" ir lietuviškąjį A. Tymolio vertimą "Auštant"; taip pat "The Arrow and the Song" ir lietuvišką Bernardo Brazdžionio versiją "Strėlė ir daina".

Poe eilėraštį "Annabel Lee" bei tuo pačiu pavadinimu Alfonso Nykos-Niliūno vertimą deklamavo Eugenijus Būtėnas. "Eldorado" originalą deklamavo J. Jakštytė, o Vytauto Mačernio vertimą — E. Būtėnas.

VVhitmano "I Hear America Singing" ir Jurgio Bradūno lietuviška versija "Girdžiu Ameriką dainuojant" teko J. Jakštytei; "Give Me the Splendid Silent Sun" (su Antano Vaičiulaičio vertimu "Man duoki skaisčią, tylią saulę") bei "Long, too long, America" (su J. Bradūno lietuviška versija "ligai, perilgai, Amerika") padeklamavo E. Būtėnas.

Visus tris E. Dickinson kūrybos pavyzdžius atliko J. Jakštytė: "The sky is low" (Danguolės Sadūnaitės vertime "Dangus toks žemas"), "Heart!" (D. Sadūnaitės "Širdie!") ir "If I can stop" (B. Brazdžionio "Jei vienai širdžiai").

Sandburgo "Fog" ir jo Henriko Nagio vertimą "Migla" vėl teko J. Jakštytei. Kitus jo du kūrinius — "Grass" (H. Nagio vertime "Žolė") bei "Chicago" (ir H. Nagio "Čikaga") deklamavo E. Būtėnas. Po jo įsiterpęs Kazys Bradūnas paaiškino, jog Sandburgas buvęs ir liaudies dainų bei baladžių dainininkas; dainuodavęs prisitardamas gitara. Dvi dainelės iš kasetės ar patefono plokštelės čia tuoj ir buvo pergrotos.

Frosto "Stopping by vvoods on a sno\vy evening" deklamavo E. Būtėnas, o Stasio Pilkos vertimą "Sustojus prie miško snieguotą vakarą" atliko J. Jakštytė. "The pasture" ir T. Venclovos vertimą "Ganykla" padeklamavo E. Būtėnas, o "Fire and ice" bei T. Venclovos "Liepsna ir ledas" atliko J. Jakštytė.

Paskutiniojo, MacLeash'o, vienintelį kūrinį "Ars Poetica" pasidalijo abu deklamuotojai: originalą atliko E. Būtėnas, o T. Venclovos vertimą — J. Jakštytė.

Pridėjus K. Bradūno padėką visiems programos atlikėjams ir glėbį šiltų žodžių abiem aktoriam - deklamuotajam, baigta pirmojo vakaro programą.

Antrasis vakaras — Liūnei Sutemai ir Henrikui Nagiui
Prieš programą įžanginį žodį vėl tarė Kazys Bradūnas. Pasveikinęs ir tą vakarą kavinę perpildžiusią publiką, paskelbė nemalonią naujieną, kuri ne vienam jau vakarykščiai buvo žinoma: Henrikas Nagys, sunkiai susižeidęs ranką, autoriniam rečitaly nedalyvaus. Tačiau prašė per daug nenusiminti, nes jo kūrybos apsčiai girdėsime, kad ir ne jam pačiam prieš mus stovint. Tuo tarpu pakvietė anksčiau minėtą lituanistikos prof. dr. Bronių Vaškelį kalbėti poezijos temomis.

"Pavasaris, poezija ir Lietuva" —
pirmieji kalbėtojo žodžiai. Kadangi juos sekė trumputė pauzė, manyčiau, kad tai paskaitos pavadinimas.
 
Ir jos čia neatpasakosiu, tikėdamasis, kad bus išspausdinta.

Šių metų Poezijos dienų programos pertraukos metu šnekučiuojasi paskaitininkas dr. Bronius Vaškelis ir programos vadovas Kazys Bradūnas.

Kadangi vakaro įžanga ir paskaita buvo užėmę beveik valandą, Liūne Sutemą išgirdome tik po pertraukos, po Bradūno įžanginio žodžio. Tame žodyje Bradūnas sakė nežinąs, ar būtų gerai, jei šeimoj žmona ir vyras būtų poetai, bet poezijai imlios žmonos jis kiekvienam poetui linkėtų. Niekur netekę girdėti atvejo, kad šeimoje būtų pirmaeiliai poetai du vaikai, brolis ir sesuo, išskyrus šiuos du Nagių šeimos narius. Tokiam unikuminiam pavyzdžiui ir esanti skiriama sekanti programos dalis.

Pirmasis Liūnės Sutemos skaitytas dalykas — "Šimtametės žiemos užrašai" iš poezijos rinkinio Vendeta. Antruoju buvo gabalas (anot poetės "keli padriki sakiniai") iš naujo ciklo "Graffiti". Viso labo, iš Vendetos ir iš nespausdinto ciklo — tik 14 minučių.

Po to ėjo K. Bradūno įtarpas — žodžiai Henriko Nagio adresu. Nostalgiški, nuklydus į universiteto laikus, "kai dar ne tiek buvome, kiek vaidinome poetus", kai mergaičių-adoratorių apsuptam Henrikui daugelis pavydėdavo . ..

Henriko Nagio balsas iš juostelės skambėjo aiškiai. Nedingo nė viena skiemuo. Deklamavo dešimtį eilėraščių iš rinkinio Prisijaukinsiu sakalą, pradėdamas to paties vardo pirmuoju, bet vėliau nesilaikydamas knygoje išdėstymo eilės. Kiti devyni buvo šie: "Išmaldos neprašiau", "Stebuklas", "Žodis", "Atskrenda sakalėlis", "Mano sakalas", "Umbra Tacitą", "Ikaras", "George Traki" ir "Requiem". Sekdamas knygos tekstą ir klausydamas poeto deklamavimą, pastebėjau šen ir ten pakeitimų, bet daug kur jie buvo neesminiai. Tik paskutinysis eilėraštis, "Reąuiem", deklamuojant išėjo visiškai perkurtas.

Nagio kūrybos skaitymą tęsė K. Bradūnas, parinkęs tai, kas Nagiui būdingiausia. Visų pirma — eilėraštį iš rinkinio Lapkričio naktys "Didelis medis prie turgaus aikštės". Po jo, pabrėžęs, jog H. Nagio eilėraščių nespausdina jokie okupuotos Lietuvos leidiniai, tačiau jie, slapta nusirašinėti, Lietuvoje eina iš rankų į rankas, tuo reiškiant didžiausią poeto įvertinimą, perskaitė "Budapešto baladę", sukurtą tikram ar įsivaizduotam vengrų jaunuoliui, 1956 metų sukilimo dalyviui pagerbti. Tai buvo paskutinis antrojo vakaro poezijos perlas.

Padėkojęs publikos per abu vakarus matytiems - girdėtiems, o taipgi ir užkulisiniams programos dalyviams (čia, pvz., paaiškėjo, kad Henriko Nagio įrašus parūpinusi Dalia Bylaitienė), K. Bradūnas garsiai ir aiškiai paskelbė daugiau Poezijos dienų programų nebeorganizuosiąs, neberuošiąs. Publikos nepasitenkinimo balsams sklindant, akcentavo, jog tai nereiškia Poezijos dienų pabaigos, jog jos būsią ir toliau rengiamos, tik kitas, gal jaunesnis žmogus, turėsiąs programa pasirūpinti ir tam nežinomam asmeniui iš kalno palinkėjo sėkmės.

Kaip pradžioje žadėjau — dar keletas komentarų.

Poetė Liūne Sutema Poezijos dienose skaito savo naujausią kūrybą.

Pradėsiu nuo publikos. Ji buvo kultūringa, imli, šilta ir dėkinga programos atlikėjams. Abu vakarus po du kartu (programos pradžioj ir po pertraukos) įžanginio žodžio nutildyta, ji įdėmiai klausėsi ir taikliai reagavo. Programos metu nebuvo pasivaikščiojimų ir nereikalingų pašnibždų. Jautei, kad čia tikri poezijos mylėtojai. Ir stebėjaisi, kad tokių Chicago-je dar taip gausu. Liūdino tik nenuslepiamas faktas, kad klausytojų amžiaus vidurkis sukasi apie 60. Deklamuotojų Antanaityčių amžiaus tik keletas, ne keliolika!) Ne ką daugiau ir iš viduriniosios kartos. Deja, deja!

Apie Kazio Bradūno sustatytos programos kokybę skaitytojas jau bus susidaręs apytikrį vaizdą. Šio reportažo autorius geresnės negalėjo nė įsivaizduoti! Man didžiai patiko ir keli Kazio Bradūno intarpai, lygiai kaip įžanginis ir baigminis žodžiai. Kada tik jis, Bradūnas, prie mikrofono ateidavo, vis sužinodavom ką nors naujo ir labai įdomaus.

Programos atlikėjus prisiminsiu iš eilės, kaip dalyvavo. Antanaičių trijulėj tėvas Algirdas Titus labiausiai imponavo stipriu balsu ir gebėjimu įtraukti publiką į dainas. Baranausko poeziją skaitė su ūpu, įspūdingai. Iš jo galėtume tik pageidauti kiek geresnio kirčiavimo (pvz., kairinio kirčio ant mano, tavo, savo, rusų, kaip tai natūraliai išeina Bradūnui). Abiejų Antanaityčių, Gailės ir Guodos, balseliai — tikras aksomas. Jų amerikinis akcentas minimalus. Abi skaitomą dalyką dailiai interpretavo. Kad tik didesni balsai, kad kiek garsiau. To garsumo ypač vienai stokojo (nežinau kuriai, vardais jų nepažįstu). Dr. Violetos Kelertienės paskaita dalykiška, reikšminga, įdomi. Gaila, kad dr. Kelertienė skaitė skubotai (turiu galvoj paskaitą; atlikdama moderatorės darbą nebesiskubino) ir tylokai. Tokia paskaita prašyte prašosi atspaudo Aiduose ar Metmenyse ar kultūriniame Drauge. Jūratė Jakštytė ir Eugenijus Būtėnas deklamavo pasigėrėtinai. Čia tai jau aktoriai, verti to vardo.

Didelis malonumas buvo klausytis dr. Broniaus Vaškelio. Jo paskaitoj apstu ir humoro, ir poezijos, ir filosofijos, ir rimtų poezijos kritiko minčių. Nedingo nė vienas ištartas žodis, net ir nusilpusioms ausims. Viliuosi, jog ir šią paskaitą rasime kuriam nors žurnale.

Iš savo kūrybą skaitančių poetų nieko neturėtume reikalauti, tik džiaugtis juos matydami. Liūne Sutemą, ne tik matėm, bet ir labai gerai, aiškiai girdėjome. Tai buvo pati svarbiausioji šių Poezijos dienų poetė. Gaila, kad Henrikas Nagys neatėjo prie mikrofono, bet jo gilus balsas iš kasetės ir Kazio Bradūno jautriai išdeklamuoti posmai apie medį turgaus aikštėj ir Vengrijos sukilėlį Imrę Henriko vaizdą atkūrė bent tiems, kurie jį pažįstame.

Režisierius ir literatas Algirdas Titus Antanaitis su dukromis Guoda ir Gaile š. m. Poezijos dienose atlieka sukaktuvinį Antano Baranausko poezijos rečitaį. Visos nuotraukos Z. Žilevičienės

Į poezijos šventę einantiems už kiekvieną vakarą reikėjo užsimokėti po tris dolerius arba penkis dolerius, perkant bilietą dviem dienom. Pertraukų metu buvome vaišinami.

Viską į krūvą sudėjęs pasakysiu, kad XII Poezijos dienos man davė keleriopai daugiau, negu tikėjausi. Jeigu kitais metais įvyks Tryliktosios, nepagailėsiu vėl 600 mylių kelionės.

Reportažą baigiant, man buvo paaiškinta, kad dr. Juozas Prunskis pirmųjų septynių Poezijos švenčių apžvalgą Aiduose paskelbė 1980 m. 4 nr. o devintosios — 1982 m. 4 nr. Liko neapžvelgtos trejų metų šventės. Aš jas čia bent prabėgomis suminėsiu.

VIII Poezijos dienos įvyko 1981 m. gegužės 29 - 30, kaip ir visos kitos — Jaunimo centro kavinėje. Jose penktadienį, akcentuota "Žemės" antologijos 30 metų sukaktis. Paskaitą "Žemė ir žemininkai" skaitė T. Venclova, Žemininkų posmams sukurtas kompozicijas dainavo Judita Burgės, Emilija Pakštaitė-Sakadolskienė ir Linas Rimkus. Žemininkų poezijos rečitalį su plačiais komentarais, antrąjį vakarą, šeštadienį, atliko Kazys Bradūnas.

X Poezijos dienos surengtos 1983 m. gegužės 27 - 28. Pirmaia diena paminėta Aušros 100 metų sukaktis. Išklausyta Aušros Liulevičienės paskaita apie Aušros poetus. Jų poezijos rečitalį atliko Algirdas Titus Antanaitis su dukromis Daina, Gaile, Guoda ir Indre bei antrakaimiečiais aktoriais — Vida Gilvydiene, Jūrate Jakštyte, Indre Toliušyte, Eugenijum Būtėnu, Juozu Kapačinsku ir Arvydu Vaitkum. Dariaus Polikaičio dainomis paverstus aušrininkų eilėraščius dainavo jis pats kartu su sesute Rima ir broliais Audrium bei Marium. Antrasis vakaras skirtas aktorės Marijos Smilgaitės rečitaliui, pavadintam "Lietuva dabarties poezijoj". Įpinti trys išeivijos ir trys Lietuvos poetai: Jonas Aistis, Bernardas Brazdžionis, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Vytautas Mykolaitis Putinas, Janina Degutytė ir Judita Vaičiūnaitė. Įtarpais apie autorius rečitalį papildė Kazys Bradūnas.

XI Poezijos dienoms pašvęstas 1984 m. gegužės 25 - 26 savaitgalis. Kazimierinių metų fone šventės akcentas skirtas religinei mūsų poezijai. Iš dalies šiam akcentui palenkta pirmojo (penktadienio) vakaro kun. Vytauto Bagdanavičiaus paskaita "Ar Doezija yra realybė?" Aktorė Ingrida Blekytė atliko lietuvių autorių religinės poezijos rečitalį. Jo įtarpu ėjo Dariaus Lapinsko specialiai sukurtas vokalinis triptikas, naudojant Kazio Bradūno knygos "Prierašai" religinių temų tekstus. Solo dainavo Laima Rastenytė-Lapinskienė, D. Lapinskui akomponuojant. Antrasis vakaras skirtas Alfonso Nykos-Niliūno kūrybai. Paskaitą apie jo kūrybą skaitė ir jo kūrybos rečitalį atliko Jurgis Blekaitis.

Šiuo laikau spragas užkaišęs. Dabar trijuose Aidų numeriuose bus galima rasti visų dvylikos Chicagos lietuvių Poezijos dienų aprašymus. (Ačiū! Bet primintina, kad ir anų trijų Poezijos dienų programos sutrauktai buvo pateiktos Aidų skaitytojams. — Red.)

1984.VI. 1-4
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai