Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ERDIVILAS MASIULIS — BEVERLY SHORES ARCHITEKTAS PDF Spausdinti El. paštas
1922 - 1983

Kas laisvė iečiai —
mirtis minotaurui.
Senų amžių pasakymas


Architektas Erdivilas Masiulis dirbo inžinerijos biure, kur buvo projektuojami didžiai praktiški pastatai, kaip vandens filtravimo fabrikas, mokykla ar laidojimo namai, kuriems suteikiama racionalus aiškumas, suderintos funkcijos ir intelektualinė tvarka gana ribotose finansinėse ir laiko sąlygose. Architekto dvasia gi trokšta peršokti praktiškus poreikius siekdama išraiškumo, jausmo išsakymo, atatikmens dvasios polėkiui, prasmingumo gyvenamam laikui ir meno aukštumos. Nors visų rūšių statiniai leidžiasi architekto formuojami, tačiau vienos šeimos gyvenamas namas slepia savyje daugiau sudėtinių elementų, prašosi gilesnės architekto įžvalgos kaip eilė kitų pastatų.

Grįžęs vakare iš darbo namo, nakties tyloje E. Masiulis ieško tikresnio gyvenimo: ima projektuoti vienos šeimos gyvenamus namus. Škicuoja, eksperimentuoja modeliais, braižo ir bando galvojimo metodą priderinti jausmams. Darbas užsitęsia iki antros ar trečios valandos nakties, o kartais — "... jau penkta valanda ryto, laikas ruoštis į tarnybą ..." — pasakoja juokaudamas. Taip suprojektuoja ir pastatydina virš dvidešimties stambesnių architektūrinių objektų — nuo paprastų priestatų iki mokyklos, bažnyčios ir miestelio parko.

Malonus, gyvų akių, mėgstantis žmones ir subuvimus, savo vaizduotėje aristokratas su išdidumo bruožu, jautriai atsakantis į kitų poreikius, Masiulis žinojo tiksliai, ko siekia savo darbe, ir kruopščiai parinko kiekvienam pastatui originalią formą, struktūrą, medžiagas ir tekstūras. Pirmųjų namų projektus atlieka nenu-statęs atlyginimo — "... kiek duos, tiek pakaks ..." — šypsojosi.

Lietuvos teisingumo ministro sūnus Erdivilas Zigmantas Masiulis gimė Kaune 1922 metais vasario 2 dieną. Mokėsi Kauno jėzuitų ir Aušros gimnazijose, 1940 m. įstojo į Vilniaus universiteto teisių fakultetą. Rusams okupavus kraštą, persikėlė į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune studijuoti architektūros. Vokiečių frontui griūvant, 1944 m. vasarą Masiulių šeima, pasikinkius arklius, vežimu pasileido iš savo Linksmakalnio ūkio Vokietijon. Erdivilas studijas baigė 1949 metais Stuttgarto aukštojoje technikos mokykloje, bene geriausioje tos srities Vokietijoje, kuri šūkiu "Technologija ir menas naujoje vienybėje" tęsė Bauhaus'o tarptautinio architektų avangardo, idėjas. Emigravęs Australijon, vedė latvaitę Eriką, kuri išmoko lietuviškai ir tapo tvirta jo planų rėmėja. 1955 metais atvyko į JAV.

Chicagoje gausybė emigrantų ieško darbo. Architektai spraudžiasi į visame krašte formuojamas didžiules architektūros firmas, kur planuojami stambiausi pastatai, dirbama industriniais metodais ir, tarnybos yra pastovesnės. Kokie 300 architektų traukia tiesias linijas pamargindami brėžinį užrašais, niekuomet nesibaigiantys viršvalandžiai, pluša dvylika, kartais šešiolika valandų per dieną, dažnokai septynias dienas savaitėje — "labai skubūs" darbai, šiandien duotas uždavinys turėjo būti atliktas "vakar"; vadovauja vienas visagalis planuotojas. Buvę architekto rūpesčiai socialinėmis, ekonominėmis, gyvenimo ir darbo problemoms dabar perimti biznismeno — jam tenka pinigai ir garbė, o architektui — tik braižyba.

Gyvenimas ir darbas mieste Erdivilui priminė skruzdėlyną. Laikydamasis savo pažiūros ir saugodamas profesinį pilnumą, jis susiranda darbą Roselande, Chicagos priemiestyje, mažame architekto biure, kur darbo procesai išlikę natūralesni. Čia apsigyvenęs, netrukus ima projektuoti sau namą, numatytą pastatyti Beverly Shores miestelyje (Indianoje), 50 mylių atstu nuo Chicagos. Čia provincija — daugiau erdvės, tirštesnis deguonis, jau gyvena tėvai ir broliai, vasarą laukia paežerys su smėlio krantu, ąžuolynai — šakose karstosi raibuodegiai rakūnai . . .

Namą sau Erdivilas Masiulis pastatė ant kalvos, tarp kruopščiai išsaugotų ąžuolų — malonių proporcijų, aiškių plokštumų, raudonmedžio sienom, sukeliantį pastovumo ir pasitikėjimo jausmą. Gyvenamasis kambarys nuleistas trimis laiptais žemyn, savo erdve sulietas su priebučiu, valgomuoju ir lauko terasomis atitolęs nuo kitų patalpų, savo stiklinėmis sienomis įsileidžia aplinkos gamtą vidun, ir namą supantieji peizažai, lengvai pasiekiami akies žvilgsniu, tampa gyvenimo įspūdžių dalimi. Formos paprastumas leidžia pajusti vieningą masės, svorio, struktūros ir šviesos efektų sujungimą ir išreiškia naują technolo^jos sampratą architektūroje.

Inž. E. Bartkaus vila

Erdivilas draugų vadinamas Vilium įsikuria savo projektuotame name. Nauja darbo vieta mažoje firmoje Michigan City mieste nereikalauja viršvalandžių — didelė retenybė čionykščiame architektų gyvenime. Dabar sutikdavau jį linksmą, siūlantį užeiti, įžvelgiantį galimybes statyboje su nykstančiu netikrumo jausmu.

Jis ima projektuoti kitą namą, pavadintą "Vila Leilani" — užsakovas ir to projekto bendradarbis — inž. E. Bartkus. Vilos struktūrą — architektūros nugarkaulį, su pažymėtinu talentu planuoja pats būsimo pastato šeimininkas ir inžinerinės firmos "E. Bartkus & Assoc. Inc." savininkas. Modern Steel Construction žurnalas (1969 m. No. 1) iškelia pažymėtinai puikų plieno panaudojimą, įgalinantį ekonominiu greičiu per dvi dienas ant mažų centrinių pastatų įrengti pastato struktūrinius griaučius. "Architekto meistriškas struktūros traktavimas", tęsia žurnalas, "pasiekia daugiau nei inžinerija reikalauja". Lauke ir viduje matoma struktūra dažyta kontrastinga spalva kitoms preciziškai sudėtoms medžiagoms, prabyla savo abstrakčia kalba, sustiprindama architektūrinį išraiškumą. Paežerio kopos, apaugusios ąžuolais, mažai pasikeičia, įstačius trijų skelčių pastato korpusą, kurio didelė dalis pakelta virš žemės, o priekis išprojektuotas erdvėn, kabo ore — tai optinė staigmena ir aiški plieno galybės demonstracija. Apačioje gi sudaro keturiems automobiliams pastogę".

Arch. E. Masiulio namas

"Matai, laiko yra užtenkamai, sako Erdivilas, tik reikia mokėti greit išsimiegoti . . ." Naktinis darbas vilioja, tampa atspirtim prieš kasdienybę. Pamėgęs vienatvę, projektuoja toliau. Mintis įžvelgia organiškos tvarkos principus bei konstrukcijos prasmę. Konstrukcija jam turi būti matoma, turi pasakyti kaip dalykai yra sudėti ir jų santykį, turi atkartoti gamtos prigimtį. Sudėjimo būdas ir surastos gyvenimo įkvėptos formos turi atskleisti architekto stilių. Architektūra tampa kalba, atitinkanti gyvenimo būdą, kur galvojimo ir jausmo priėjimas sutampa ir atsiskleidžia geometrinėmis formomis. Naujai surastos tiesos siūlosi vaizduojamos medžiaginiais pavidalais, škicai užverčia stalus.

V4liau Masiulis pastatydina saulėtą vilą šlaite inž. P. Ruliui, elegantiškos išvaizdos namą inž. L. Nekui, banguotam tarene kontraktoriui M. Mildažiui. Šie namai pasižymi formos grynumu, pasiektu išlaikant sienos plokštumą jos pradinėje prigimtyje, dažniausiai kaip paprasčiausią keturkampainį, kuris savo elementarum u reikalauja gero amatininkų išbaigimo, parodant technologinį charakterį ir preciziškai mokslinį darbo metodą. Plokšti stogai įgalina suformuoti išorinėje sienoje pozityvią — išpūstą laukan erdvę — ir negatyvią — įtrauktą vidun erdvę. Iš lauko ir viduje naudodamas kontrastingas medžiagas — plytas, stiklą, kalkakmenį, raudonmedį su tekstūrų įvairumu, architektas suteikia gyvumą ir šilimą kompozicijai, sudarytai iš kubų, sulietų vienas į kitą. Viduje architektas išgauna atvirą planą, erdvės tęstinumą, sujungdamas paeiliui kelias patalpas horizontaliai arba vertikaliai ir pratęsdamas ryšį su lauko aplinka arba terasomis. Kai kur didelės stiklo sienos dalys, suskaldytos plonais rėmais, sudaro aiškias plokštumas, vietoje tradicinių langų — skylių. Vartojama vertikalinės sienų lentos kaip priešingybę įprastinėms horizontalioms, o pastato išorinė siena kartais nusitęsia tolyn į gamtą, lyg atžala, siekianti daugiau saulės šviesos, kartu prailgindama pastatą.

Moderniojoje architektūroje ne tiek svarbus autoriaus jausminis pasisakymas ar asmeninis dvasios skrydis, kiek priežastingumas, aiškumas, tikslumas ir griežtumas, tarnaujantis ir gerai suorganizuotam išraiškumui, ir galutinam siekiui — poezijai. Masiulis projektuodamas apsiriboja architektūrine problema, nežiūrėdamas patogumo reikalavimų ar asmeniškų pomėgių, todėl jo pastatuose vyrauja ne asmeniškos, bet daugiau objektyvios formos, išsakančios mūsų laikų technologinį charakterį.

Dr. P. Sutkaus namas (planas)

Inž. P. Rulio vila

Inž. L. Nekaus namas

Kiek skirtingos statybinės medžiagos parinktos vyresnio brolio, struktūros inžinieriaus Visvaldo Masiulio gyvenamam namui, kurį projektuojant bendradarbiauja abu broliai. Pastato žemutinėje dalyje tamsusis rustikos granitas primena archainę statybą. Virš jo kyla kontrastuojantis didesnio tūrio balto stuko, antrojo bei pagrindinio aukšto antstatas, sukeldamas lengvai ore plaukiančio kubo įspūdį. Šis Erdivilo mėgiamas antstato motyvas jau buvo išvystytas ir įvairiai panaudotas ankstyvesnėje statyboje. Stambios stiklinių sienų dalys suteikia numedžiaginimo savybę; — dangaus mėlynė, plaukiantys debesys, siūbuojančios ąžuolų šakos atsispindi dideliuose stiklo lakštuose, žadina emocijas bei veikia pasąmonę.

Viduje apatinio aukšto erdvė poliruoto terazzo laiptais pakyla į gyvenamąjį kambarį antrame aukšte ir, kirsdama ažūrines pertvaras, tęsiasi valgomuoju į virtuvę ir tolyn į virš garažo įtaisytą terasą. Šiurkščių lentų lubos ir tamsiai dažytos struktūrinės sijos lengvai ritmuoja patalpas.

Erdivilas atrodė lėto būdo, bet reiškėsi keliomis kryptimis, rado laiko draugų susitikimams, dalyvavo Beverly Shores lietuvių klubo organizavime, miestelio administracijoje, priklausė American Institute of Architects (A.I.A.) sąjungai. Nors emigrantai užima nemaža vietos naujojo krašto kultūriniame gyvenime, bet skeptiškumas ir prietarai vietinių galvose ne vienam iš ateivių atšaldo entuziazmą. Tačiau ir čia Erdivilas rado kalbą su vietiniais — iš tik-rųjų gyventojai jį mėgo ir vertino: miestelis jam suteikė tris "Commnnity Leaders and Noteworthy American s" metinius pažymėjimus.

Į Erdivilą Masiulį kreipėsi ir amerikiečiai. Štai praturtėjęs statybos kontraktorius užsimano karališko dydžio rezidencijos aukščiausios kopos viršūnėje, veidu į ežerą su "Mediterranean" stiliaus arkada, turbūt nesuvokdamas, kad arka yra mirusi forma, vartota kadaise, kai plieno perdengimas nebuvo žinomas. Be to, formą gimdo reikalingumas, o ne pomėgis. Žaidimas formomis veda į tuščią formalizmą. Dar pageidaujami langai kaip skylės sienoje, kai, dabartiniu supratimu, individualus langas plokštumoje veikia per daug nepriklausomai ir žaloja plokštumos vientisumą bei pilnumą. Visa tai sujaukia fasadus ir sutrukdo galutinai projekto modernų suformavimą.

Kitas "salesmanas", bestatant namą, prigalvoja tiek pakeitimų ir išraitymų, kad Erdivilas statybai baigti palieka jį vieną — "tegul jį perkūnai griebia" . . .

Masiulis senam nameliui ežero smėlėtoje pakrantėje pristato skelto kalkakmenio fasadus, perdirbdamas į architektūrinį objektą. Jisai pastatydina gaisrininkams garažą, tautiečiui delikatesų krautuvėlę, perstato paprastame ūkiniame pastate įsikūrusią, vienanavę Šv. Onos bažnytėlę į kryžminio plano bažnyčią. Be to, slėnyje įkuria "Lituanica Park" su tvenkiniu, žaidimų aikštėmis ir skulptoriaus J. Bakio paminklu Dariui ir Girėnui.

Ne visi jo projektai buvo įgyvendinti, kai kurie dėl įvairių priežasčių pasiliko popieriuje.

Vienas iš paskutinių projektų buvo dr. P. Sutkaus stambus gyvenamas namas Homwoode, Illinois. Raudonmedžio sienos, kalkakmenio kaminas, kaip seniena modernioje architektūroje ir didelės priderintos stiklo plokštumos. Viduje bendra erdvė, apimanti priebutį, valgomąjį ir šešiais laiptais pakeltą gyvenamąją patalpą, uždengtą išradingu įkypiu rombo formos stogu. Viduje matoma stogo konstrukcija — diagonali išilginė 40 pėdų ilgio sluoksniuoto medžio sija su skersinėmis sijomis; — tai architektūrinis "bravado", struktūrinių muskulų ir drąsos pademonstravimas, duodantis jaunatvišką toną.

Architektas siekia padėti žmogui gyventi platesniuose matavimuose, prikelti idėjas, sukonstruoti erdvę, kur menininkas gali įžiūrėti kito menininko panašaus charakterio pasiekimus ir atpažinti idėjos lygiavertiškumą savo paties darbe. Čia gyventoją paliečia ne vien socialinis ir materialinis atžvilgis — vystosi stipriau jaučiantis bei suprantantis žmogus. Tačiau modernus gyvenamas namas yra retenybė Chicagoje ir apylinkėse. Tokių namų esama gal mažiau vieno procento. Gerai pastatytas namas, panaudojant pilną statybinės medžiagos patvarumą, turi tarnauti taip pat ateities kartoms. Nykimu gresia ne vien laiko ir klimato griaunančios jėgos, bet ir iškylantis čionykštės visuomenės primityvusis segmentas, kuris ignoracija, nesupratimu ir nesidomėjimu sunaikino ne vieną vertingą pastatą.

Amerikoje susirgti, tai dviguba nelaimė, nes ne vien liga naikina žmogų, bet ir medicinos pagalbos biznis taip sutvarkytas, jog dažnai pasirodo, kad nesama jokios pagalbos. Erdivilas ėmė jaustis blogai, nebegalėjo dirbti, vaikščiojo lyg užsisvajojęs, bet nesuprato, kas įvyko. Virš metų nedirbo, bandė gydytis privačiai, o kai išbaigė santaupas, teko skubomis parduoti gana pigia kaina namą — pasijuto atsidūręs akligatvyje. Pagaliau nusprendė grįžti į Australiją, kur tikėjosi pasinaudoti socialinės medicinos pagalba. Kelionė ir įsikūrimas Australijoje vėl gerokai kainavo, Erika ėmėsi uždirbti duoną, o Erdivilas pradėjo medicinos tyrimus. Galvoje rado auglį, operavo, bet jis liko nedarbingas ir daug laiko turėjo praleisti gydyklose. Sveikatai nuolat blogėjant, 1983 m. spalio 26 dieną Canberros priemiestyje Rivett atėjo mirties valanda. Palaidotas Michigan City, Greemvood kapinėse šalia tėvų.

Beverly Shores miestelis praturtėjo modernios architektūros statiniais, kurie išliks ir ateičiai. Jie atspindi labai originalų statytoją ir tų namų savininkų ryžtą: tarp daugybės monotoniškų, beveidžių namelių prabilti regima meno kalba.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai