Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Kiti apie mus PDF Spausdinti El. paštas
Amerikos rašytojas William Mc Dermott, atsiliepdamas amerikiečių spaudoj apie Pabaltijo valstybes, pažymi, kad jos prieš karą gyveno žymiai geriau, negu kaimyninė Rusija. „Mažoji Lietuva pati pirmoji valstybė pasaulyje pasipriešino Hitleriui, ekonomišku atžvilgiu pakeldama gana didelių nuostolių, šis stiprus ir drąsus patriotizmas Lietuvoje ir kitose Pabaltijo valstybėse dar ir dabar tebeegzistuoja.“

Šveicarų kat. dienraštis „D i e  T a t“, rašydamas apie klaikią padėtį Pabaltijo kraštuose, plačiai užsimena apie ten vykstančią rezistenciją, pažymi, kad, pvz., tokie „miško broliai“ Estijoje, vadovaujami adm. Pitkos. ,,Jų daugelį sudaro Livonijos ir karingų Lietuvos kunigaikščių, gyvenusių prieš 500 metų ainiai — yra užėmę plačias miškingas zonas ir miškus pavertę tikrais „širšių lizdais“. Taip pat kai kurie vokiečių belaisviai, grįžtą iš Lietuvos pasakoja, apie drąsius partizanus. Jie niekad nepasiduoda gyvi — paskutinę granatą visuomet pasilieka sau ir su ja susisprogdina. Amerikos užs. korespondentų dekano K. H. Wiegando įsitikinimu, rezistencijos vadai yra nusprendę kad Estija, Latvija ir Lietuva, kurios buvo išbrauktos iš žemėlapio ir dingo Jaltoje, vėl kaip dvasios pasirodys kurioj nors būsimoje taikos konferencijoj.

Buv. Prancūzijos ambasadorius Lenkijoje Leon Noel išleido knygą „L'Agression Allemande contre la Polagne“, kurioj mini ir lietuvius. III Reichui įteikus dėl Klaipėdos Lietuvai ultimatumą, kovo 21 d., kaip pastebi p. Noel, į Prancūzų ambasadą Varšuvoje atsilankė Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotinis Lenkijai p. Šaulys ir jo bendradarbis Prahoje min. E. Turauskas, tikėdamiesi, kad Prancūzija ; jiems kuo nors padės ar patars, kalbėdami tikrai didelius žodžius: — Jeigu Prancūzija ir D, Britanija numato, kad jau atėjo laikas vokiečiams pasipriešinti, esame pasirengę tai atlikti, busime sunaikinti, tačiau visa jėga ir energija ginsime savo nepriklausomybę. — Neslėpdamas savo nuomonės, — rašo toliau autorius — sutikau tučtuojau painformuoti Prancūzijos vyriausybę. Tačiau mano pranešimas liko be atsakymo, ir jau poryt dieną sužinojome, kad Mažoji Lietuva turėjo nusileisti Berlyno diktatui.“

Lietuva minima ir buv. Praricuzijos ambasadoriaus Berlyne A. Francois Poncet atsiminimuose, pavadintuose, „Souvenirs d'une Ambassade a Berlin.“
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai