Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NAUJA PABALTIJO DRAMOS ANTOLOGIJA ANGLŲ KALBA PDF Spausdinti El. paštas
Amerikoje iš spaudos išėjo nauja Pabaltijo dramos antologija, pavadinta "Fire and Night" (Ugnis ir Naktis"). Tai jau ketvirtoji latvių kilmės režisieriaus ir teatrologo Alfredo Staumanio suredaguota lietuvių, latvių ir estų pjesių rinktinė pastarųjų dešimties metų bėgyje. Ją 1985 m. išleido Waveland Press leidykla Illinois valstijoje.

Pirmųjų trijų antologijos tomų pagrindinės temos buvo tironija, tautosaka ir emigracija. Ketvirtasis tomas pašvęstas istorijai ir ją gaubiantiems mitams bei legendoms. Jame randame Balio Sruogos "Kazimierą Sapiegą", Justino Marcinkevičiaus "Mindaugą", Janio Rainio "Ugnį ir Naktį", Martinio Zivertso "Galybe" ir Artūro Alliksaaro "Bevarde salą". Išsamūs įvadai supažindina užsienio skaitytoją su kiekvienos dramos istorine, kultūrine ir politine aplinka bei šaknimis. Knygą puošia gausios įvairių spektaklių nuotraukos. Jos išleidimą parėmė pavieniai asmenys,  kaip, pvz., Vanda Sruogienė, ir akademinės organizacijos.

Balio Sruogos "istorine kroniką" "Kazimieras Sapiega" išvertė dramos magistrė Kristina Sabalytė. Įvadą parašė buvęs autoriaus mokinys, režisierius ir poetas Jurgis Blekaitis, kuris lygina Sruogą su jo dramų herojais: kaip jie, jis tragiška figūra, didesnė už gyvenimą.

Visas Sruogos dramas persunkia nemirtingos tautos idėja, įsikūnijanti jos žmonėse ir ypatingose asmenybėse. "Kazimierą Sapiegą" Blekaitis vadina iškiliausiu Sruogoj veikalu. Jo vyriausias veikėjas pasmerkia didikus ir palaipsniui supranta, kad didžiųjų pavojų laikais Lietuvos išlikimas priklauso nuo paprastų žmonių. Jvado autorius primena, kad drama buvo parašyta pavojingais laikais - pradėta 1938 ir užbaigta 1942 metais. Savo herojaus įkvepiančiais žodžiais Sruoga mėgino sutvirtinti pavergtų tautiečių dvasią ir įkvėpti jiems ryžtą ištverti.

Redaktoriaus žodyje skaitome, kad Justinas Marcinkevičius aprobavo antologijoje spausdinamą kanadietės Onos Cerškutės-Spidell paruoštą "Mindaugo" vertimą. Šią dramą Rimvydas Šilbajoris savo įvade pavadina "paminklu karaliui, kovojančiam prieš save patį, ir menininko su padalinta širdimi portretu". "Mindaugas" palyginamas su Puškino "Borisu Go-dunovu": "Puškinas, plačios ir galingos imperijos narys, kalba iškilmingu aiškiai nubrėžto likimo balsu. Marcinkevičius, mažos ir grėsmių supamos tautos narys, aprašo jos žūtbūtinės kovos agoniją."

Marcinkevičiaus "Mindaugą" Šilbajoris įdomiai susieja su paties dramos autoriaus vidiniais prieštaravimais ir dilemomis: "Marcinkevičius reiškia savo ištikimybe sovietinei sistemai ir drauge nuoširdžiai kreipiasi į jos aukas, apglėbdamas jų giliausias kančias ir siekius. Jo problema — būdamas lojalus režimui, jis turi mėginti savo širdyje sutalpinti ir valstybės siekius bei žiaurenybes. Jo... meninė kūryba rodo, kad to neįmanomo derinio jam nepavyko pasiekti, tačiau jo besiekdamas, jis tapo vienu krašto svarbiausių ir brandžiausių rašytojų."

Karalius Mindaugas yra ir latvių išeivijos dramaturgo Martinio Zivertso pjesės "Galybė" vyriausias veikėjas. Jo Mindaugas nepaprastai išdidus, ambicingas valdovas, kuris, siekdamas savo didžiojo tikslo - valstybės suvienijimo - nepaiso nusikaltimų, paaukojo savo artimuosius ir pačią dorove. Jo geriausias draugas ir patikimiausias sąjungininkas Daumantas susideda su Mindaugo priešais, kurie tačiau neturi karaliaus didingosios vizijos. Mindaugo tikslingą tironiją pakeičia jo priešininkų iššaukta anarchija. Paskutinieji dramos žodžiai: "O Lietuvos žmonės, ten dega jūsų šalis!" Pjesės autorius Zivertsas yra latvių dramos patriarkas, savo 60 metų karjeros bėgyje parašęs apie 50 pjesių.

Klasiko Janio Rainio "Ugnis ir Naktis" yra Latvijos Tautinio atgimimo literatūrinė viršūnė. Jo iš mitų sukurti poetiniai simboliai ir legendiniai herojai palaikė latvių tautinę sąmonę, jiems kovojant už savo laisvę. Dar prieš nepriklausomybės atgavimą, Rainio veikėjai Lačplešis, Laimdota ir Spidola latvių žiūrovams reiškė jų pačių likimo įvaizdžius ir kovą prieš priespaudą. Todėl "Ugnis ir Naktis" yra toks aktualus veikalas ir šiais laikais.

Į labai skirtingą pasaulį veda esto Artūro Alliksaaro pjesė "Bevardė sala", ribotu tiražu išleista Estijoje 1966 metais. Jos autorių valdžia persekiojo ir ignoravo, bet jis paveikė ir įkvėpė daugelį jaunesniosios kartos estų rašytojų bei meninikų. "Bevardė sala" priklauso neigiamų utopijų žanrui. Joje sutinkame tarnus užrištom akim, narkotikais apsvaigintus teisėjus, tarnaujančius totalitarinei valstybei, valdovą, tvirtinantį, jog "pasiekę mane, jus pasiekėte minties viršūne". Tai ne tiktai Estija totalitarinėje priespaudoje, bet ir paties totalitarizmo istorinė perspektyva ir filosofinė giluma - Platonas, Romos imperija, Hėgelis. Su totalitarizmo tema autorius sieja ir Vakarų civilizacijos kritiką. Pjesės pabaigoje, utopinė sala, kaip Platono "Atlantidė", nugrimsta į jūros dugną.

Western Illinios universiteto profesorius George Kurman rašo, kad jis mėgino Alliksaaro pjese išversti tiksliai, lengvai paskaitoma '"Middle Atlantic" anglų kalba: statant šią pjesę, "tekstą reikėtų šen ar ten modifikuoti ir pritaikyti aktoriaus balsui". Šie Kurmano žodžiai tinka ir kitiems vertimams. Jie tikslūs, bet ypač Rainio, Sruogos ir Marcinkevičiaus atvejais stokoja poetinio polėkio.

Naujoji Pabaltijo dramos antologija, kaip ir trys ankstesniosios, buvo subrandintos Southern Illinois Universiteto ir Alfredo Straumanio vadovaujamo Pabaltijo Dramos projekto rėmuose. Ten esančiame Pabaltijo Dramos archyve jau sukaupta beveik šimtas lietuviškų, latviškų ir estiškų pjesių anglų kalba - medžiaga ateities antologijoms. Straumanis pastatė vieną didžiųjų Pabaltijo išeivijos kultūros paminklų.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai