Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
TARPTAUTINIS PEN KLUBAS — PASAULINĖ RAŠYTOJŲ ORGANIZACIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pi.   

Užpernai išeivijos spaudoj nuskambėjo Lietuvių rašytojų draugijos kreipimasis į Tarptautinį PEN Klubą Tomo Venclovos emigracijos reikalu. O praėjusį gruodį įvykusiame PEN Klubo suvažiavime Sidnėjuje, Australijoje, Tomas Venclova jau dalyvavo kaip PEN ir kartu Lietuvių rašytojų draugijos narys. Šiaip ir išeivijoje, ir Lietuvoje apie PEN Klubą, vienintelę pasaulinės apimties rašytojų organizaciją, retai teužsimenama. Užpernai Literatūroje ir Mene skaitėme apie rašytojo Romualdo Lankausko lankymąsi Danijoje, kur jis buvo tenykščio PEN Klubo sekretoriaus svečiu. Prieš kokį keliolika metų poetas Justinas Marcinkevičius, kaip svečias stebėtojas, su sovietine delegacija dalyvavo PEN Klubo valdybos posėdyje Airijoje. Pastarųjų dešimties metų būvyje Lietuvos spaudoje pasirodė tiktai pora žinučių, kelios užuominos —vieni trupiniai apie įtakingiausią tarptautinį rašytojų sambūrį. Su PEN Klubu vertėtų artimiau susipažinti, nes su juo ir ateityje susikryžiuos ne tik pavienių svečių, bet ir visos lietuvių rašytojų bei kultūrininkų šeimos keliai.

Tarptautinis PEN Klubas gimė 1921 metais, pirmojo pasaulinio karo poveikyje. Beprasmės masinės žudynės taip sukrėtė Europos rašytojus, kad jie visais būdais ėmė siekti glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo. Kai kurie jų tikėjosi, kad rašytojai suvaidins svarbų vaidmenį šovinistinių audrų apmalšinime ir taikingos Europos kultūrinės bendruomenės sukūrime. Ši viltis ir tarptautinės rašytojų organizacijos idėja susilaukė plataus atgarsio. Užpernai, 56-aisais PEN Klubo gyvavimo metais, jam priklausė beveik šimtas skyrių visuose kontinentuose.

Vienu uoliausių tarptautinio rašytojų bendradarbiavimo skatintojų buvo anglų romanistas John Galswor-thy, "Forsythe sagos" autorius. Jis ir tapo pirmuoju Tarptautinio PEN Klubo pirmininku. Jį sekė Benedetto Croce, H. G. Wells, Maurice Mat-terlinck ir eilė kitų žymių autorių. Dabartinis pirmininkas yra anglų romanistas Victor Pritchet, perėmęs organizacijos vairą iš Lietuvoje plačiai skaitomo Heinrich Boll rankų.

Žodis "PEN" organizacijos pavadinime turi dvilypę reikšmę. Anglų kalboje PEN reiškia plunksną — rašytojo ginklą. To paties žodžio pirmosios raidės nurodo organizacijos sandarą: playtvrights, poets, edit-ors, essayists, novelists — dramaturgai, poetai, redaktoriai, esėjistai, romanistai. Vėliau į PEN Klubą buvo priimti ir vertėjai.

Tarptautinio PEN Klubo tikslai ir idealai yra išreikšti jo chartoje. Čia pateikiame jos svarbiuosius taškus.

"Nors literatūros šaknys yra tautinės, ji nežino sienų ir turėtų išlikti bendra valiuta, nepaisant politinių ir tarptautinių katastrofų."

PEN charta įpareigoja savo narius siekti "tarptautinės sandaros ir pagarbos", visomis išgalėmis kovoti prieš "rasinę, klasinę ir tautinę neapykantą" ir puoselėti "vienos žmonijos, taikiai sugyvenančios viename pasaulyje", idealą. Šio tikslo siekdamas, Tarptautinis PEN Klubas pabrėžia kūrybinės laisvės būtinumą. Chartoje rašoma:
"PEN pasisako už nekliudomą pasikeitimą idėjomis kiekvienoje valstybėje ir tarp visų valstybių. Organizacijos nariai pasižada priešintis bet kokiam išraiškos laisv-žeidimui savo tėvynėse ir bendruomenėse. PEN pasisako už laisva spaudą ir priešinasi sauvališkai cenzūrai taikos metu. PEN Klubo įsitikinimu, . . . politinei ir ūkinei pažangai pasiekti yra būtina laisvai kritikuoti vyriausybes, administracijas ir institucijas."

Kūrybinė laisvė — tai Tarptautinio PEN Klubo chartos kertinis akmuo. Šios laisvės pabrėžimas apsunkino PEN Klubo santykius su totalitarinėmis ir diktatūrinėmis valstybėmis, kurios mėgino pajungti literatūrą savo ideologinėms dogmoms ir agresyviems tikslams. Mussoliniui ir Hitleriui atėjus į valdžią, PEN klubų veikla buvo uždrausta Italijoje ir Vokietijoje. Kinija ir Sovietų Sąjunga dar nėra įsijungusios į tarptautinę rašytojų organizaciją.

Tarptautinis PEN Klubas tapo svarbia atspara Rytų Europos literatūrinėms bendruomenėms. PEN Klubo tautiniai skyriai veikė Rygoj ir Talline. Estijai ir Latvijai netekus nepriklausomybės, šie skyriai pasiliko PEN Klubo sudėtyje. Šiandien Estijos ir Latvijos literatūriniams interesams PEN Klube atstovauja išeivijos rašytojai.

O kodėl neįsteigtas PEN Klubo skyrius Lietuvoje? Tai dar galutinai neišspręsta mįslė. Pasak Židinio (1927 m., Nr. 1), tokį skyrių 1926 metais buvo sudariusi Lietuvos žurnalistų sąjunga, o tų metų gruodžio mėnesį "susidarė ir PEN Klubo skyriaus branduolys, atitinkąs pagrindinius organizacijos reikalavimus". To "naujojo PEN Klubo skyriaus Lietuvoje" pirmininku buvo išrinktas V. Krėvė-Mickevičius, sekretorium V. Putinas-Mykolaitis ir valdybos nariu Balys Sruoga. Bet, atrodo, kad šis skyrius kažkodėl pilnai neįsijungė į Tarptautinio PEN Klubo sudėtį.

Lietuvių PEN Klubo skyrių vėl mėginta įsteigti antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Kai kurie rašytojai prisimena, jog tuometinis PEN Klubo pirmininkas, Nobelio premijos laureatas Julės Romains, sutiko priimti Lietuvos skyrių pilnutiniu nariu. Tačiau Lietuvos vyriausybė, nepaprastai susirūpinusi Lietuvos politine padėtimi, patarė lietuvių rašytojams atidėti savo įstojimą į PEN Klubą. Buvo bijomasi, kad naujas PEN Klubo centras Lietuvoje galėsiąs suerzinti Maskvą. Taip Lietuva ir neįsijungė į pasaulinę rašytojų organizaciją.

Po antrojo pasaulinio karo šimtai literatų buvo priversti išvykti iš savo tėvynių. Jiems priglausti buvo įsteigtas ypatingas PEN Klubo skyrius: PEN-in-Exile — Išeivijos PEN. Jo margoje sudėtyje rikiuojasi Ispanijos respublikonai, kinai ir kitų tautų rašytojai, tačiau narių daugumą sudaro naujieji pabėgėliai iš Rytų Europos. Su lenkais, čekais, bulgarais, vengrais, rumunais, rusais bei ukrainiečiais PEN Klubo išeivių skyriuje užuovėją atrado ir lietuviai. Vienas jų, Algirdas Landsbergis, šiuo metu yra Šiaurės Amerikos išeivių skyriaus vicepirmininkas.

Laikui bėgant, Tarptautinio PEN Klubo skyriai įsisteigė komunistinėje Lenkijoje, Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Rytų Vokietijoje, Rumunijoje ir Jugoslavijoje. Ypač veiklūs buvo jugoslavai, kurie turi net keturis PEN skyrius: Slovėnijos, Kroatijos, Serbijos ir Makedonijos. Tarptautiniuose suvažiavimuose Rytų Europos PEN skyrių delegacijos negalėjo iškrypti iš savo vyriausybių politinės linijos. Tačiau, nežiūrint griežtų apribojimų, kai kurie jų — ypač lenkai ir jugoslavai — sugebėjo savaip pasisakyti už žodžio laisvę. Nors Rytų Europos delegacijų vadovybės paprastai yra sudaromos iš patikimų kultūrinių pareigūnų, PEN Klubo suvažiavimai suteikė progos daugeliui nepriklausomos dvasios rašytojų pabendrauti su savo kolegomis iš viso pasaulio ir atgaivinti tradicinius ryšius su Vakarų ir pasauline kultūra.

PEN Klubo vadovybė stengėsi įtraukti ir Sovietų Sąjungą į pasaulinės rašytojų organizacijos veiklą. Čia didžiausia kliūtimi pasirodė "esanti PEN Klubo charta ir joje įrėmintas kūrybinės laisvės principas. Kurį laiką sovietinės rašytojų sąjungos atstovai reikalavo, kad PEN Klubo charta būtų pakeista. To nepasiekus, Sovietų Sąjungos iniciatyva buvo įsteigta nauja rašytojų organizacija, vardu COMES — Europos Rašytojų Bendruomenė. Jos nariai buvo palankūs sovietinei santvarkai ar bent neutralūs. Naujoji organizacija turėjo atsverti PEN Klubą ir sumažinti jo reikšmę. Tačiau šis planas nepavyko. Paaštrėjus rašytojų persekiojimui Sovietų Sąjungoje, net ir COMES nariai ėmė kritikuoti Maskvą. Įsiliepsnojus Soženicyno bylai, protestai pasidarė masinio pobūdžio. Tada sovietinė rašytojų sąjunga demonstratyviai išstojo iš COMES, kuri netrukus iširo. PEN klubas liko vienintelė pasaulinės apimties rašytojų organizacija.

Po COMES — Europos Rašytojų Bendruomenės — iširimo, Sovietų Sąjunga vėl grįžo prie derybų stalo. Vėl buvo tikimasi, kad PEN Klubas padidės nauju — sovietiniu — nariu. Šios viltys atsimušė į naujas kliūtis. Sovietiniai atstovai reikalavo estų, latvių ir išeivijos skyrių panaikinimo; PEN Klubo vadovybė ir narių dauguma atsisakė tai padaryti. PEN Klubo ir sovietinės rašytojų sąjungos santykius dar labiau pablogino vis labiau plintąs rašytojų persekiojimas Sovietų Sąjungoje. Iš PEN Klubo į Maskvą plaukė nuolatiniai protestai — Solženicyno, Siniavskio, Maksimovo. Galičiaus ir daugelio kitų reikalu. Čekoslovakijos užpuolimas ir jos rašytojų nutildymas dar labiau pablogino padėtį. Derybos dėl Sovietų Sąjungos įstojimo į PEN Klubą vėl pagyvėjo pernai organizacijos naujojo pirmininko Peru romanisto Mario Vargas Llosa ir generalinio sekretoriaus Peterio Elstobo pastangomis. Jų pasitarimai su Maskvos literatūriniais pareigūnais susilaukė aštrios kritikos iš daugelio PEN narių. I Australiją atvykę sovietų atstovai, jausdami daugumos delegatų priešišką nusistatymą, nusprendė Sidnėjaus suvažiavime nedalyvauti.

Šiandien Tarptautinis PEN Klubas yra svarbi institucija rašytojams visuose pasaulio kraštuose, kur tebėra užgniaužta žodžio laisvė. Viena svarbiausiųjų PEN Klubo šakų. Writers in Prison — Kalinamųjų Rašytojų Komitetas, yra vilties žiburiu visiems literatams, kenčiantiems kalėjimuose ir darbo stovyklose už savo idėjas. Tuo kūrybinės laisvės principas, išreikštas PEN Klubo chartoje, įsikūnija tarptautinės rašytojų organizacijos veikloje.
PI.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai