Jau jokie smūgiai palaužti, užburti
Manęs negali. Turiu aiškų kelią:

Mano kelias — gyventi, kentėti ir kurti,

Tvirtai tikėti į kūrybos galią.
 

Vakar man degė šviesiaisiais žibintais

Aušros ir širdį virkdė man meilė.

Šiandien man kelias krauju pramintas,

Liūdnas ir didis kaip vakaro saulė.
 
 
Girdžiu nutylantį laikrodį vėlų,

Siela — vėversys nulėks į tą tylą.

Padėk gi, Dieve, tam vėversėliui,