Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NEGESINKIME AUKURŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. A. Baltinis   
Vyskupas VINCENTAS BRIZGYS: NEGESINKIME AUKURŲ. Brook-lyn, 1959. 211 p.
Moterystė yra vienas iš svarbiausių, bet kartu ir vienas iš paviršutiniškai ir dažnai neteisingai suprastų dalykų žmonių gyvenime. Daugeliui ji pradžioje atrodo visai paprastas ir lengvai išsprendžiamas klausimas, bet, pamažu ji virsta tamsiu labirintu, kur rūpestingiausi išeities jieškojimai baigiasi skaudžiomis klaidomis ir tragedijomis.

Tiesa, būna ir laimingų moterysčių, kurios tokios yra be ilgesnių svarstymų apie tikrąją moterystės esmę ir prasmę. Bet tai išimtys. Labai dažnai tikrieji keliai į moterystę sunkiai surandami ir dar sunkiau einami. Daugumas žmonių suklysta ir apsivilia. Ypač tai atsitinka mūsų laikais, kada tikrieji gyvenimo pamatai sugriauti ar iškreipti. Todėl dabar, moterystės klausimus sprendžiant, reikalingas didelis aiškumas, apdairumas ir tikslingumas.

Moterystė giliai veikia kiekvieno žmogaus gyvenimą ir ugdo patį žmogų. Kokia linkme—teigiama ar neigiama—tai priklauso nuo paties žmogaus: nuo to, kaip jis supranta savo moterystę ir pagal kokius dėsnius ją kuria. Todėl rimtas įsigilinimas į moterystės esmę ir jos prasmę, teisingas šių dalykų supratimas, tikrųjų moterystės pagrindų ir priemonių bei kelių į jos iškėlimas yra mūsų moderniškojo gyvenimo būtinybė.

Vysk. V. Brizgio naujai parašytoji knyga "Negesinkime Aukurų", liečianti krikščioniškąją moterystę, nušviečia krikščioniškosios moterystės esmę, jos tikslus bei svarbiausias problemas. Ten iškeliamos apraiškos ir aplinkybės, kurios dažnai lieka nepastebėtos, bet kurios visapusiškai apsprendžia moterystės gyvenimą. Atskleisti šiuos dalykus, duoti aiškią krikščioniškosios moterystės sampratą bei jos vykdymą gyvenime ir yra šios knygos tikslas.

Siekdamas šio tikslo, autorius savo žvilgį nukreipia į moterystės esmės supratimą, jos tikrosios prasmės atskleidimą ir vidujinį žmogaus moterystei pasiruošimą, bei moterystę ardančių negerovių iškėlimą. Pagal tai, knygą galima suskirstyti į. tris dalis: pirmuose šešiuose skyriuose autorius kalba apie moterystes esmę, kur iškeliamos tikrosios meilės savybės, šeimyninio gyvenimo pradžia, moterystės kilmė, jos tikslai, esminės savybės ir moterystės bei šeimos gyvenimo kilnumas.

Sekantieji aštuoni skyriai nušviečia pasiruošimą moterystei ir vidinius moterystės santykius. Ten autorius nurodo, kaip kuriama katalikiškoji moterystė, kokia yra žmogaus kompetencija moterystės klausimuose, kaip jaunimą ruošti moterystei, kokie turi būti jų santykiai pasiruošimo metu ir kokią vietą šeimoje užima vyras ir žmona, kokios jų pareigos ir kokie tėvų ir vaikų santykiai ir nuo ko priklauso šeimos ramybė ir laimė.

Paskutiniuose aštuoniuose skyriuose autorius kalba apie moterystės gyvenimo negeroves bei iškrypimus, čia paliečiama mišri santuoka, eiti ar neiti moterystėn klausimas, šeimos reikšmė tautai ir visuomenei, mūsų laikų būdingos šeimos negerovės, vedusiųjų išsiskyrimas, divorsai pagal civilinės teisės sampratą, civilinė santuoka ir negimusioji gyvybė.

Kalbėdamas apie čia iškeltus klausimus, autorius įžangos žodyje pabrėžia: "Svarstydami žmogaus gyvenimą liečiančius klausimus be pakankamo dėmesio tikslumui, galime nejučiomis ir nesąmoningai susikurti patys sau ir kituose paskleisti visokių iliuzijų ir klaidų" (6 pusi.) Tačiau, siekiant šio tikslumo moterystei aptarti, reikia atsiminti, kad čia netinka tie metodai, kurie labai geri kitose gyvenimo srityse. Moterystės gyvenimas jokiu būdu negali būti kuriamas pagal tokius standartizuotus metodus, kurie naudojami technikoje, matematikoje ar apskritai griežtuose moksluose. Kiekviena moteryste yra vienkartinė, individualiai skirtinga, o kitos moterystės, kuri jai visais atžvilgiais prilygtų, nėra ir negali būti. Todėl negalima nustatyti tokių taisyklių, kurios tiktų visoms atskiroms moterystėms. Kas vienai moterystei būtina ir tikra, kitai moterystei ir kitose sąlygose gali būti klaidinga ir pražūtinga. Neišmintingas tokių taisyklių laikymasis ir jų nevietoje taikymas gali sugriauti moterystę, iškreipti jos prigimtį ir esmę.

Nors nėra tikslingų taisyklių visiems atskirų moterysčių klausimams spręsti, tačiau yra visuotiniai pagrindiniai principai, kurie ne tik naudingi, bet ir būtini kiekvienai moterystei. Vysk. V. Brizgys savo knygoje kaip tik iškelia šiuos visuotinius pagrindinius principus, kuriais turi remtis kiekviena moterystė. Kalbėdamas apie meilę, jis iškelia dievišką meilės prigimtį ir jos reikšmę moterystei kurti. Pabrėžia dievišką moterystės kilmę, jos tikslus ir santvarką, kuriomis ši moterystė esmingai skiriasi nuo civilinės santuokos. Iš šios dieviškos kilmės nuosekliai išvedamas šeimos kilnumas, jos nesuardo-mybė. vyro ir žmonos santykiai ir vaikų nelygstamoji vertė, palyginant juos su kitais gyvenimo gėriais. Tarp mūsų laikų šeimos būdingų negerovių autorius iškelia ir socialines sąlygas, kenkiančias šeimos gyvenimui, ypač netikusius valstybinius įstatymus, priešingus moterystės prigimčiai (185 pusi.). Tikrumoje socialinės santvarkos įtaka šeimos gyvenimui labai didelė. Gera socialinė ir valstybinė santvarka daug gali padėti šeimos pagrindus palaikyti. Bet visuomeninio ir valstybinio gyvenimo reformos mažai priklauso nuo atskirų asmenų valios ir jos vyksta labai lėtu tempu, todėl negalima laukti šeimos atsinaujinimo iš pagerintų visuomeninių sąygų. Išeivijos sąlygose reikia siekti šeimos atsinaujinimo, nepriklausomo nuo išoriniu sąlygų, atremti jį į vidinį žmogaus nusistatymą siekti krikščioniško šeimos idealo esamose sąlygose. Vysk. V. Brizgys, iškeldamas moterystės gyvenimo pagrindinius krikščioniškuosius principus, pagal kuriuos turi būti kuriama moterystė, nurodo tikrąjį kelią į moterystės, o per ją ir į visuomenės ir mūsų tautos atsinaujinimą ir išsilaikymą. Moterystės pagrinduose padėti didingi ir nekintami paties Dievo įstatymai, šiuos įstatymus reikia vykdyti jau dabar, tose socialinėse ir medžiaginėse sąlygose, kuriose gyvename ir kurios vienos kartos žmonių gyvenime gali keistis labai mažai. Vysk. V. Brizgio knygoje kaip tik iškelti šie amžinieji moterystės įstatymai, kuriais pasinaudoti gali kiekvienas žmogus ir visais laikais. Nepaisyti jų arba sukilti prieš juos būtų beprotybė ir tuščios pastangos. Juo labiau šiais įstatymais remsis moterystė, juo tobulesnė bus šeima.

Todėl įsigilinti į vysk. V. Brizgio knygoje iškeltus klausimus būtina visiems; ir tiems, kurie ruošiasi moterystei, ir tiems, kurie jau moterystėje gyvena. Tik rimtas ir vispusiškas įsigilinimas į tikrąją moterystės prigimtį ir prasmę ir į moterystės gyvenime galinčias iškilti problemas duoda kiekvienam galimybę jau pačioje pradžioje išvengti būsimųjų klaidų be konfliktų ir nutiesti tikruosius konkrečius kelius į krikščioniškosios moterystės sukūrimą ir gyvenimą joje pagal Dievo nurodytus dėsnius.

Nors stropesnis korektūros skaitymas, kai kurių kalbos dalykų taisymas ir turinio išspausdinimas būtų padidinęs veikalo vertę, tačiau ir dabar jis yra rimtas įnašas į mūsų religinę literatūrą, kurioje iškeltos moterystės augščiausios vertybės ir šeimos svarba visuomenei ir tautai. Nuo to, kiek mes pajėgsime kurti ir išlaikyti tikrų krikščioniškų moterysčių, didele dalimi priklausys mūsų tautos išsilaikymas, jos kokybė ir ateitis.
Dr. A. Baltinis

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai