Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LITUANISTIKA POZNANĖS UNIVERSITETE (1919 - 1989) PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių kalba, taip neseniai įgavusi juridinį pamatą Lietuvoje, net ir šiais tarptautinių sąmyšių, kataklizmų ir sustiprėjusių visuomeninių judėjimų laikais nenustojo reikšmės, nepasitraukia iš aktyvios susidomėjimo sferos, bet kartas nuo karto susilaukia deramo dėmesio ir daugelio mokslininkų simpatijos. Daugelio veiksnių pagimdytas yra ir naujasis Poznanės lituanistikos židinys, jau turįs keliasdešimt metų istoriją. Mat atskira disciplina lietuvių kalba šiame universitete, kuris šiemet (1989) gegužės 7 d. paminėjo savo įsikūrimo 70 metų jubiliejų, pradėta skaityti jau prieš 1919 m., kai čia oficialiai buvo įsteigta aukštoji mokykla. * Dvimečiuose mokslo kursuose Poznanėje lietuvių kalbą pradėjo skaityti dr. Juzefas Lengovskis (Jozef Lęgowski).1 Išsamesnės žinios apie patį lektorių ir skaitytosios disciplinos trukmę, programos apimtį tuo tarpu nežinomos. Tikra yra tai, kad anuomet susidomėjimas lietuvių kalba atsiradęs ryšium su Poznanės universiteto įkūrimu: būtent, minėtasis dr. J. Lengovskis, be kalbotyros įvado, pradėjęs skaityti lietuvių kalbos kursą.2

Platesnė lituanistinė veikla šiame mieste prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai 1957 m. buvo įkurta Baltų filologijos katedra, kuriai nuo pat atsiradimo dienos ligi 1960 m. vadovavo prof. Janas Otrembskis (Jan Otrębski), kuriam šiemet (1989) gruodžio 8 d. sukanka šimtametis gimtadienio jubiliejus.

Otrembskis 1945 m. į Lenkiją atvyko iš Lietuvos, kur ano meto Vilniaus universitete ilgą laiką buvo humanitarinio fakulteto prodekanu ir dekanu, vadovavo lyginamosios kalbotyros, vėliau lenkų kalbos ir klasikinės filologijos katedroms, dirbo "Lietuvių kalbos žodyno" redakcijoje, o prieš pat išvažiavimą 1944 - 1945 m. skaitė paskaitas universitete. Jo rūpesčiu nuo 1945 m. Poznanėje pradėtas leisti periodinis bendrosios ir lyginamosios kalbotyros leidinys "Lingua Posnaniensis", kurį iki 1963 m. velionis pats redagavo ir jame skelbė nemaža lituanistinės temos straipsnių. Lietuvių ir kitų baltų kalbų duomenų galima rasti kone visuose jo darbuose, kurių daugiau nei 350. Iš jų lituanistikai dar ir dabar tebesvarbus 1932 - 1934 m. Krokuvoje lenkų k. išleistas darbas — dvitomė "Rytų lietuvių tverečėnų tarmė" ("Wschod-niolitevvskie narzecze twereckie") monografija, autorių išgarsinusi pasaulio lituanistų tarpe. Jis ryžosi parašyti 5 tomų moksline lietuvių kalbos gramatiką. 1956 -1963 m. Varšuvoje išleisti šios gramatikos ("Gramatyka języka litewskiego") trys tomai. IV ir V tomų — sintaksės ir rodyklių — mokslininkas nesuspėjo parengti. Trečiąjį šios gramatikos tomą — morfologiją — prof. J. Balčikonis išvertė į lietuvių k. Šių eilučių autorius buvo akivaizdus liudininkas, kaip Vilniuje Otrembskio gramatikos trečiojo tomo lietuviškasis vertimo rankraštis per E. Samaniūtę - Otrembskiene buvo sutartas perduoti į Lietuvių katalikų mokslo akademiją. Įdomu, ar gramatikos vertimo rankraštis tebėra Romoje ir ar neketinama šios knygos, pagerbiant prof. J. Otrembskį ir prof. J. Balčikonį bei papildant vertingų lituanistinių veikalu sąrašą, išleisti?

Otrembskis su C. Kudzinovskiu ir kitais lenkų mokslininkais paruošė ir 1958 m. Poznanėje išleido Britų muziejuje saugomą B. Chilinskio lietuvišką bibliją. Jis tyrinėjo Daukšos postile, bet 1971 balandžio 25 ištikusi mirtis sutrukdė išspausdinti specialią studiją apie šį lietuvių kalbos mokslui reikšmingą darbą. Kadangi Baltų filologijos katedra Poznanės universitete buvo mokslinio pobūdžio, Otrembskis daugiausia skaitė fakultatyvius kursus jauniems mokslo darbuotojams ir turėdavo pratybas. Iš tokių jo skaitytų kursų galima paminėti: aprašomoji ir istorinė lietuvių ir latvių kalbos gramatika, lyginamoji baltų kalbos gramatika, senųjų prūsų ir lietuvių k. tekstų analizė. Šiam tikslui jis parengė ir išleido "Lietuviškus tekstus" ("Teksty litewskie"): "Senuosius tekstus" ("Teksty dawne), I d., 1957 ir kartu su žmona E. Samaniūte - Otrembskiene "Šiuolaikinius tekstus" ("Teksty wspölczesne"), II d., 1959.

Nemažai Otrembskiui rašant gramatiką ir daugelį straipsnių padėjo žmona, buvusi jo mokinė, vėliau Vilniaus universiteto lietuvių kalbos katedros dėstytoja, — filologams dėsčiusi lenkų kalbą, Elena Samaniūtė (H. Otrembska).4

Baltų filologijos katedroje dirbo keli mokslo darbuotojai. Iš jų paminėtina J. Otrembskio mokinė Nina Borovska (gim. 1922, mirusi 1953 m. Nina Borowska) paskelbė du vertingus straipsnius "Lingua Posnaniensis" žurnale: "Redoublement des mots dans la poėsie populaire russe" — III, 1951, s. 268 - 202 ir "Aus den Forschungen über die litauischen Personnamen" — V, 1955, s. 6-10. Šioje katedroje ji dirbo ligi pat mirties.

Česlovas Kudzinovskis čia dirbo 1947 - 1948 m., Mykolas Hasiukas 1955 - 1969 m., Stanislovas Pranciškus Kolbuševskis (Stanislaw Franci-szek Kolbuszewski) 1955 - 1960, dabartinis Poznanės universiteto Kalbotyros instituto direktorius Ježis Bančerovskis w (Jerzy Banczerovski) 1960 - 1969 m.

1960 m. prof. J. Otrembskiui išėjus pensijon, Baltų filologijos katedrai ėmė vadovauti doc. C. Kudzinovskis (Czeslaw Kudzinowski (gim. 1908 spalio 8 Vodziluvkos kaime, netoK Knišino, Baltstogės vaivadijoje), okupacijos metais slaptai organizavęs lenkų k. kursus lenkų tautybės medikams Vilniuje, dirbęs Armijos Krąjovos žinioje su pasais, pabuvęs koncentracijos stovykloje, 1945 m. grįžęs Lodzėn, o paskui ligi mirties dirbo Poznanės universitete, kur lig 1969 vadovavo Baltų filologijos katedrai. Čia pasirodė ir jo svarbiausi lituanistiniai darbai. Vienas iš tokių — Britų muziejuje saugomo rankraščio transliteruotas tekstas: "Biblia litew-ska Chyliriskiego. Nowy Testament. T. II — Tekst". Šį vertimą spaudai parengė kartu su Otrembskiu ir S. Kotu. Jis vienas sudarė ir atskira knyga paskelbė šiame vertime užfiksuotų žodžių ir jų formų indeksą: "Biblia litewska Chyliriskiego. Nowy Testament, T. III — Indeks". Poznan, 1964, kur pateikiami visi "Naujojo testamento" žodžiai su jų gramatinėmis ir ortografinėmis formomis. Kudzinovskis atliko ir kitą šios srities darbą, — sudarė Daukšos postilės indeksą: "Indeks — slownik do 'Daukšos Postilė' ". Poznan, 1977, I - II. Daugiau nei 1000 mašinraščio puslapių — kelių dešimtmečių sunkaus darbo vaisius, kuriuo mokslininkas nusipelnė visų baltistų dėkingumo ir pagarbos. Be to, šis mokslininkas kartu su D. Pavliaku parengė spaudai įžymaus lenkų etnografo ir tautosakos tyrinėtojo O. Kolbergo raštų "Dziela wszystkie" 53 tomą — "Lietuva" ("Litwa". Wroclaw - Poznan, 1966). Universitete profesorius skaitė lyginamosios indoeuropiečių, baltų ir germanų kalbų gramatikos, istorinės gotų ir senosios bažnytinės slavų k., istorinės lotynų ir graikų kalbų gramatikos paskaitas, dėstė aprašomąją ir istorinę suomių kalbos gramatiką, taip pat lietuvių, vengrų, suomių, hebrajų ir sanskrito kalbas. Vadovavo dviems baltistikos mokslo darbams.5 Vienas iš jų — doc. M. Hasiukas (dr. Michal Hasiuk, gim. 1931 m.) 1978 apgynė disertaciją "Seinų lietuvių tarmės fonologija" (Fonologia litew-skiej gwary Seinenskiej") išspausdino straipsnių apie lietuvių ir latvių k., sakysime, "Die Ferdissimilation des k, g in den litauischen Dialekten". — Donum Balticum. Stockholm, 1970 s. 273 - 279; "o predložnych padežnych konstrukcjach w Iatysz-skom językie". — Locijama kategorija valodass struktūra un sistema. Rlga, 1971, s. 43-44; "Daži latviešu valodas fonologiškas sistemas jautajumi". — Latvijas PSR ZA Vestis, Nr. 10, 1971, s. 113 - 116 ir kt.

1988 kovo 2 mirus baltų ir finų - ugrų kalbų tyrinėtojui prof. Kudzi-novskiui, doc. Hasiukas ėmėsi energingai organizuoti lituanistines studijas, kurių veikla nuo 1969 m. įvykusios mokyklų reformos nutrūko beveik dvidešimčiai metų. Tebuvo išlikęs tiktai praktinės lietuvių kalbos fakultatyvas. Nors Poznanės universitete dirbo anksčiau minėti garsūs profesoriai, lietuvių filologijos žinovai, tačiau lituanistikos specialistai iki mūsų dienų nebuvo rengiami, o tik dėstomos kai kurios svarbesnės disciplinos. Todėl 1988 m. Hasiukas, išvykęs keliems mėnesiams į Vilnių, kaip jis pats sako, "vaikščiojo su terba",6 užsakinėjo ir rinkosi reikalingos literatūros po bibliotekas, institutus ir kitas įstaigas, nes čionykščiam organizuojamam lituanistikos skyriui trūko elementariausių vadovėlių, mokymo priemonių, patirties ir net kadrų. Nepaisant didelių kliūčių, įdėjus nemaža pastangų ir triūso, nuo 1988 rudens Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete Kalbotyros institute pradėjo darbą Baltų kalbų skyrius,7 į kurį kas treji metai planuojama priimti po keliolika studentų, kuriems lituanistikos studijos truks penkerius metus. Iš konkurso keliu įstojusių pernykščių 19 kandidatų buvo sudarytos dvi grupės: pirmąją sudarė daugiausia lenkų [mat čia studentai visi yra Lenkijos gyventojai, bet lietuvių k. mokosi viena totorių, kita karaimų kilmės studentė ir iš pradžių šios kalbos praktinius užsiėmimus lankė Stockholmo universiteto prof. Helgės Rinholmo auklėtinė švedė Ana Harison (Anna Harrison) bei vienas studentas iš Ugandos] kalba šnekantys studentai, kurie nedaug arba visiškai nesusipažinę su lietuvių kalba. Penki iš Suvalkų ir Punsko krašto lietuviai sudarė antrąją grupę,8 kuriai penkiskart per savaitę buvo dėstoma lietuviškai. Per penkerius mokslo metus abiems grupėms numatomos tokios disciplinos: praktinė lietuvių kalba, Lietuvos kraštamokslis, aprašomoji ir istorinė lietuvių kalbos gramatika, lietuvių literatūros istorija, lietuvių kalbos dėstymo metodika, latvių kalbos kursas, šiuolaikinė filosofija, kalbotyros įvadas, literatūros įvadas, anglų kalba, lotynų kalba, informacijos pagrindai, lietuvių kalbos stilistika, rusų kalba, aprašomoji anglų ir rusų kalbos gramatika, anglų literatūros istorija, senųjų prūsų tekstų analizė, fizinis lavinimas ir kt. Visi šios specialybės studentai kaip antrąją specialybę galėjo pasirinkti anglų arba rusų kalbą. Tiems, kurie pasirinko anglų k., sustiprinti anglų k. reikalavimai, o kurie rusų k., — atitinkamai daugiau šio dalyko valandų. Daugiau atsirado norinčių studijuoti anglų k.

Baltų kalbų skyriaus studentams trumpą Lietuvos istorijos kursą skaitė prof. /. Ochmanskis (J. Ochmanski), doc. Hasiukas — fonetiką ir lietuvių kalbos aprašomąją gramatiką, baigęs Poznanės universitetą (archeologijos specialybę) mgr. Juozas Marcinkevičius (Jozef Marcinkiewicz, gim. 1957) pirmajai grupei dėsto praktinę lietuvių kalbą, o iš Vilniaus universiteto atsiųstas lituanistas doc. Kazimieras Juozas Ambrasas (gim. 1934) — lietuvių kalbą antrajai grupei. Fakultatyvinį lietuvių k. kursą įvairių specialybių mokslo darbuotojams skaito (Vilniaus konservatoriją baigusi) Božena Kisielevska (Božena Kisielevvska, gim. 1954). Lietuvių literatūrą lenkiškai skaito Vilnijos krašte 1931 m. gimęs ir ten iki 1956 m. gyvenęs lietuvių, baltarusių ir rusų grožinės literatūros vertėjas į lenkų k., humanitarinių mokslų daktaras Mečislovas Jackevičius (Mieczyslaw Jackievricz), dirbąs Olštyno aukštojoje pedagoginėje mokykloje ir kas antrą savaitę atvažiuojąs į Poznanę paskaitoms dėstytojas.

Nors lituanistinės studijos jau pajudėjusios, bet pradžia darbą gaišina. Dar trūksta audiovizualinių ir vaizdinių priemonių, kenčiama dėl auditorijų ankštumo ir iš viso dėl vietos stokos. Netrukus patalpų žadama gauti daugiau. Susidaro sunkumų ir su knygų komplektavimu, jų siuntimu iš Lietuvos, nes instituto bibliotekoje nėra suvestinių pagal atskiras kalbas bibliografinių katalogų, todėl knygos išskirstytos, remiantis dalykine klasifikacija ir pakliuvusios tarp daugelio kitakalbių to dalyko knygų. Užtat pagal autorius ne tk sunku surasti lietuviškas knygas, bet ir neįmanoma tiksliai susigaudyti, kokios knygos turimos ir kokių dar reikėtų atsiųsti šiai bibliotekai.

Nepaisant jokių sunkumų, Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete greta 1965 įkurtosios rusų filologijos, skandinavų—1974, japonistikos, sinologijos ir ispanistikos — 1987 -1988, pradėjo darbą ir antri metai jau gyvuoja baltų kalbų skyrius, kurio dėstytojai su studentais kuo nuoširdžiausiai sveikina redakciją ir visus "Aidų" žurnalo skaitytojus.

1.    Žr. plačiau: Hasiuk M. Językoznawstwo Indoeuropejskie i Baltyckie. Orientalistyka. — Nauka w Wielkopolsce. Przeszlošč i teražniejszošč. Studia i materialy. Praca zbiorovva pod redakcją Gerardą Labudy. Wydawnictwo Poznanskie. Poznari, 1973, s. 556-560.

2.    Plg. Hasiuk M. Tradycja badap lituanistycznych w Poznaniu (rankraštis).

3.    Zr. plačiau: Zinkevičius Z. Žymiausio lenkų lituanisto netekus. — Kultūros barai, 1971, Nr. 6, p. 65-66.

4.    Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. — V., II, 1982, p. 150.

5.    Žr. Palionis J. Česlavą Kudzinovskį prisiminus. — Kultūros barai, 1988, Nr. 5, p. 67 - 68; Stefanski W. Profesor Czeslavv Kudzinovvski jako indoeuropeistą i sanskrytolog, 1-7 s. (rankraštis); Prof. dr. Czeslavv Kudzinovvski (8.10.1908 - 2.3.1988). — UAM Informator, Poznari, dnia 20 marca 1988 roku, s. 1-3; Hasiuk M. Czeslavv Kudzinovvski, Biogra-phical Note. — Lingua Posnaniensis, XXIII, 1980, s. 7-9.

6.    Zr. Augulytė M. Į Poznanę studijuoti... lietuvių kalbos. "Tiesos" interviu. — Tiesa, 1988, liepos 16 (Nr. 167).

7.    Kai kur spaudoje pasirodė neteisingų informacijų, sakysime: "Viltis atnaujinti ryšius atsirado, sužinojus apie Poznanės universitete šiais metais įsteigtą lietuvių kalbos katedrą..." arba "Doc. M. Hasiukas papasakojo, kad priimta trisdešimt studentų. Nemaža yra lietuviu iš Suvalkų, Seinų, Punsko apylinkių. Tačiau yra ir lenkų tautybės studentų..." — Vėlavičienė S. Ko ieškota kaimynų krašte. — Bibliotekų darbas. — 1988, Nr. 12, p. 32.

8.    Iš Punsko krašto 1988/1989 m.m. į Vilniaus universiteto lietuvių k. ir lit. specialybę įstojo septyni abiturientai, todėl į Poznanę atvažiavo silpnesni kandidatai, iš kurių jau antrojo semestro viduryje teliko tiktai trys. Paminėtina, kad lietuvių ir užsienio kalbos parengimas Punsko licėjuje neleistinai apleistas, tad kuo greičiau šią padėtį reikėtų ištaisyti, nes po dvejų metų vėlei Poznanės universitetui reikės į lituanistiką naujų kandidatų.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai