Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KĄ BYLOJA VENGRŲ AUTORIAI P E N SUVAŽIAVIME PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Al. L.   
Lietuvos atgimimą išgyvename širdimi ir protu, liejame jausmus ir drauge mėginame suprasti, kaip pasikeitė jos vidinis ir išorinis gamtovaizdis, kokie sunkumai ir sudėtingi vingiai jos laukia kopiant iš totalitarinio dugno į šviesesnę ateitį. Suprasime lengviau, įstate Lietuvą į Vidurio-Rytų Europos kontekstą. Ir todėl šiandien mums toksai svarbus Tarptautinio PEN Klubo teikiamas forumas, kuriame susitinkame su šios Europos dalies rašytojais ir intelektualais, juos intymiau pažindami, imame geriau suprasti save.

Pasiklausykime, ką Budapešte šįmet kovo mėnesį bylojo vengrų autoriai.
Turbūt jokiame pasaulio mieste nėra tiek daug poetų, romanistų, dramaturgų, kompozitorių paminklų, kaip Budapešte. Europai ir pasauliui visai nesuprantama kalba rašiusieji buvo neskaitlingos tautos dvasiniai vadai, kankiniai, pranašai.

"Amžinai būkite ištikimi savo šaliai, o vengrai", — skamba įrašas ant XIX a. poeto Mihaly Vorosmarty paminklo Budapešto centre. Didis autorius, kaip kokia dievybė-tvėrėja, apžvelgia po kojomis išsirikiavusius savo vaizduotės kūrinius — romantizmui būdinga poeto apoteozė.

Netoliese, kaip Vincas Kudirka lietuvius, vengrų tautinis poetas Sandor Petofi ragina savo tautiečius keltis ir sukilti. Tai irgi romantinė idėja — savo gyvybę už tėvynę aukojantis ir ją savo krauju išganantis poetas, iš Adomo Mickevičiaus raštų pažįstamas Kristų menančio dainiaus įvaizdis. Dar neseniai uždraustą švęsti kovo 15-ąją, vengrų tautos šventės dieną, Petofi paminklas paskęsta gėlėse, jo link vingiuoja nesibaigianti visų kartų vengrų procesija. Poezija maitina tautos atmintį ir formuoja jos dabartį.

Dabartinė vengrų literatūra — PEN centras, didžiosios leidyklos, literatūriniai žurnalai — susitelkusi prie šių paminklų stovinčiame nuobodžiai moderniame stiklo ir betono pastate. Herojiškų praeities figūrų šešėlyje šiandienos vengrų rašytojai atrodo daug kuklesni, labai susirūpinę ir smarkiai sumišę.

Vengrų leidyklų lygis niekad nebuvo taip nusmukęs, kaip dabar — skundžiasi PEN centro pirmininkas Miklos Hubay. Dar neseniai, sako jis, vengrų rašytojai turėjo kovoti su komunizmo pagunda, o šiandien vėl kitas pavojus — pagunda taikstytis su amerikiečių politika ir ekonomika. Tie naujieji pavojai jam įsikūnija žodyje "rinka": vengrų literatūrai dabar, esą, grasina "amerikietiškos pramoginės raštijos pramonė".

Apie amerikietiškojo materializmo ir pop-kultūros invaziją pirmaisiais pokario dešimtmečiais panašiai skundėsi Vakarų Europos šalių intelektualai; Prancūzijoje tada pasigirdo žodis "kokakolonizacija". Tos Vakarų Europoje jau atvėsusios emocijos šiandien vėl atgimsta Vidurio-Rytų Europos intelektualų sluoksniuose. Didelių sukrėtimų ir pasikeitimų laikais ten įprasta grėsmę savo kultūroje įžiūrėti ateinančią iš užsienio.

Iš kito vengrų rašytojo lūpų vėl pasigirsta senas "Hungaria irredenta" — suskaldytos, neišganytos Vengrijos skundas. Kas trečias vengras dabar gyvena anapus savo valstybės ribų; vengrų literatūra kuriama penkiose šalyse. Pirmojo pasaulinio karo padarytos žaizdos tebekraujuoja, ir todėl tiek daug energijos išliejama tam, apie ką anglų ar prancūzų rašytojas net nepagalvoja — savo gimtinei kalbai ginti.

Kai kurie vengrų autoriai pasigenda padėties prieš keletą metų, kai cenzūra jau buvo beveik pradingusi, bet rašytojai tebesinaudojo senojo režimo privilegijomis, kuriomis buvo bandyta nupirkti jų sielas: rašytojų namais ir vasarnamiais, garantuotais tiražais, ypatingu statusu. Tame "aksominiame kalėjime" buvo įmanoma būti saugiais opozicionieriais — kąsti vieną režimo ranką, o iš kitos imti gėrybes.

Ir komunistinis režimas, ir rašytojai iš skirtingų pozicijų pervertino literatūros vaidmenį — atsidūsta kitas autorius. Jam nepatinka, kad kai kurie vengrų rašytojai dabar medžioja pinigus. "Dabar svarbu turėti drąsos ir toliau gyventi pakelta galva," — tvirtina jis.
Abudu sutartinai pažvelgiame pro langą į Vorosmarty statulą, ant kurios šiepiasi didelėmis raidėmis iškrevei-zoti žodžiai "Sid Vicious". Dabartis punk roko atstovo pavidale sviedžia iššūkį vengrų — ir ne tiktai vengrų — literatūros romantinei ir tautinei tradicijai.
***
Kaip panašu į Lietuvą — ir kaip skirtinga. Šių balsų klausantis, ryškėja ypatingas Lietuvos veidas.
Al. L.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai