Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LEIDINYS APIE JURGI KRASNICKĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. G.   
Studentų Ateitininkų Sąjunga Čikagoj 1972 išleido V. Liulevičiaus redaguotą leidinį Jurgis Krasnickas 50 metų mirties sukakčiai paminėti (192 psl., kaina 4 dol.).

Apie daug vilčių kėlusį, bet tik po pirmų studijų metų nužudytą ateitininkų veikėją Jurgį Krasnicką (1902 - 1922) šio žurnalo skaitytojai jau žino iš pereitų metų birželio numery išspausdinto V. Liulevičiaus straipsnio. Tas straipsnis, paties V. Liulevičiaus žodžiais, yra ir "visos monografijos ašis" (p. 10). Tik mūsų žurnale teko šį straipsnį atitinkamai sutrumpinti.

Po šio V. Liulevičiaus straipsnio (15 - 36), suglaudžiančio turimąsias žinias apie J. Krasnicką, perspausdinama draugų (V. Jasaičio, J. Mičiulio ir kt.) nekrologiniai straipsniai iš tuometinės spaudos, daugiausia iš specialiai jam skirto "Ateities" 1923 nr. 1.

Skyriuje "Jurgio paliktosios mintys" (79 - 100) pateikiama 3 jo straipsniukai, 2 recenzijos, vaidinimo korespondencija ir pora eilėraštukų. Iš straipsniukų matyti autoriaus ir apsiskaitymo, ir plunksnos valdymo. Tai tik iš "Ateities" perspausdinti dalykėliai. Bet J. Krasnickas yra rašęs ir kitoj spaudoj. Gal buvo ir brandesnių rašinių. Pvz., J. Gotauto, studijų draugo Muensterio universitete, užsimenamas J. Krasnicko stropiai (prisinešus knygų iš bibliotekos) rašytas poleminis straipsnis prieš "Lietuvos" dienraštyje įdėtą vieno daktaro straipsnį universiteto klausimu.

Čia būta tokio reikalo. Laisvamanių ideologas gydytojas J. Kairiūkštis savo straipsnyje "Teologijos fakulteto klausimu" (Lietuva, 1922.1.22, Nr. 18) stojo prieš teologijos fakulteto steigimą besikuriančiame Lietuvos universitete. Tame savo straipsny gyd. J. Kairiūkštis, kalbėdamas mokslo vardu, argumentavo ir O. Hertvvigo embriologija. J. Krasnickas savo straipsnyje "Laisvės" dienraštyje (1922.III.9, Nr. 31), kaip informuoja prof. Pr. Dovydaitis, įrodė, kad "Oskaras Hertvvigas tai jau visai p. J. Kairiūkščiui nepakeliui, ir kad jis jį citavo, gal būt, visai neskaitęs". Tas J. Krasnicko atsakymas J. Kairiūkščiui turėjo būti tikrai rimtas, kad prof. Pr. Dovydaitis rado reikalo specialiai jį prisiminti savo straipsnio "Oskaro Hertvigo darvinizmo kritika" (Kosmos, 1924 nr. 2, 157 - 174) paskutinėj išnašoj.

Beje, tą savo išnašą apie J. Krasnicką prof. Pr. Dovydaitis baigia tokiais žodžiais: "Deja, Aukštesnė Valia neleido šiam daug žadėjusiam 'Kosmo' bendradarbiui plačiau tuodu (Krasnicko straipsny minėto O. Hertvvigo. J. G.) veikalu apibūdint šioj vietoj. Tatai čia padaręs tai, kaip galėjęs, jaučiuosi lyg įvykdęs šioj srity jo dvasios testamentą" (id., p. 174). "Kosmoso" redaktorius be niekur nieko negalėjo J. Krasnicko vadinti savo žurnalo daug žadėjusiu bendradarbiu. J. Krasnicko vardu išspausdinto straipsnio "Kosmose" nėra. Tačiau yra vienas straipsnis, būtent "Organizmų evoliucijos problemos" (1920 - 21 nr. 4 - 5, 423-430), pasirašytas tik inicialais: K. J. Gal būt, tai ir buvo J. Krasnicko pirmasis mokslinis straipsnis?

Kad prof. Pr. Dovydaitis tikrai didžiai vertino tą studentą, liudija pats faktas, jog jo, tuomet stovėjusio ateitininkuos priešakyje, iniciatyva buvo įsteigtas J. Krasnicko fondas šelpti moksleivijai. Gaila, redaktoriui nepavyko apie šį fondą rasti daugiau žinių.

Paskutinį skyrių "Po 50 metų" (105 - 188) sudaro dabar redaktoriaus gautieji atsiminimai apie J. Krasnicką kaip anų laikų mokslo ar idėjos draugą. Vertingiausi yra pačių artimųjų giminių — vyriausios sesers Monikos (Liulevičienės) ir brolio Antano atsiminimai. Bet pravartus ir kiti atsiminimai (nepaisant neišvengiamo kartojimosi ar kai kurių prieštaravimų) nušviesti ir J. Krasnicko asmeniui, ir tuolaikinei padėčiai.

Knyga išleista gana puošniai, įrišta į žalios spalvos kietus viršelius, dokumentuota daugeliu nuotraukų.
Reikia tikėtis, kad knygą paskaitys ne tik vyresnieji, bet ir jaunieji jos leidėjai — studentai ateitininkai. O tokią knygą paskaityti reiškia ir atsistoti prieš klausimą: ar dabartiniame jaunime iškils Dovydaičių, Endziulaičių, Krasnickų, kaip jie buvo savo metu iškilę. Metas ir tuomet buvo sunkus. Bet tuos vyrus tai tik uždegė idealistiniu ryžtu. Ne kartą pabrėžėme: tik pats jaunimas ir dabar išspręs savo "problemą", ir būtent ne kitu būdu, kaip iš savo tarpo sulaukdamas pasišventusių vadų. Vienai kadencijai ir dabar sulaukiame pirmininkų ar redaktorių, parodančių didelio pasiaukojimo. Deja, dažnas ir iš jų, pasibaigus "kadencijai", dingsta lyg nebuvęs. Tikras idealizmas betgi taip greit neišsisemia. Ir tik toks neišsisemiąs idealizmas pajėgia ir kitus uždegti bendram keliui. J. G.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai