Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Dr. A. Razma — Lietuvių Fondą išugdžius PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Razma Antanas   
Lietuvybę suprantant plačiausia prasme, į jos išlaikymą ir ugdymą įsijungia visi kultūriniai rūpesčiai, lituanistinis švietimas, jaunimo, ideologinių organizacijų ir kitų susiorganizavusių ar nesusiorganizavusių lietuvių veikla. Tokiu būdu susidaro gyvas kompleksinis junginys, tarnaujantis mūsų tautos ir išeivijos tautinei kūrybai (o netiesiogiai pa-laiko ir Lietuvos išlaisvinimo idėją). Šiam kompleksiniui junginiui šalia kūrybinių ir organizacinių jėgų nuolat reikia ir stiprių finansinių išteklių. Jie paprastai susideda iš įvairių mokesčių, parengimų, aukų ir kitų šaltinių. Toks pajamų organizavimo metodas yra gana pakenčiamas, veikiant savoje tautoje ir savame krašte. Tuo atžvilgiu išeivija atsistoja prieš ateities pavojų, kada pasitrauks iš šio pasaulio vyresnioji karta, kuri ir iki dabar- sudarė nuoširdžiausius aukotojų kadrus. Ateinanti jaunoji karta, nepergyvenusi tėvynės netekimo nostalgijos, aukosis daug mažiau ir darbu, ir kūryba, ir finansais. Ką dabar daugelis atlieka pasiaukodami, be jokių užmokesčių, įvairiose veiklos srityse, tas ateityje turės būti atliekama specialių pasamdytų reikalų vedėjų. Jie lietuviškai veiklai daug kainuos. Čia gal nieko nebus blogo, kad net ir logiška, nes dabar daug kūrybingų lietuvių išeikvoja savo jėgas ir laiką paprastiems techniškiems veiklos darbams ir tuo būdu nukenčia jų kūrybinis lietuviškas darbas. Gal ateities lietuvis kūrėjas ir veikėjas bus laimingesni ir savo jėgas galės panaudoti tik kūrybinei veiklai.

Kad ateities lietuviškoje veikloje būtų išvengta finansų krizė, 1960 m. pradėjau vystyti idėją suorganizuoti pastovų milijoninį fondą, kuris iš savo kasmetinių pajamų iš dalies padengtų lietuviškos veiklos išlaidas. . . Idėją suformuoti yra vienas dalykas, o ją pateikti visuomenei ir įgyvendinti yra jau kitas — dažnai sudėtingesnis.

Nauja idėja sukelia triukšmą visuomenėje

Kiekviena radikalesnė nauja idėja, šūkis, darbas išmuša visuomenę iš nusistovėjusios rutininės pusiausvyros ir tuoj reaguojama contra ar pro. Žinoma, naujos idėjos skleidėjui tai pats dėkingiausias atpildas, nes visuomenės abejingumas ir geriausius talentus dažnai nustumia į apatiją. Laimingu atveju panašią pradžią pergyveno ir mano naujai idėjai skirtas straipsnis "Milijoninis fondas lietuviškiems reikalams ir jo parlamentas", kuris tik netyčia buvo išspausdintas 1960 gruodžio 8 dienos "Drauge". Mūsų žinomas rašytojas Al. Baronas, vienas "Draugo" redaktorių, yra man ne vieną kartą pareiškęs, kad jeigu tą dieną jis nebūtų buvęs geroj nuotaikoj, vargu ar būtų drįsęs tą mano straipsnį parodyti kitiems "Draugo" redaktoriams, kurių daugumas suabejojo straipsnio realumu. Jie galvojo, kad tai patriotiški ir geri norai, bet vargiai iš tų javų būsią grūdų. Al. Baronas "rizikavo", įdėdamas aną mano straipsnį į "Draugą" ir pats nuo tada plunksna visą laiką padėjo ir padeda tos idėjos realizavimui. Kai kurie ir dabartiniai LF nuoširdūs darbuotojai pradžioje nuošaliai laikėsi nuo tos naujos idėjos, nes viskas atrodė per utopiška.

Kas čia pasakyta, nieko naujo, bet labai charakteringa bet kuriai visuomenės grupei. Tuo tik noriu priminti, kad naujų idėjų, organizacijų, darbų kūrėjai privalo neišsigąsti, jeigu visuomenė pasipriešintų jų naujiems užsimojimams. Reikia kantrybės, entuziazmo, apaštališko tikėjimo savuoju darbu, ir tas darbas (jeigu jis logiškas ir realus) patrauks visuomenę į savo pusę. Žemė pagaliau buvo pripažinta skriejanti apie saulę, Kolumbas įrodė Amerikos žemyno buvimą. Bet ir iš anų didžiųjų pasaulinių genijų buvo pareikalauta daug laiko, pasiaukojimo, kantrybės, kol žmonija buvo įtikinta jų idėjų teisingumu. Dažnai ir mes, lietuviškoji visuomenė, abejingai pasitinkame naujų idėjų skelbėjus, kurie nori suteikti naują veikimo formą lietuvybės, lietuviškos kultūros ar Lietuvos laisvinimo labui. Naujų idėjų kūrėjai taip pat nėra tobuli, reikia visus prieš ir už pasisakymus blaiviai ir nuoširdžiai persvarstyti ir kai ką pasisavinti.

Argumentai prieš ir už
Norint bet kokią veiklą išlaikyti efektyvia, reikalinga laikas nuo laiko šalta savikritika. Mėginant žiūrėti iš perspektyvos, reikalinga persvarstyti buvusių ir dabar iškylančių argumentų realumą. Nuo LF organizavimo pradžios iki dabar kapitalo "užšaldymas" užsitarnauja rimtesnių diskusijų. Nemažas skaičius mūsų pirmaeilių lietuvių, ypatingai iš kultūrininkų eilių, dar ir dabar rimtai pageidauja, kad LF kapitalas būtų "atšaldytas" ir visi ištekliai (teisingiau: bent tam tikra dalis, kiek tai būtų reikalinga. — Red.) panaudoti dabartinei lietuviškai kūrybai ir veiklai. Gali ateityje atsitikti taip, kad atsiras daugiau pinigų, bet nebebus kas remti. Esą, galinti kūrybiškai reikštis vyresnioji lietuvių karta už nedaugelio metų pasitrauks iš aktyviųjų tarpo, o iš jaunesniosios kartos daug neatsiras, norinčių angažuotis lietuviškai kūrybai. Be abejo, čia yra daug tiesos, nors reikia pažiūrėti ir į kitą pinigo pusę. Kritikai užmiršta, kad tas "amžinai užšaldytas" kapitalo šūkis magnetiškai veikė pasiturinčius lietuvius. LF organizatorių dauguma tvirtina, kad LF kapitalo nejudamumas atvėrė daugelio turtingųjų kišenes. Jie tvirtai yra įsitikinę, kad jeigu LF būtų buvęs organizuojamas kitu pagrindu, tai ir dabar trys ketvirtadaliai jau suaukoto LF kapitalo būtų pasilikę aukotojų kišenėje. Reikia pasitikėti praktiškaisiais LF organizatoriais, nes jie geriau pažįsta aukotojų psichologiją, betarpiai girdi jų pasisakymus ir žino jų norus. Reikia atsiminti, kad dažnai teoretikų patrauklūs išvedžiojimai per daug nutolsta nuo bet kokios idėjos įgyvendinimo galimybių.

Kitas argumentas, vertas diskusijų dėmesio, yra tai, kad daug lietuviškų institucijų ar asmenų "prarado" finansų organizavimo iniciatyvą savo darbų realizavimui, bet automatiškai tiesia rankas į LF ir tikisi šimtaprocentinės paramos savo reikalui. Arba vėl prikišama, kad kai kurie galį aukoti lietuviai automatiškai atsisako, mandagiai nurodydami kreiptis į milijoninį fondą. Aišku, nenorintieji aukoti visada suranda savo šykštumui mandagiausius pasiteisinimus. Tokių "nuoširdžių" patriotų buvo prieš pradedant organizuoti LF, jo organizavimo metu, netruks jų ir ateityje. Taip pat reikia pabrėžti, kad ir LF organizuoti vienas iš daugelio motyvų buvo tas, kad ateityje lietuviai daug mažiau aukos lietuviškai veiklai. Pačioj pradžioj LF organizatoriai gana tiksliai pramatė, kad fondą reikia organizuoti kuo skubiausiai, kol dar yra gyva vyresnioji lietuvių karta. Vėliausiai iš Lietuvos emigravusi lietuvių karta buvo ir yra pati dosniausia paremti lietuviškiems reikalams. Jaunesnioji mūsų karta jau daug mažiau beaukos ateityje tiek per organizacijas, tiek tai pačiai spaudai ir aplamai lietuviškai kūrybai. Nors jaunesnieji lietuviai yra materialiai gerai įsikūrę, bet jų tėvynės meilė tik iš tolo ir knygų jaučiama. Šitas jaunesniosios kartos tėvynės meilės skirtumas turės didelę įtaką į mūsų ateities lietuvišką veiklą, kuri jau dabar turėtų būti atitinkamai keičiama, koordinuojama ir net siaurinama. Ir čia LF turės suvaidinti savo atitinkamą rolę.

Kaip LF pelnas augo ir kam jis skirstomas 1961 - 62 m. LF buvo organizavimo stadijos pradžioje (tai sunkiausieji pirmieji žingsniai), kada reikėjo suderinti fondo organizavimui įvairias nuomones, įtikinti visuomenę fondo idėjos rimtumu. Vis dėlto per tuos dvejus metus fondo iniciatoriai sugebėjo susitarti su JAV LB vadovais ir rado kelią praktiškam fondo organizavimui. Statutas buvo parengtas ir inkorporuotas Illinois valstijoje. Nuo tada LF žengė tvirtu žingsniu pastoviai į priekį iki pat dabar, kada LF jau turi pagrindinio kapitalo apie 800,000 dol. Nuo pat LF pradžios fondo įnašai buvo atsargiai, bet pelningai investuoti, ir tokiu būdu buvo gautos pavyzdingos pajamos. Atėmus visas LF administracines išlaidas, kurių buvo nemažai, L F paskirstė įvairiems lietuviškiems reikalams nuo 1962 iki 1972 iš viso: 226 tūkstančių dol. sumą. Žvilgterėkime kokiu greičiu šis pelnas augo iš metų į metus:
1962 m. paskirstyta 1200 dol.
1963 m. — 3000 dol.
1964 m. — 5500 dol.
1965 m. — 10,000 dol. 1966-67 m. — 20,000 dol.

1968 m. — 28,000 dol.
1969 m. — 33,000 dol.
1970 m. — 31,000 dol.
1971 m. _ 40,000 dol.
1972 m. — per 54,000 dol.
Kiekvienam besirūpinančiam lietuvybės išlaikymu yra aktualu, kur tos pinigų sumos buvo nukreiptos.

Pati didžiausioji tų sumų dalis teko lituanistiniam švietimui ir jaunimui — per 110,000 dol. Tą sumą administravo JAV LB Švietimo Taryba. Ji buvo taip paskirstyta:

13,725 dol.: Lituanistinėms mokykloms paremti, padedant įsigyti vaizdines mokymosi priemones, steigiant bibliotekas, paremiant finansiškai silpnesnes lituanistines, mokyklas.

3,800 dol.: Priešmokykliniam auklėjimui — remti vaikų darželius ir jiems parūpinti mokymosi priemonių.

34,400 dol.: Žemesniųjų ir aukštesniųjų lituanistikos mokyklų mokslo priemonėms parengti. Šiais pinigais JAV LB Švietimo Taryba padengė išlaidas, rengiant vadovėlius, kurių dabar esama gerai parengtų. Taip pat buvo parengti beveik visiems skyriams nauji darbo pratimai. Iš tų pačių pinigų buvo dalinai apmokėtas išleidimas dainavimo, tikybos, istorijos vadovėlių ir jaunimo skaitinių.

7,000 dol.: Mokslo priemonėms leisti, daugiausia paruošti Lietuvos žemėlapiui ir lietuvių kalbos aiškinamajam žodynui.

8,000 dol.: Mokyklinės spaudos reikalams: leisti Švietimo Gaires, paremti Tėvynės Žvaigždutę, Čikagos aukštesniosios mokyklos metraštį ir kitokią jaunimo spaudą.

2500 dol.: Jaunesniųjų laikraštėliui Eglutei, kuri yra taip svarbi, bet iš prenumeratorių negali išsilaikyti.
7,700 dol.: Mokytojų studijų savaitėms. Pinigai tikrai buvo panaudoti labai
prasmingai, ten išsamiai išeinamas Švietimo T-bos nustatytas kursas ir dalyvauja jaunimas kartu su vyresniaisiais.

Iki dabar švietimo reikalams paskyrus pusę LF gauto pelno, kita pusė, maždaug virš 100 tūkstančių dol., taip pat buvo nukreipta svarbiems lietuviškiems reikalams. Be LF paramos daug kultūrinių, literatūrinių, mokslinių ir kitų jau įgyvendintų ar dabar gyvendinamų planų būtų pasilikę tūnoti dulkėtuose stalčiuose. Pasaulio Lietuvių Archyvas nežinia kur būtų dabar atsidūręs, jeigu ne stipri LF finansinė parama. Šiais metais LF paskyrė 5000 dol., kad šis archyvas būtų pergabentas iš apleisto pastato į naujus Jaunimo Centro namus Čikagoje, kur bus įrengtos naujos len-nos ir praeities medžiaga sutvarkyta gana pavyzdingai.
Lietuvių Rašytojų Draugijos pre-^mijoms jau iki dabar LF yra paskyręs 7000 dol. Gaunant kasmet iš LF 1000 dol., draugijos valdybai nebereikia ieškoti kitų mecenatų.

Neužmiršti ir kitų kraštų lietuviški reikalai. Vasario 16 gimnazijai Vokietijoje jau nusiųsta iš viso 4500 dol. Per PLB Centro Valdybą kitų kraštų švietimo reikalams paskirta virš 7000 dol.

Pedagoginiam Lituanistikos Institutui, kur rengiami būsimieji lituanistinių mokyklų mokytojai, kasmet skiriama parama jau viršija 7000 dol. sumą. Taip pat tų pinigų pagalba buvo išleisti Pr. Skardžiaus ir P. Joniko lietuvių kalbai būtinai reikalingi veikalai.

LF vadovybė ypatingą dėmesį skyrė jaunimui. I Jaunimo Kongresui, kada buvo kritiškas organizavimo momentas, skyrė 4000 dol., II Jaunimo Kongresui taip pat buvo paskirta 4000 dol. Abiem jaunimo kongresams praėjus ir finansiškai labai gerai susitvarkius, buvo vėliau galvojama, kad gal logiškiau būtų buvusi paskola, kuri pelno atveju vėl grįžtų į LF ir tokiu būdu tais pačiais pinigais kiti lietuviški projektai būtų paremti. Ateityje LF vadovybė tuos reikalus, manau, tvarkys kitokiu būdu. Ateitininkų ir skautų jaunimo organizacijos taip pat buvo LF paremtos, kol kas nedidelėmis sumomis, bet prichologiškai reikšmingomis . . .
Lituanus žurnalas, kuris atlieka didelę misiją tarp angliškai skaitančiųjų, yra susilaukęs iš viso 3600 dol. paramos iš LF. The Association for the Advancement of Baltic Stu-dies taip pat buvo paskirta 2000 dol. JAV LB Kultūros Fondas irgi yra gavęs kelius tūkstančius dolerių savajai veiklai.

Lietuvių Muzikologijos Archyvui išlaikyti jau keli metai skiriama po 500 dol., iš viso paskirta 2000 dol. Su dideliu pasišventimu ten dirba muzikas J. Žilevičius.
Grynai Lietuvos praeities moksliniams reikalams LF paskyrė nemažas pinigų sumas. Jau 1969 m. LF nusprendė skirti ateityje iki 15,000 dol. prof. Z. Ivinskiui, kad jis parašytų Lietuvos istorijos 3 tomų mokslinį veikalą. Pirmam tomui buvo pasirašyta sutartis, bet netikėta mirtis išplėšė mūsų didįjį istoriką iš gyvųjų tarpo. Likę istorikai, kartu su LF ir kitais besirūpinančiais Z. Ivinskio moksliniais darbais, deda pastangas, kad viena ar kita forma tie darbai būtų užbaigti.

LF dėka prof. J. Puzinas rašo "Lietuvos proistorės apžvalgą". Taip pat paskirta atitinkama pinigų suma, kad dr. J. Girnius parašytų lietuviškosios filosofijos istoriją. Tik LF dėka ir dr. R. Šilbajoris galėjo išleisti "The Perfection of Exile". Dr. T. Remeikis yra susitaręs su LF parašyti dokumentuotą leidinį "Soviet Occupation and Incorporation of Lithuania 1939-40". Su LF pagalba dr. J. Grinius rašo "Veidai ir problemos lietuvių literatūroje", o mokytojas Pr. Naujokaitis pradėjo rašyti lietuvių literatūros istoriją.

Paskutiniu laiku, kada J. Kapočius atsidūrė kritiškoje padėtyje su angliškąja "Encyclopedia Lituanica", LF 3-čiam tomui paskyrė 2000 dol. Ir ateityje LF vadovybė tikisi galėsianti šį didelį J. Kapočiaus darbą paremti, kad "Encyclopedia Lituanica" būtų ištesėta ir pasiektų kuo daugiau kitataučių bibliotekas, laikraščių redakcijas, universitetus etc.

Nemažai kitų įvairių lietuviško gyvenimo ir veiklos planų susilaukė LF mažesnės ar didesnės finansinės paramos. Pvz., buvo paremtas Lituanistikos Darbų III tomo išleidimas, su 1000 dol. parama pagelbėta dr. L. Baldauf - Jurgutytei išleisti jos parengtą lietuvių lyrikos antologiją lietuvių ir vokiečių kalbomis. Taip pat su 1000 dol. parama buvo įsijungta į K. Bradūno suredaguotos antologijos "Lietuvių poezija išeivijoje 1945 -1971" III tomo išleidimą.

Čiurlionio ansamblis, tautinių šokių grupės: Grandis ir Grandinėlė, Čikagos Lietuvių Opera (ypatingiems jų specifiniams reikalams) taip pat susilaukė LF paramos.

1972 metų LF skirstymo komisija pirmąkart paskyrė 1000 dol. premiją dailininkų kūrybos premijai; tą reikalą įgyvendins Čiurlionio galerija.

Dar nepaminėti įvairūs kiti projektai taip pat susilaukė LF paramos: Pr. Čepėno redaguotas "Lietuvių Universitetas 1579 - 1803 - 1922"' N. Rastenio į anglų kalbą išversti K. Donelaičio "Metai", S. Zobarsko vadovaujama "Manyland Books" leidykla, Liet. Katalikų Mokslo Akademijos pradėtas leisti "Fontes Histo-riae Lituaniae" II tomas, prel. Pr. Juro globojamas muziejus "Alka". Čia neįmanoma išvardyti visų planų, kurie yra gavę LF paramą, bet jie yra tiksliai užrašyti LF skirstymo komisijos protokoluose.

Yra daugybė kitų planų ir projektų, kurių įgyvendinimas duotų kūrybingų laimėjimų lituanistiniam švietimui, lietuvių literatūrai, istorijai, muzikai, spaudai, bet ir čia reikia nemažai tūkstančių dolerių, kad visa tai taptų realybe. LF vadovybė į tuos dar neįgyvendintus planus žiūri su viltimi ir tikisi juos vėliau ar anksčiau paremti.

Išvada
Lietuvių išeivija yra gyvybinga, kūrybinga, jautri lietuviškiems reikalams ir nesibijanti reforminių posūkių. Lietuvių Fondo idėja buvo nauja, gana revoliuciška, bet ir būtina mūsų lietuviškos veiklos išlaikymui ateityje. Nors to fondo idėjos pradžioje (1961) kai kurie tuoj paskelbė ir mirtį milijoniniam fondui, bet dėka tos idėjos realumo, iniciatorių apaš-tališkumo, kantrybės, pasišventimo ir optimizmo LF beveik jau pasiekė savo pirmąjį' tikslą — milijoną, turėdamas jau dabar surinkęs 800.000 dol. pagrindinio kapitalo ir iš gauto pelno paskirdamas lietuviškiems reikalams iš viso per 220,000 dol. Kad LF pasieks visą milijoną, niekas neabejoja, bet jau beveik visi tikisi, kad, užbaigus pirmąjį milijoną, seks antrasis . . .

LF idėjos pradžia ir jos realizavimo eiga turėtų duoti naujų inspiracijų ir kitų lietuviškos veiklos sričių vadovams ar idėjų formuotojams. Pavyzdžiui, jau yra labai kritiškas laikas lietuviškai spaudai padaryti dideles reformas taip, kad sumažėtų Lietuviškų laikraščių, žurnalų ar pa-:ų vienkartinių leidinių skaičius, bet užtat pagerėtų jų visų kokybė. Lietuvių visuomenė vien iš pasigailėjimo, kad "lietuviška", ilgai ne-berems visų laikraščių. Vyresniųjų ir tu dosniųjų lietuvių eilės retėja, o už 10 - 20 metų jų visai nedaug bebus likę. Jaunesnieji to "pasigailėjimo" lietuviškai spaudai nerodys, bet rrikalaus, kad lietuviška spauda atitiktų šių dienų reikalavimams ir realybei. Jeigu to nebus padaryta, savo skaičiumi pergausi lietuviška spauda oz 10 - 20 metų gali staigiai su-gti, — tai būtų tragedija mūsų lietuviškam veikimui.

Kita lietuvių veikimo sritis, kuri laukiasi radikalių persitvarkymų, tai ir litiniai veiksniai ir įvairių organizacijų ir klubų infliacija. Politiniai -niai pagaliau privalo užmiršti f-enas politines partijas (kurios tegul pasilieka garbingos praeities puslapiuose) ir visą lietuvių politinį judėjimą taip pertvarkyti, kad jis atsiremtų į dabartines veikiančias lietuviškas jėgas. Aktyviosios visuomenės daugumai lietuviškas politinis veikimas senų partijų rėmuose yra nesuprantamas, nerealus ir nepatrauklus.

Įvairios lietuviškos organizacijos ir klubai taip pat privalo burtis į didesnius junginius, nes greitai pritruks narių ir rėmėjų savo veiklai.
Jeigu atsiras tarp mūsų spaudos vairuotojų kūrybingų reformatorių, duodančių naują lietuviškos spaudos charakterį ir liniją, kurią paremtų ateities lietuviškas jaunimas, jie taps didvyriais mūsų ateities istorijos lapuose.

Tokiais pat didvyriais taptų ir mūsų politinių veiksnių reformatoriai, jeigu jie išdrįstų radikaliai perorganizuoti lietuvių politinio veikimo struktūrą, patrauklią mūsų jaunimui, jau čia baigusiam aukštuosius mokslus.

Mūsų lietuviškas gyvenimas išeivijoje nestovi vietoje, bet keičiasi iš metų į metus, todėl reformos yra būtinos, jeigu norime išlikti gyvi savo veikla ir naudingi mūsų tautai bei veiksmingi Lietuvos išlaisvinimo darbe. Dr. A. Razma



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai