Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Helsinky VII.3 - 7 vykusiai Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijai sekti Pasaulinė Baltų Santalka pasiuntė 9 asmenų delegaciją, kuriai vadovavo šios Santalkos ir VLIKo pirmininkas dr. J. K. Valiūnas. Be jo, lietuviams atstovavo dr. J. Genys, dr. P. Vileišis ir E. Žilionytė. VII.3 - 4 baltų atstovai kontaktavo konferencijoj dalyvaujančių valstybių delegacijas ir mezgė ryšius su žurnalistais. Buvo priimti Švedijos užsienio reikalų ministro K. Wick-manno ir Vatikano valstybės sekretoriaus arkiv. A. Casarolio. Apskritai Vakarų diplomatai baltus priėmė draugiškai ir suprasdami, bet vengdami pažadų. Tik Airijos delegacijos narys prileido, kad užsienio reikalų ministras Fitzgeraldas galėtų suminėti Baltijos valstybes, argumentuodamas prieš sovietų projektą. Baltų atstovai VII.6 buvo numatę surengti spaudos konferenciją plačiau supažindinti su Baltijos valstybių reikalu. Bet tai buvo sutrukdyta tokio incidento. Rytų Vokietijos surengtame delegatų ir žurnalistų priėmime latvis Uldis Grava kreipėsi į britų užsienio reikalų ministrą Sir A. Douglas Home su klausimu, kodėl konferencijos darbotvarkėj nėra Baltijos valstybių klausimo. Tas Gravą nukreipė į A. Gromyko, sovietų užsienio reikalų ministrą. Pastarasis paklausė U. Gravą, ar jis iš Latvijos. Grava atsakė, kad visi baltai, kur jie bebūtų, nori savo kraštams laisvės ir teisės patys savo likimą spręsti. Gromyko į tai arogantiškai atsakė: "Frank-ly, I don't need it". U. Grava buvo tuojau iš salės išvestas ir areštuotas. Kitą dieną (VII.5) buvo sulaikyti ir visi kiti baltų atstovai ir ištardžius įkalinti. Tai suomiai padarė sovietams spaudžiant. Po dienos visi buvo iš kalėjimo išleisti, bet uždrausti reikštis (tariamai "trukdyti" konferenciją). Nors, gal būt, numatytoji spaudos konferencija būtų davusi progos plačiau su baltų reikalu supažindinti gausiai suvažiavusius žurnalistus, bet ir baltų atstovų areštas atkreipė pasaulinės spaudos dėmesį.

Pasaulio lietuvių jaunimo II kongreso finansų komisija, kuriai pirmininkavo dr. J. Kazickas, savo paskutiniame posėdy VI.26 pateikė tokią apyskaitą: pajamų buvo 159,210.30 dol., išlaidų 116,762.12 dol., likutis — 42,448.18 dol. Nuo kongreso likusi 42,000 dol. suma perduota PLB valdybai su pageidavimu, kad jie būtų naudojami jaunimo reikalams — būsimam kongresui.
— Naujai kadencijai pranciškonų provincijolu vėl perrinktas T. Jurgis Gailiu-šis (tas pareigas ėjęs jau 14 metų). Vi-ceprovincijolu išrinktas T. Placidas Barius, provincijolo patarėjais — T. Juozas Bacevičius, T. Paulius Baltakis, T. dr. Kornelijus Bučmys ir T. Augustinas Simanavičius.

S u v a ž i a v i m a i  i r  s t o v y k l o s. — Šaulių IV savaitė vyko Union Pier, Mich., VI.17 - 24. Lietuviškaisiais klausimais kalbėjo ALTos pirm. dr. K. Bobelis, A. Juškevičius, Z. Juškevičienė, A. Budreckas.
Evangelikai reformatai į savo 26-tą sinodą buvo susirinkę Čikagoj VI. 23 - 24. Ekumeninės dvasios paskaitą skaitė kun. P. Dilys. Naujam trimečiui kolegijos pirm. perrinktas M. Tamulėnas.
Ateitininkai sendraugiai stovyklavo Dainavoj VII.29 - VIII.4. Paskaitos buvo įvairios: nuo filosofijos (K. K. Girnius) ir fizikos (dr. J. Boguta) ligi literatūros (dr. R. Šliažas) ir tikėjimo psichologijos (kun. dr. K. Trimakas). Stovykla pradėta J. Aisčio kūrybos vakaru ir baigta

J. Jankaus kūrybos vakaru (jam pačiam dalyvaujant). Be to, fortepijono koncertą surengė M. Motekaitis.
Atlanto pakraščio ateitininkai sendraugiai stovyklavo Kennebunkporte VIII. 19 - 26. Religinėmis temomis kalbėjo prel. V. Balčiūnas ir kun. V. Zakaras. Su Lietuvos dabartinės padėties įvairiais atžvilgiais supažindino prof. B. Mačiui-ka, S. ir R. Kondratai. Baigta rašytojo Al. Barono kūrybos vakaru, jam pačiam dalyvaujant.
T. Jurgis Gailiušis, ilgametis pranciškonų provincijolas, perrinktas naujai kadencijai


Frontininkai, tradiciškai susirinkę Dainavon VIII.5 - 12, šiemet savo savaitę skyrė politinėms studijoms. Iš kelių simpoziumų (daugiausia juos pravedė LFB pirm. L. Valiukas) bene šie buvo svarbiausi. Bendravimo su pavergtu kraštu gaires svarstė, vadovaujant J. Kojeliui, A. Kairys, dr. K. Pemkus, P. A. Raulinaitis ir dr. A. Razma. Lietuvos laisvinimo darbui racionalizacijos projektus teikė J. Kojelis, Br. Nainys, kun. K. Pugevičius ir A. Mačiulaitytė - Zerr. Jaunimo paruošimą Lietuvos laisvinimo darbui diskutavo M. Lenkauskienė, L. Garbonkienė, Vyt. Narutis, A. Zapa-rackas, L. Švėgždaitė ir A. Puteris (šie du — Kanados jaunimo atstovai). Dr. P. Vileišis padarė pranešimą iš Helsinkio įvykių, St. Barzdukas apie PLB seimą.
Paskutinis vakaras buvo skirtas A. Stempužienės dainai ir rašytojų J. Švabaitės, Al. Barono ir A. Kairio kūrybai.
Mokytojų VII savaitė vyko Dainavoj VIII. 12 - 19. Kaip kasmet, taip ir šiemet ji buvo darbo savaitė — kasdien bent po 3 - 4 paskaitas. Tiesiogiai pedagogines paskaitas skaitė patys mokytojai, pabrėžtina, lygiomis pasidaliję jaunieji ir vyresnieji. Iš jaunųjų psichologų tarp paskaitininkų buvo dr. N. Ankuvienė ir dr. A. Norvilas. Savo specifiniais atžvilgiais paskaitas skaitė aktorius H. Kačinskas (apie grožinį skaitymą), rašyt. A. Baronas. Po porą paskaitų paskaitė žymieji lituanistai profesoriai Pr. Skardžius ir J. Puzinas (pastarasis skaitė ir įžanginę paskaitą, skirtą paminėti Vilniaus miesto 650 metų sukakčiai). Jaunimo lituanistiniams kursams (po 5 pamokas kasdien) vadovavo St. Barzdukas ir R. Kinka, tautinių šokių grupei — J. Matulaitienė ir G. Gobienė. Jaunimą dainuoti mokė St. Sližys.
Skautų jubiliejinė stovykla buvo surengta Beaumont, Ohio, VIII.19 - 29. Be laužų ir kitos skautiškos programos, buvo ir paskaitų, kurias skaitė St. Lozoraitis jr., A. Rukšėnas (apie Simą Kudirką), muzikas A. Mikulskis, dr. D. De-gesys (apie alkoholizmą), A. Garliauskas ir inž. R. Kudukis (ekologinėmis temomis), J. Stempužis (apie radijo valandėles). Prof. A. Avižienis, prof. R. Kašubą ir dr. Š. Lazdinis lygino Lietuvos ir Amerikos mokslą pažangą. V. Leskaitienė kalbėjo apie dainas ir tautotyrą. Simpoziume svarstytas klausimas, ar reikalingos ideologinės organizacijos, pasikvietus jų atstovus. Šia stovykla minima skautų veikimo 55 metų sukaktis. Stovyklavo ligi 1000 skautų.
Lietuvos Vyčių jubiliejinis 60-tasis seimas surengtas Stonehill kolegijoj prie Brocktono (kur įsikūrė pirmoji vyčių kuopa) VIII.16 - 19. Iš 31 kuopos dalyvavo 125 atstovai. Kasmetiniu "Lietuvos draugo" medaliu apdovanotas buvęs ilgametis Atstovų Rūmų pirmininkas John W. McCormack. Taip pat specialus garbės pažymėjimas įteiktas prof. dr. J. Stu-kui, ilgamečiui pirmininkui. Pirmininke perrinkta brocktonietė Z. Barauskienė (S. Boroskas). Dvasios vadu ir toliau liko kun. A. Kontautas. Seimo proga Brocktono muziejuje VIII.9 - 24 suorganizuota liet. dailės paroda (dr. P. Bizinkausko ir kt. rūpesčiu). Niujorkiečiai dramos mėgėjai suvaidino J. Bulevičiaus režisuotą dviveiksmį vaizdelį "Vargšas Tadas". R. Šležo parengtu skaidrių montažu pavaizduota Lietuvos istorija.
Kunigų Vienybės seimas vyko New Yorke VIII.22 - 23. Paskaitas skaitė kunigai K. Pugevičius ir K. Sakalauskas. Rūpintasi, kad dar vis nesudaromas JAV liet. kat. religinis centras. Nauja valdyba: pirm. prel. J. Balkūnas, K. Pugevičius, V. Dabušis, V. Pikturna ir J. Gu-rinskas. Anksčiau pirmininkavo kun. A Kontautas.
Amerikos LRK Moterų S-gos 35-tasis seimas posėdžiavo Putname VIII 23 - 25. Paskaitas skaitė M. Maslauskie-nė (apie M. Pečkauskaitę) ir O. Labanauskaitė. Dalyvavo apie 80 atstovų. Pirmininke išrinkta D. Kamm.
Vokietijos Lietuviškųjų studijų savaitė šiemet (VIII. 19 - 26) buvo jau dvidešimtoji. Bendroji jos tema — humanizmas, žmogaus problema. Žmogų kaip mūsų laiko rūpestį analizavo prof. A. Maceina, egzistencialistinį žmogaus vaizdą piešė kun. dr. J. Jūraitis, marksistinį — dr. K. J. Čeginskas (savaitės paskaitų vadovas), krikščioniškąjį — kun. A. Rubikas. V. Bartusevičius kalbėjo apie humanizmą ir dabarties civilizaciją, dr. J. Grinius — Vydūną ir Putiną kaip humanistus, V. Natkevičius — žmogų J. Aisčio kūryboje, dr. A. Gerutis — žmogaus teises Sovietų Sąjungoj. Lietuviškųjų savaičių dvidešimtmetį apžvelgė kun. Br. Liubinas. A. Sabalis (iš JAV) darė pranešimą apie lietuviškąjį išeivijos jaunimą, prof. J. Eretas kalbėjo apie prel. P. Juro nuopelnus. Išlaisvinimo teologijos šviesoje lietuvių viltis ryškino kun. dr. V. Kazlauskas. Paskutinę dieną pamaldas atlaikė vysk. A. Deksnys Savaitės metu surengtas solistės L. Šukytės lietuviškų dainų ir arijų koncertas. Organizacinę savaitės komisiją sudarė J. Barasas, A. Grinienė ir M. Landas.

M i r t y s. — Čikagoj VILI mirė poeto H. Radausko našlė Vera Sotnikovaite -Radauskienė, sulaukusi 70 metų. Baleto specialistė, Lietuvoj dėstė teatro studijose, rašė baleto recenzijas. Čikagoj talkino liet. operos pirmiesiems pastatymams ir I tautinių šokių šventei.
— Birštone VII.2 mirė Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijų valdytojas prel. Povilas Bakšys, eidamas 72-sius metus Kunigu įšventintas 1930. Po karo 1945 -56 Kauno, Vilkaviškio ir Kaišiadorių vyskupijų valdytojo kun. J. Stankevičiaus kancleris, nuo 1956 Kaišiadorių vyskupijos valdytojo kan. J. Meidaus kancleris. Sovietams pastarąjį pašalinus, 1962 išrinktas Kaišiadorių vyskupijos valdytoju. Drauge vėliau jis buvo ir Panevėžio vyskupijos valdytojas.
— Kaune VI 1.2 mirė prof. Jonas Kriščiūnas, sulaukęs 85 metų. Žemės Ūkio Akademijos dėstytojas nuo jos įkūrimo, pakeltas profesoriumi 1940, po karo rektorius 1944 ir prorektorius 1945 - 47. Pagrindiniai jo veikalai: Bitininkystė (1933, IV leidimas 1961), Augalininkystė (1959). Be to, parašė per 50 įvairių brošiūrų. Steigiamajame seime buvo valstiečių liaudininkų atstovas. Sovietinėje okupacijoj 1951 įstojo kompartijom
— Žaliuosiuose ežeruose prie VilniausVIII.l nuskendo pianistas Gytis Trinkūnas, sulaukęs 37 metų. Jam akompanuojant, V. Daunoras laimėjo konkursą Tulūzoj (Prancūzijoje), G. Kaukaitė — M. Glinkos konkursą. Su G. Kaukaite jis pernai gastroliavo ir JAV.
— Čikagoj VIII.4 mirė miškininkas Antanas Rukuiža, eidamas 86-sius metus. 2emės Ūkio Akademijoj trejetą metų dėstė miškininkystę. Uždarius tą skyrių, 1927 buvo paskirtas Alytaus aukštesniosios miškų mokyklos direktoriumi. 1936-40 Miškų departamento direktorius. Nuo 1949 gyveno JAV. Veikė daugely organizacijų. Be straipsnių iš savo specialybės, parašė miškininko P. Matulionio biografiją (1960).
— Amsterdame, N.Y., VIII.12 mirė muzikas Juozas Olšauskas, baigdamas 80-sius metus. Vargoninkavimo mokėsi pas J. Naujalį, baigė A. Sutkaus vaidybos studiją, vaidino Tautos teatre ir Vilkolaky, konservatorijoj lankė dainavimo klasę. 1924 atvyko į JAV, kur gastroliavo su V. Dineika ir A. Vanagaičiu vad. Dzimdzi-Drimdzi grupėj. Pasilikęs Amerikoj, var-goninkavo New Britaine, Clevelande ir vėliau Amsterdame, kur vedė ir radijo valandą. Įdainavo plokštelių vienas, su A. Vanagaičiu ir M. Rakauskaite. Už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas Gedimino ordinu.
— Čikagoj VIII.17 eismo nelaimėj mirė mokytojas Martynas Nauburas, sulaukęs 75 metų. Kilimo iš Pagėgių aps., dirbo pedagoginį darbą Klaipėdos mokytojų seminarijoj 1927 - 34, lektoriavo Klaipėdos krašto pedagoginiame institute 1934 - 39, vėliau iki 1944 gimnazijos direktorius Palangoj ir Kretingoj. Vokietijoj vadovavo Augsburgo liet. gimnazijai. Turėdamas istorinį interesą, 1930 - 39 vadovavo Klaipėdos krašto muziejui. JAV visą leidimo laiką talkino Lietuvių Enciklopedijai, teikdamas Mažosios Lietuvos vietovių aprašymus ir veikėjų biografijas. Istoriniais straipsniais bendradarbiavo ir kitoj spaudoj.

R a š y t o j u o s e. — Lietuvių Rašytojų Draugijos 1972 metų grožinės literatūros premija balsų dauguma paskirta Eduardui Cinzui už jo debiutinę knygą "Brolio Mykolo gatvė". Jury komisiją sudarė: pirm. A. Nyka - Niliūnas, sekr. Arv. Barzdukas, J. Blekaitis, J. Laučka ir A. Vaičiulaitis. 1000 dol. premijos mecenatas — Lietuvių Fondas.

M u z i k a. — Nors vasarą kolonijose koncertai nutraukiami (drauge su vietos organizacine veikla), tačiau daugelis vasarinių renginių turi ir meninę programą. Pensilvanijos lietuvių pagrindinis renginys — jau 59-ti metai vykstanti Lietuvių Diena Lakewood Parke. Kasmet į ją suvažiuoja po keliolika tūkstančių, o šiemet VIII. 12 (pagal amerikiečių spaudą) — net dar daugiau. Koncertinei programai salėje buvo iš Čikagos pakviesta solistė D. Kučėnienė. Vietinis amerikiečių laikraštis (The Morning Call, Allentovvn, Pa., 1973.VIII.13) rašė, kad solistė taip sužavėjo apie 4000 dalyvių publiką, jog sulaukė "standing ovation", o po koncerto turėjo pusę valandos pasirašinėti autografus.

D a i l ė. — Vašingtono Corcoran meno galerijoj VIII. 10 - IX.5 vyko reprezentacinė JAV lietuvių dailininkų paroda, surengta PLB seimo proga. Galerijos vadovybė parodai atrinko 6 tapytojus ir 6 grafikus: D. Aleknienę, Ad. Galdiką, V. K. Jonyną, I. Mitkutę, V. Petravičių, Z. Sodeikienę, K. Varnelį, R. Viesulą, V. O. Virkau, V. Vizgirdą ir K. Žoromskį. Išleistame kataloge įvadinį žodį parašė dr. M. Nasvytis. Parodos rengimo komisijai vadovavo D. Lukienė. Recenzija — vėliau.
Brocktono, Mass. muziejuje (Brock-ton Art Center) VIII.9-24 vyčiai seimo proga surengė lietuvių dailės parodą. Savo darbus buvo išstatę V. Vizgirda, V. K. Jonynas, I. K. Griežė, D. Ramanauskaitė, I. Nenortienė, V. Senuta ir kt. Ch. Kaziūnas rodė savo stiklo meną (paperweights), kurio technikos paslaptimi yra plačiai išgarsėjęs amerikiečiuose. Buvo išstatyta ir vietoj paskolintų darbų (Ad. Varno, A. ir A. Tamošaičių), koplytėlių, gintaro dirbinių.
— Čikagos Covenant Club galerijoj VI.25 - VII.20 vyko A. Petrikonio kūrinių paroda. Buvo išstatyti 37 darbai (aliejaus, akrilio, pastelės, akvarelės).
— Londono Marjorie Parr galerijoj VII. 6 - 28 savo skulptūros ir piešinių darbus rodė EI. Gaputytė.

M o k s l a s. — "Outstanding Educa-tors of America" 1973 metų leidiniui išrinkti iš Hartfordo un-to pro f. V. Ma-rijošius, iš Wilkes kolegijos prof. B. J. Kaslas.
— Prof. A. Ramūnas skaitė įžanginę ir pagrindinę paskaitą pasauliniame pedagogikos kongrese Japonijoj, Tokio mieste. Prof. V. Bieliauskas skaitė paskaitą tarptautiniame individualinės psichologijos kongrese Milane (VII.8). Bostono M IT profesoriaujantis dr. V. M. Vasyliūnas su paskaita dalyvavo Anglijos Sheffieldo un-te vykusiame tarptautiniame mokslininkų seminare (VIII. 13 - 14). Tai pavyzdžiai pailiustruoti mūsų mokslininkui jungimuisi į tarptautinį mokslo pasaulį.
— Stockholmo un-to baltistikos skyriuje lektorius J. Lingis 1973 pavasario semestrą skaitė 16 paskaitų ciklą apie K. Donelaitį.
— Australijoj Melbourne VIII.5 surengtame prof. A. Salio mirties metinių minėjime apie jį paskaitą skaitė buvęs mokinys A. Zubras. Po paskaitos buvo demonstruojamos įvairios mūsų tarmės, drauge parodant ir įvairių Lietuvos sričių tautinius drabužius.

J a u n i m e. — Moksleivių ateitininkų tradicinės stovyklos vyko Dainavoje (vyresniųjų VI. 17 - 30, jaunesniųjų VII. 1 - 14), Atlanto pakraštyje Neringoj (Ver-monte) VIII.12 - 25, Kalifornijoj VIII. 16 - 23. — Putnamo seselės savo Neringos stovykloj turėjo dvisavaitines stovyklas berniukams, mergaitėms ir mišrią stovyklą lietuviškai nekalbantiems lietuviškų šeimų vaikams. — Skautai šiemet visi bendrai stovyklavo savo jubiliejinėj stovykloj Beaumont, Ohio, VIII. 19 - 29.
Studentai ateitininkai stovyklavo Dainavoj VII.29 - IX.3. Kun. dr. K. Trimakas kalbėjo apie tikėjimo psichologiją, dr. Ad. Darnusis — evoliucijos klausimą, kun. A. Kezys ir E. Bradūnaitė — Pensilvanijos lietuvius, R. Bublys — lietuviškąsias parapijas, V. Maciūnas — išeivinę visuomenę, J. Bradūnas — M K. Čiurlionį. Trijuose simpoziumuose svarstytos temos: Lietuva ir mes (vadovavo dr. J. Boguta), krikščionybė ir mes (V. Narutis), išeivija ir mes (S. Girnius). Literatūros vakare savo kūrybos skaitė poetas K. Bradūnas.
Moksleivių ateitininkų nauju centro pirmininku 1973 - 74 mokslo metams išrinktas K. Šeštokas (iš Hamiltono).
Vasario 16 gimnazijoj iš 3 abiturientų egzaminus išlaikė du: M. Šiuše-lis ir A. Valiūnas.
Iš visur. — JAV prezidento liepos trečią savaitę skelbiamą Pavergtų Tautų savaitę lietuviai minėjo drauge su kitais pavergtaisiais. Demonstracijomis ji minėta Čikagoj, New Yorke, Los Angeles. Detroite VII. 13 - 15 surengtas pavergtųjų tautų trijų dienų festivalis. Jo programoj ypač susilaukė svetimtaučių dėmesio Windsoro mergaičių kvartetas Aušra.

Šią vasarą sulaukė  75  metų  amžiaus  šie žymieji jubiliatai (iš  kairės):  visuomenės  veikėjas ir "Tėvynės  Sargo" dabartinis redaktorius dr. Domas Jasaitis; Lietuvos Diplomatijos  Šefas ministras Stasys Lozoraitis; Lietuvos generalinis konsulas Kanadoje rašytojas dr. Jonas Žmuidzinas

— Kunigų Vienybės centro valdyba patvirtino 1973 - 75 kadencijai pakviestuosius skautų katalikų dvasios vadovus: Lietuvių Skautų Sąjungos — kun. A. Simanavičių, OFM, Seserijos — kun. P. Baltakį, OFM.
Clevelande VIII. 19 pašventinti nauji Lietuvių Namai (877 E. 185 St.). Pašventino kun. K. Žemaitis. Iš vakaro vykusiame bankete meninę programą atliko solistė A. Stempužienė ir pianistas A. Kuprevičius. Iškilmėse dalyvavo ir miesto majoras R. J. Perk. Namų direktorių tarybai pirmininkauja J. Stempužis.
Miškininkų sąjungos korespondenci-niuose rinkimuose išrinkta valdyba savo pirmininku perrinko V. Žemaitį. — Paštininkų s-gos nauju pirmininku išrinktas J. Tijūnas. Ligi šiolei 25 metus pirmininkavo J. Bereiša.
Brazilijos LB tarybos pirmininku, atsisakius ilgamečiam pirmininkui inž. Z. Bačeliui, išrinktas J. Lukoševičius. Valdybos pirm. Alf. Petraitis, jaunimo komisijos — kun. H. Šulcas, švietimo — kun. St. Šileika, spaudos ir informacijos — kun. A. Saulaitis, šalpos — kun. P. Daugintis.
— Brazilijos lietuvių savaitraštis "Mūsu Lietuva" VI 1.29 minėjo 25 metų sukaktį. Dabartinis red. — kun. J. Kidykas.
— Australijos katalikų savaitraščio "Tėviškės Aidų" nauju redaktoriumi paskirtas kun. Pr. Dauknys. Ligi šiol nuo 1964 redagavo kun. Pr. Vaseris.



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai