Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PEDAGOGINIO LITUANISTIKOS INSTITUTO ŠVENTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Šventė įvyko sausio 28 d. Jaunimo centre. Institutas, veikiantis Čikagoje, Jaunimo centre, šia proga taip pat mini savo trisdešimtmečio jubiliejų. Derliaus šventės paprastai vyksta rudens metu, bet tai esmės nepakeičia. Ar švęsime ją rudens, ar žiemos metu — vis tiek tai yra džiaugsmo šventė. Šia švente džiaugiasi ne tik diplomantai, jų tėvai ir instituto vadovybė, bet ir plačioji lietuvių visuomenė. Yra pagrindo ja džiaugtis. Į lietuviškus švietimo dirvonus ateina nauji talkininkai, nauji jos vagų arėjai. Instituto kūrėjas buvo a. a. Domas Velička.

Per savo veiklos metus institutas turėjo 530 mokinių, iš kurių 182 savo pastangas apvainikavo diplomais. Kodėl buvo toks nubyrėjimas? Apklausinėjimų neteko atlikti, tad statistinių duomenų neturiu, kuriais galėčiau remtis. Manyčiau, kad kaltininkas yra didelė mūsų visuomenės skaidą. Praeityje buvo tokių studentų, kurie į institutą ateidavo pėsčiomis. O dabar daugelis gyvena 20 - 30 mylių nuotolyje, tad ir nubyrėjimai yra jau beveik normalus reiškinys. Norint institutą baigti, reikia ne tik pasiryžti jį lankyti, bet ir ištesėti. Reiškia, kad gerame ir blogame ore reikia 20 - 30 mylių važinėti, o aplinkui tiek pagundų! Jaunuoliai ant kampų stovinėja, o čia važiuoti reikia. Ir iš to beveik jokios praktiškos naudos nebus! Taip, bet gyvenime savo pėdsakus palieka ne tie, kurie pasroviui su visais plaukia, bet kurie ima gyvenimą už ragų. "Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdą...", taip rašė mūsų tautos žadintojas V. Kudirka. Tie žodžiai ir dabar savo prasmės nėra nustoję!

Jaunimo centro didžioji salė buvo pripildyta jaunimo, jų tėvų, draugų ir tų, kuriems rūpi mūsų tautinis išlikimas. Svečiams prie stalų susėdus ir pasigirdus maršo garsams, į salę įžygiavo gražus būrys diplomantų. Jiems susėdus į specialiai skirtas vietas, pradėjo žygiuoti lektoriai ir buvę lektoriai. Paskui buvo kviečiami garbės svečiai. Čia turiu stabtelėti ir bent keletą jų atskirai paminėti. Šįkart į iškilmes atsilankė ypatingas svečias, būtent — min. St. Lozoraitis. Tad jis buvo pakviestas į sceną; taip pat Lietuvos generalinis garbės konsulas Vacl. Kleiza.

Visiems užėmus savo vietas, diplomų įteikimo aktą pradėjo direktorė Stasė Petersonienė. Ji trumpu žodžiu peržvelgė instituto veiklą ir jo reikšmę. Pasidžiaugė, kad gražus būrelis institutą baigusiųjų jau yra įsijungę į lietuvišką švietimą. Institutą baigusieji yra susipratę ir didžiuojasi savo kilme. Invokacijai pakvietė instituto lektorių kun. Joną Duobą. Instituto lektorių tarybos sekretorius direkt. Juozas Masilionis perskaitė tarybos nutarimą: "Pedagoginis lituanistikos institutas skelbia, kad šie studentai baigė PLI nustatytą..."

Iš eilės buvo šaukiami studentai, kuriems min. St. Lozoraitis, dr. J. Bačkauskas, instituto rektorius, ir direkt. St. Petersonienė įteikė diplomus. Įteikus diplomantams diplomus, min. St. Lozoraitis pasveikino juos prasmingu žodžiu. Dėkojo instituto vadovybei ir lektoriams, o diplomantus ragino prisidėti prie lietuviškų darbų: "ten, kur gali, ir ten, kur jų jėgos ir mokslas reikalauja". Instituto rektorius dr. J. Bačkauskas sveikino diplomantus, kurie pasiryžo ir ištesėjo. Dr. Bobertas Vitas sveikino diplomantus ir Krištanavičiaus fondo vardu įteikė dovanas tiems, kurie buvo rekomenduoti instituto vadovybės.

Šia proga tenka pažymėti, kad dr. Jonas Bačkauskas, instituto rektorius, taip pat yra baigęs šį institutą, o dabar ir jo sūnus gavo diplomą. Institutas yra išleidęs jau daug mokytojų, kurie dirba lituanistinėse mokyklose ir purena lietuviškus dirvonus. Taip pat yra tokių, kurie yra plačiai įsijungę į lietuvišką veiklą. Paminėsiu tik porą daugiau žinomų. Dr. Arvydas Zygas (rašančiajam, deja, ne giminaitis), instituto lektorius. Jis yra visuomenei plačiau žinomas, kadangi jis ne tik domisi, bet ir propaguoja lietuvišką folklorą. Pradėjęs domėtis, jis gilinosi į jo ištakas. Tuo tikslu keletą sykių lankėsi Suvalkų trikampyje, Seinų ir Punsko apylinkėse. Ten lankėsi ne kaip eilinis turistas, bet užrašinėjo liaudies dainas ir papročius. Tuo, ką matė, jis buvo giliai paveiktas, ir suorganizavo Pedagoginio Lituanistinio instituto folkloro ansamblį. Ne tik ansamblį suorganizavo, bet ir "pabaigtuvių" scenarijų parašė. Šiuo metu, universiteto kviečiamas, jis yra išvykęs į Vilnių.

Antrasis yra dr. Bobertas Vitas. Jis taip pat baigė šį institutą, o dabar yra jame lektorium. Be to, jis taip pat vadovauja Krištanavičiaus fondui. Tas fondas sudaro Pedagoginiam Lituanistikos institutui, tyrimų institutui ir kitiems kultūriniams židiniams finansinį užnugarį. Ateis laikas, kad Jaunimo centras Čikagoje nustos ėjęs dabartines savo funkcijas. Jis savo durų neuždarys, tik pasikeis jo lankytojai. Jame jau dabar sukaupti lituanistiniai turtai, meno rinkiniai ir archyvai. Tad tas fondas jau dabar turėtų būti remiamas visos išeivijos. Diplomantus taip pat sveikino Marija Remienė, Lietuvių Fondo valdybos pirmininkė. Fondas, įvertindamas instituto veiklą, šia proga įteikė 2000 dol. čekį. Lietuvių Tautinis akademinis sąjūdis įteikė 1000 dol. Buvo ir daugiau rėmėjų ir aukotojų. Po oficialios dalies vyko banketas. Pagal senas lietuviškas tradicijas, derliaus šventė ar pabaigtuvės, neapsieidavo be vaišių. O šia derliaus švente pagrįstai gali džiaugtis visa išeivija!
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai