Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
BALTISTŲ KONFERENCIJA ŠVEDIJOJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Anatolius Matulis   
Stockholmo Hasselby pilyje š. m. rželio 8-11 buvo sušaukta antroji baltistikos studijų konferencija Skandinavijoj. Ją suorganizavo neseniai, tik 1970 m., įkurtas mokslinis baltistikos studijų institutas Baltiška Institutet. Konferencija buvo tarptautinė. Australijos, Kanados, Vengrijos, Italijos, Šveicarijos, Anglijos, Lenkijos ir V. Vokietijos delegatai ryškiai rodė tą tarptautinę dvasią, kuria mūsų dabartinis pasaulis jau giliai kvėpuoja. Suprantama Amerikos ir Švedijos atstovai sudarė konferencijos daugumą. Ir paskaitų skaičius siekė net 78, — tai gražus skaičius bet kokiam tarptautiniam mokslininkų susibūrimui. Lietuvių delegacija, nors ir mažoka, sulaukė komplimentų Švedijos laikraščiuose, net ir estų kalba (Eesti Paeva-Leht, Nr. 45. birželio 16). Prisimenant tokias įdomias paskaitas, kaip J. Lingio apie Klijus elementus okupuotų lietuvių papročiuose, dr. J. Čeginsko mintis apie gyventojų ir teritorijos pasikeitimus Lietuvoj 1939 - 40 metais, dr. A. Geručio sovietų federalizmo pana-grinėjimą, dr. R. Misiūno istorinį žvilgsnį į Gustavo III periodą ir kun. R. Krasausko apžvalgą apie katalikų Bažnyčią Lietuvoje (nuo 1940 m.) — turime sutikti, kad lietuviai visgi ryškiai pasirodė.
Bet tuo pačiu turime irgi prisipažinti, kad, turint prieš akis maždaug 80 paskaitų, lietuvių mokslininkų dalyvavimas nebuvo pakankamai proporcingas, palyginus su kitų kraštų atstovų skaičiumi. Mūsų kaimynai, estai ir latviai, pasirodė ne tik su savo gabiu visos konferencijos suorganizavimu (su pagalba lietuvių dr. K. Čeginsko ir J. Lingio), bet ir su savo gausesnėmis paskaitomis. Betgi dalyvavimas mūsų amerikiečių kolegų, dr. W. R. Schmalstiego, dr. J. F. Levino ir dr. D. F. Robinsono, kurių asmeniška energija ir lietuvių kalbos žinojimas visą konferenciją gražiai nustebino (už tai mes jiems nuoširdžiai dėkojame!), paryškino ir mūsų lietuviškos kultūros spalvas. Atrodo, kad lietuviai mokslininkai, ypač Baltijos kultūrinėse srityse, gal turėtų į tokias tarptautines konferencijas atkreipti daugiau dėmesio, jeigu norime palikti lygūs ir respektuojami partneriai baltų mokslininkų šeimoje. Pabaltijo istorija aiškiai rodo ir net pataria, kad mes daugiau naivių klaidų, kaip politiniuose klausimuose, nedarytu-mėm. Reikėtų toli palikti tą pasenusią mintį, kad viena baltų tauta yra geresnė, galingesnė ir turtingesnė už visas kitas. Juk tikra Pabaltijo kraštų kultūrinė sfera apima ne tik Lietuvą, Estiją ir Latviją, bet visus Baltijos jūrą siekiančius kraštus. Aišku, kad Suomija, Švedija, Danija, Vokietija ir Lenkija yra mūsų artimi kultūriniai, ne tik politiniai, kaimynai. Šitas, nors ir ne naujas ryšys, gali nuspręsti visą Š. ir R. Europos ateitį. Tad visų "baltų" kultūrinis gyvenimas ir jų akademinių studijų pasidalijimas tokiuose tarptautiniuose suvažiavimuose, kaip šita konferencija, yra pirmas žingsnis sukūrimui ir šios naujos Pabaltijos tautų šeimos. Nepamirškime, kad nuo gerų akademinių - kultūrinių ryšių daug priklauso ir kiti tarptautiniai reikalai. Jeigu vieni stiprės, tai ir kiti savaime tuos seks.

Baigiant reikėtų dėkingai atkreipti dėmesį į šios antros baltistikos studijų konferencijos rengėjus: dr. B. Kalninš, prof. A. P. Aizsilnieks, prof. V. Ruke-Dravina, U. Germanis, dr. K. Čeginskas, I. Rebane, o taip pat į sąžiningą estų korespondentę Karin Karlstedt. Be jų pasiaukojančio darbo nebūtų buvę ir mums, lietuviams, vienos tarptautinės progos pasidalyti savo mintimis ir moksliniais rūpesčiais. Jų žingsnis mus visus senus pabaltiečius draugėn suvedė, tai vėl nepasimeskim. Gal greitai ir kitos Pabaltijo tautos prie mūsų prisidės.
Anatolius Matulis

Šio str. autorius, prof. dr. A. Matulis, taip pat skaitė pranešimą apie A. Solženicyną ir baltus šios konferencijos atidaromajame posėdyje, be to, pirmininkavo vienam lingvistikos ir literatūros posėdžiui. Iš JAV buvo atsiuntusi konferencijai savo lingvistinę paskaitą ir prof. J. Rėklaitienė, nors pati ir nebuvo atvykusi. — Red.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai