| |
|
|
|
Parašė Andrius Baltinis
|
E. Dunsdorfo knyga apie latvių išeiviją
Prof. dr. Edgars Dunsdorfs yra latvių ekonomistas ir ūkio istorikas. Nepriklausomybės metais jis dėstė Rygos universitete ( 1934-44). Vokietijoj profesoriavo Pabaltijo universitete (1946-48), kuriame buvo ir latvių sektoriaus rektorius. Emigravęs j Australiją, nuo 1948 dirba Melbourne universitete ir redaguoja metraštį "Archivs", skiriamą latvių tautinės gyvybės išlaikymo klausimams. Paskelbė eilę knygų nepriklausomoj Latvijoj ir vėliau išeivijoj. Tarp jo naujausių knygų mums įdomi yra "Mūžigais latviešu karavirs" (Amžinasis latvių kareivis), kur autorius nagrinėja baltų tautų likimą — vaizduoja prūsų pavergimą ir lietuvių bei latvių amžinąsias kovas su savo priešais, šį kartą norime supažindinti su paskutine jo knyga Treša Latvija (Melbourne, 1968, 236 psl. išleido Latvijos skautų prezidento gen. K. Gopperio fondas).
Pirmoji Latvija yra toji, kuri savo nepriklausomybę paskelbė 1918 lapkričio 18. Antroji Latvija susikūrė iš karo pabėgėlių 1945 Vakarų Europoje po vokiečių kapituliacijos. Trečiąją Latviją sudaro latviai, išsisklaidę po visą laisvąjį pasaulį, šios išeivinės "trečiosios Latvijos" klausimams ir yra skiriama knyga Treša Latvija.
Tai labai vertingas veikalas tarp latvių išleistų knygų išeivijoj. Savo plačiai aprėpiama tautine problematika ji primena mūsų filosofo dr. J. Girniaus knygą "Tauta ir tautinė ištikimybė", kuri yra latvių išsiversta, teigiamai spaudoj įvertinta ir naudojama savų tautinių klausimų aiškinimui. Bet kaip skirtingi autoriai, taip skirtingos jų knygos. Filosofas J. Girnius tautinius klausimus apžvelgė principinėj plotmėj, teikdamas tautos filosofiją ir ryškindamas tautinės moralės reikalavimus. Gi ekonomistas ir statistikas E. Dunsdorfs imasi nupiešti latvių išeivijos konkrečią situaciją. Tikro mokslininko rimtimi jis ieško atsakymų į klausimus, kiek latviai ištikimi savo tautai, kokios jų nu-tautimo priežastys, kokios jų tautinio gyvenimo žaizdos, kaip jas pašalinti ir nutautimą sulaikyti.
Knygos pradžioje aptariamos tautos ir kultūros sąvokos. Tautos sąvoka nagrinėjama, remiantis latviu M. Skujenieku, J. Girniumi, L. von Wiese ir P. A. Soro-kinu. Toliau svarstoma kultūros sąvoka, ryškinant kultūros svarbą tautai ir keliant nutautimo klausimą.
Išnagrinėjęs nutautimo problemą, Dunsdorfas prieina prie savo knygos svarbiausiosios dalies — latvių išeivių dabartinės padėties. Ši padėtis nušviečiama labai kruopščiai surinktais statistikos duomenimis. Tai pirmoji knyga, duodanti tiek žinių apie latvius įvairiose šalyse — daug statistinių duomenų apie išeivijos latvių mokyklas, bažnyčias, dirbtuves, užsiėmimus, gimimų skaičių, mišrias vedybas ir kt. Statistinius duomenis Dunsdorfs palygina su nepriklausomos Latvijos atitinkamais duomenimis ir vietomis net su okupacijos skaičiais. Tuo būdu skaitytojams pateikiamas labai ryškus ir dokumentuotas latvių išeivijos vaizdas.
Negalime čia sustoti prie visų iškeltų klausimų, kuriais apimamas visas latvių išeivijos gyvenimas, tačiau kai kurie jų ir mums gali būti įdomūs. Pvz., mus stebina faktas, kad latvių moterys turi didžiausią ne moterystėje gimusių vaikų skaičių Australijoje — didesnį už visas kitas tautines grupes. Taip pat sunku suprasti, kad daugiau kaip penki šimtai latvių atsisakė savo liuteronų tikėjimo ir perėjo į anglikonų bažnyčią. Daugelis dėl to nelanko sekmadieniais bažnyčių, kad galėtų dirbti antvalandžius ir turėtų daugiau patogumų. Gal būt, bažnyčių dėl to nelanko, kad trūksta latvių kunigų, gal yra ir kitų priežasčių, kurių autorius nesumini.
Kitas liūdnas reiškinys yra jaunųjų akademikų nutolimas nuo savo tautos. Tai visuotinas reiškinys latvių akademikų tarpe, ir autorius rūpinasi priemonėmis šiam nusistatymui iš pagrindų pakeisti, nes jei taip toliau vyks, tai greit sugrius latvių tautinės kultūros pagrindai.
Įdomus klausimas apie latvių išeivių grįžimą ar negrįžimą į nepriklausomybę atgavusią Latviją-Pagal statistikos duomenis išeitų, kad mažiausiai grįš įvairių akademinių profesijų atstovų: architektų, inžinierių, gydytojų ir mokytojų. Sunku iš šių atsakymų dabar daryti griežtas išvadas: atgavus laisvę, Latvijoje gali susidaryti tokios sąlygos, kad daugelis mielai grįžtų ten dirbti, nes ten jie bus labai reikalingi.
Ir mūsų organizacijoms būtų verta įsidėmėti latviams taikomą pastabą: "Geri parengimai kels organizacijų prestižą, bet blogi jį gramzdins. Parengimai, kurių tikslas papildyti organizacijos kasą, bus blogi parengimai. Gi gerų parengimų antraeilė išdava bus ir lėšų suplaukimas į kasą". Dunsdorfs pataria parengimus rengti ne per dažnai ir tik gerus, — tokie turės ir lankytojų ir duos pajamų.
Dunsdorfo knygoje iškeltieji klausimai buvo latvių spaudoje dažnai ir plačiai nagrinėjami, nes jie yra tautinės gyvybės esminiai klausimai. Bet Dunsdorfs pirmą kartą vienoje knygoje, surinkęs visus statistinius duomenis, kokie tik buvo prieinami, ir jais remdamasis, duoda moksliškai pagrįstus atsakymus į visus iškilusius klausimus, šie statistiniai duomenys, mokslinis jų sutvarkymas, platus latvių bei kitataučių/ šaltinių panaudojimas suteikia šiai Dunsdorfo knygai mokslinę vertę ir preciziškumą, kurio trūksta minėtus klausimus kėlusiems straipsniams spaudoje. Visi sunkieji klausimai knygoje išdėstyti labai sklandžiai ir lengvai skaitomi. Tai neįkainuojamas turtas visiems organizacijų vadams, mokytojams ir paskaitininkams. Ir mums labai reikėtų tokios knygos apie savo žmonių tikrąją padėtį.
Knygos įvade Dunsdorfs pastebi, kad jo veikale nagrinėjamos labai rimtos ir sunkios problemos, todėl joms sušvelninti pasitelktas karikatūristas Harijs Bergs, kad šiek tiek atsvertų šį sunkumą. Bergs savo uždavinį puikiausiai atliko, ir daugeliui mūsų, kurie nemokame latvių kalbos, jau iš karikatūrų vaizdžiai matosi svarbiausios knygos mintys. Viena tokių puikių karikatūrų yra knygos 33 puslapy, kur žymus latvių rašytojas Janis Klidzėjs, parašęs garsų romaną apie jaunimą — "Jaunieši", nustebęs žiūri į dabartinį latvių jaunimą, kuris visai nepanašus į jo knygoje vaizduojamąjį, nemoka ištarti jo pavardės, o apie jį patį nieko nėra girdėjęs. Karikatūra vaizduoja tikrą atsitikimą, kurį Klidzėjs aprašo "Tilts" žurnale (1965 nr. 70-71): "Yra pasitaikę būti latvių jaunimo būry, kur berniukai ir mergaitės yra 25 metų ir jaunesni. Pasitaiko susipažinti. Tavo vardas ir mano vardas — I did not get your name. Better spell it please. Ir aš tai darau: Kei-el-ai-di-zi-i-džei-es. Neturiu pagrindo stebėtis. Tai mūsų dienų tikrovė".
E. Dunsdorfo knyga Treša Latvija yra parašyta didžio latvių patrioto ir gilaus mokslininko. Joje kaip veidrodyje matyti, kokie dabar latviai yra, ir drauge nustatytos gairės, nurodyti keliai, kuriais jie turi eiti, kad neišnyktų ir kad vėl atsikurtų laisvoji Latvija.
Andrius Baltinis
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
