Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KONCERTAI NIUJORKE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė E. G.   

Šių metų pradžioje Niujorko apylinkės lietuviai turėjo progos pasiklausyti vertingų koncertų. Tai tikrai retas įvykis, užsipelnąs išsamesnio paminėjimo.

"DARBININKO" KONCERTAS
Savaitėje du kartu išeinąs laikraštis "Darbininkas" kas metą suruošia kartais net po kelis vakarus, kurių programa užpildoma vaidinimais arba koncertais, šiemet "Darbininkas" pasirodė šauniausiai. Jo metinis koncertas pirmą sykį įvyko garsioje Webster salėje Niujorke sausio 17 d. Programą vietoj staiga susirgusios op. sol. Prudencijos Bičkienės išpildė sol. Monika Kripkauskienė iš Čikagos ir Niujorko miesto operos (New York City Center) solistas Arnoldas Vokietaitis. Solistams akompanavo ir pats sclo paskambino Aleksas Mrozinskas. Graži salė daug padėjo gausiai publikai susikaupus išklausyti labai įdomios ir gražios lietuviškų dainų ir operų arijų programos. Malonu, kad programa nebuvo perkrauta nei dalyviais, nei išpildomais dalykais. Publikai tai padėjo susitelkti, o dainininkams nereikėjo lenktyniauti. Pažymėtina ir tai, kad šis koncertas nebuvo sudrumstas nereikalingomis kalbomis, svečių supažindinimais su publika ir kitokiais pašaliniais dalykais.

Koncertą atidarė "Darbininko" redaktorius Paulius Jurkus, trumpai pasveikindamas klausytojus ir programai vadovauti pakviesdamas Nas-tutę Ambrazaitę. Pranešinėtoja buvo pasiruošusi. Jai teko Monikos Krip-kauskienės programą pranešinėti ištisai, kadangi ši solistė pakeitė susirgusią Prudenciją Bičkienę, ir jos dainuojamus dalykus nebuvo galima iš anksto atspausdinti.

Moniką Kripkauskienę Niujorke esame girdėję prieš metus. Per tą laiką jos balsas sustiprėjo, tapo laisvesnis, nors dar kai kur jaučiasi įtampa, ypatingai augštajame registre. Balso tembras labai gražus, šiltas. Tarsena gera. Dainuojamus dalykus interpretuoja labai puikiai, kur reikia, nesigailėdama jausmo. Moka laikytis scenoje. Tikrai gera lyrine dainininke. Ji moka interpretuoti ir lietuviškas dainas. Monika Kripkauskienė gražiai padainavo VI. Joku-Ьёпэ sukompanuotą Kazio Binkio dainą "Gėlės iš šieno". Tai pirmas minėto kompozitoriaus kūrinys, vienas iš pačių lyriškiausių ir sunkiai išdainuojamas. Gerai pasisekė solistei ir Sarpaliaus "Dukružėlė", A. Vanagaičio "Toli toli nuo Lietuvos," Gailevi-čiaus "Klajūnai" (žodžiai Bern. Brazdžionio!. Pagirtinai ji sudainavo ir V. Kuprevičiaus "Lakštingalos giesmę."

Antroje koncerto dalyje Monika Kripkauskienė išpildė Verdio operos "Rigoletto" Gildos ariją "Caro no-me", Gounod operos "Fausto" vadi-inamą "Brangenybių" ariją ir Straus-so "Pavasario balsai" valsą. "Brangenybių" arija buvo sudainuota labai gražiai. Taip pat ir visos lyrines vietos tiek Gildos arijoje, tiek "Pavasario balsuose" buvo pasigėrėtinos. Bet norint įsigyti gerą koloratūrą, Monikai Kripkauskienei dar reikia padirbėti. Reikia dar padirbėti ypač prie vadinamo "staccato", "aceiaca-tūros" ir "trillo". Gamos taip pat dar per sunkios ir nepakankamai lygios čia gali padėti tik darbas. Koloratūra toks balsas, kurio klausydamas žmegus turi užmiršti technikinius sunkumus. Klausant Monikos Krip-kauskienės, dar taip nėra. Augšto-sios gaidos dar kartais per aštrios, sunkios. Jautresnis klausytojas gali pasijusti neramus—išeis, ar ne? To nerimo žymių neturėtų būti bent klausant Monikos Kripkauskienės, kuri turi visus geros dainininkes privalumus: gražų tembrą, muzikalumą, o sprendžiant iš dviejų pasirodymų Niujorke, taip pat pagarbą bei meilę dainai. Iš širdies jai linkime šviesios ateities ir gerų nuotaikų dainos mene.

Arnoldas Vokietaitis—bosas-barito-nas turi ne per didelį, bet gražaus tembro balsą. Žinoma, dainininkas dar jaunas. Bosas daug vėliau subręsta. Pas solistą dar pastebima trūkumų. Pirmiausia, per daug susiaurintas boso vidurinis registras, ne tenka savo įgimto grožio. Pasigendama žemutinių gaidų, augštosios dar kai kur silpnos. Bet darbu šie nepritekliai yra įveikiami gero mokytojo priežiūroje.

Pradžioje Arnoldas Vokietaitis sudainavo vieną iš geriausių VI. Ja-kubėno kūrinių "Nejaugi vėl, o Dieve" (žodžiai S. Santvaro). Tai pirmą kartą Niujorke girdėtas dalykas. Kūrinys didelis ir gilus. Mūsų solistas gi labiausiai dėl menkos lietuviškos tarsenos nesugebėjo perteikti klausytojams pilno šios dainos grožio. Panašiai ir su kitomis lietuviškomis dainomis. Vokietaitis labai gerai taria itališkai, angliškai, prancūziškai. Linkime jam pasistengti geriau išmokti ir lietuviškai. Mūsų kalba yra didžiai muzikali, šiuo atžvilgiu prilygstanti net italų kalbai.

Antroje dalyje Arnoldas Vokietaitis labai puikiai dainavo ariją iš George Gershwino "Porgy and Bess" "I've got plenty of nothing" ir "Some Enchanted Evening" iš "South Pacific". Taipgi tikrai gerai atliko Mozarto "Per ąuesta bella mano". Puikiai susiliejo balsas su cello, grojant Daviui Everhardui. Graži buvo dainavimo linija. Bisui dainuotos arijos (iš Simone Bocanegra, ir Erna-ni) buvo gerai perduotos, tik kėlė abejonių, ar solistas tikrai yra bosas. Ernani arijoje apatinės gaidos buvo silpnai girdimos.

Kitas čia pažymėtinas dalykas— tai soliste laikymasis scenoje. Koncertinė estrada nėra operos scena, kur vaidinama. Klausytojas nori girdėti dainą ir jos žodžius. Mostagavimas, šokinėjimas, rankų kišeniuje laikymas, klausytojus išblaško ir net erzina. Sakysime, solisto gestai Mefis-to serenadoje pakenkė nuotaikai. Tai nėra komiška arija—ji turi tragiškai ironiško pobūdžio. Koncerte dainininkas turi balsu ir žodžiu perteikti veikalą —ne gestais.

Nežiūrint šių sugestyvinių pastabų, mes neabejojame, kad op. Sol. Arnoldas Vokietaitis tolimesniu darbu įveiks čia suminėtus trūkumus ir taps žymiu dainininku.
Aleksą Mrozinską esame pratę girdėti kaip puikų akompanatori 4. "Darbininko" koncerte jis pradžiugino ir savo paskambintais solo dalykais. Su įsijautimu išpildė jis Čiurlionio "Nokturną". Jo interpretacija perkėlė mus į Druskininkus ir Liš-kavos Nemuno pakrantes. Gaila, kad dažniau negirdime Čiurlionio veikalų. Taip pat sklandžia technika ir pakilia nuotaika buvo paskambinta Schuberto "Impromtu op. 90, nr. 4, Liszto "Consolation" ir De Falla f'Ugnies šokis."

VALENTINOS KOJELIENĖS REČITALIS
Valentinos Kojelienės rečitalis, kurio rengėjas buvo Columbia Artists Management, įvyko sausio 24 d. Niujorke Town Hall salėje.
Solistė turi gražų aksominio tembro lyrinio soprano balsą. Betgi programoje pasirinkti dalykai ne visai atitiko dainininkės balsui. Glueko "O del mio dolce ardor" rizikingas kūrinys. Jis reikalauja labai gero alsavimo ir labai ilgos frazės. Alsavimu dainininkė negali didžiuotis. Jis per daug trumpas—naudojamos tik plaučių viršūnės. Į tai solistė turėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Ir antroje dainoje "V'adoro pupille" frazės nebuvo baigtos. Žinoma, tai galima pateisinti ir susijaudinimu. Taip pat nei Wolfas nei Straussas, išskyrus "Staendchen", nebuvo, palankūs jos balsui, kaip per daug "dramatiniai" sunkūs.

Bet sol. Valentina Kojelienė labai vykusiai padainavo Debussy kūrinį. Gražia nuotaika išpildyta ir Chaus-son bei Davico. Tačiau programa buvo perdėm vienos pobūdžio. Pasigesta brilijantiškumo, kuris ypač atitinka jos balsui. Dainininkė gražiai niuansavo. Stačiai pasigėrėtinas decrescendo arba filiravimas ir piano tiek viduriniame registre tiek augš-tosiose gaidose. Bet visiškai negirdėjome augštų forte. Pasigesta priėjimo prie augštesnių gaidų. Gal tai buvo dėl nuovargio.

Tarp lietuviškų kūrinių programoje tikrai miela buvo išgirsti K. V. Banaičio "Vandens leliją" (žodžiai K. Binkio). Tai vienas iš gražiausių šio mūsų kompozitoriaus veikalų. Deja, labai retai dainuojamas. Solistei turime būti dėkingi už jo įtraukimą į savo rečitalio programą. Šią dainą ji išpildė nepaprastai puikiai. Taip pat pagirtinai padainavo Kačakaus-ko "Vai, gražu gražu".

Negalima nutylėti ir dar vieno trūkumo—tai geros tarsenos. Nepakankamai aiškus ištarimas pastebimas pas ją tiek vokiečių, tiek italų, tiek prancūzų, tiek lietuvių kalbose. Dainoje žodis taip pat svarbus, kaip ir balsas.

Vertinant šį rečitalį, išvadoje tenka pažymėti, kad Valentina Kojelienė turi gerą balsą. Jam atitinkančius kūrinius gali gražiai išpildyti. Jai linkėtina ištvermės ir pasiryžimo, siekiant tobulumo.

Solistei akompanavo garsus pianistas P. Ulanowsky. Jo nuostabus skambinimas kartais teikė orchestro įspūdį, ypatingai "Vandens lelijoje".
Kalbant apie publiką, tenka nuliūsti. Šiame koncerte itin ryškus visuomenės abejingumas. Dainininkė lietuvė, savo pastangomis išeinanti į pasaulį, o publikos nedaug. Ar mums netiktų pasimokyti solidarumo iš kitų tautų. Jeigu mes patys savo menininkų neparemsime, tai kas kitas juos parems? Koncertų ruošimo įstaigos pradžioje nauju dainininku domisi, jeigu žino, kad jis turi paramos iš savo tautiečių. Kaip būtų malonu, kad ateityje panašiais atvejais, kai mūsų menininkai bandys pasirodyti platesnėje viešumoje, mes būtume nuoširdesni.

"VIENYBĖS" KONCERTAS
Vienybės koncertas įvyko vasario 7 d. Webster salėje Niujorke. Programos dalyviai: Danutė Stankaity tė, dramatinis sopranas, Salomėja Valiu-kienė, mezzosopranas, Algirdas Brazis, baritonas, Vytautas Valiukas, dramos aktorius, Vitalis Žukauskas, dramos aktorius, baletas.
Koncerto publikai, kurios susirinko pilna salė, maloni staigmena buvo Danutės Stankaitytės pasirodymas. Ji dainavo pirmą kartą Niujorke. Niujorko publika turėjo progos išgirsti jos gražų, aksominį, šiltą ir plataus diapazono dramatinį sopraną. Solistė dainavo Laumianskienės "Vakarą", Gailevičiaus "Dainą", Massaneto "Elegiją", Ponchiellio "Giocondos ariją", Puccinio "Toscos ariją" ir Verdio Leonoros ariją iš operos "Forza del destino". Danutės Stankaitytės tiek lietuviška, tiek itališka tarsena labai gera ir aiški. Taip pat ir interpretacija graži. Tačiau tenka pastebėti, kad jos alsavimas dar nėra išvystytas. Be to, palyginus su viduriniu registru, augštosios gaidos dar per siauros. Tai ypatingai žymu Giocondos ir Leonoros arijose. Reikia atitinkamai sulyginti. Turint tokią Dievo dovaną, negalima gailėtis nei darbo, nei pastangų ją tobulinant. Balsas tikrai puikus.

Salomėja Valiukienė turi gražų ir lengvą mezzosopraną. Ji sudainavo K. V. Banaičio "Atsiminimas", V. Jakubėno "Mėlyni varpeliai", J. Kar-navičiaus Gražinos ariją (iš op. Gražina), '(š Bizeto Carmen operos Habanerą ir čigonės dainą, iš Verdio operos Trovatore Azucenos "Pasakojimą" ir iš Gounod Fausto operos Si-belio ariją. Lengvam mezzosopranui ypatingai tiko Carmen ir Sibelio ari-jos.Azucenai norėtųsi daugiau platumo ir dramatiškumo. Ypač vidurinis registras dar siauras. Atkreiptinas dėmesys į tarseną labiausiai italų kalboje. Neabejojame, jog ši gabi dainininkė tas kliūtis įveiks.

Algirdas Brazis jau mums gerai pažįstamas iš Metropolitano Operos ir įvairių lietuviškų koncertų. Jis dainavo Kačanausko "Eglė žalčių karaliene", Ponchiellio ariją iš operos "I Lituani", Karnavičiaus Jaunojo bajoro dainą iš operos "Gražina", Verdio Grovo Luna arija iš operos Trovatore ir Bizeto Torreadoro ariją ?|S operos Carmen. Solistas turi galingą ir gražų balsą, tik vietomis per daug jo duoda. Be to, forsuoja augštąsias gaidas.

Pabaigoje Danutė Stankaitytė ir Salomėja Valiukienė sudainavo duetą iš Offenbacho operos "Hofmano pasakų". Tai joms gerai pasisekė. Taip pat gerai išėjo D. Stankaitytės ir A. Brazio sudainuotas Leonoros ir Grovo Lunos duetas iš Verdio operos Trovatore.
Solistams įprastu patyrimu bei sugebėjimu akomponavo A. Mrozinskas. Vytautas Valiukas pranešinėjo. Vitalis Žukauskas publiką linksmai nuteikė savo improvizacijomis. Taip pat koncertinę programą paįvairino T. Babuškinaitės (buv. Lietuvos Valst. Teatro balerinos) mokinės baletu.

Pažymėtina, kad šio koncerto programa buvo per ilga. Ir geriausiame koncerte 3-4 vai. yra per daug.

Pagaliau ir Vasario 16-tos programa Niujorke turėjo gerą koncertinę dalį. Dainavo solistė Aldona Stempu-žienė ir Operetės choras, vadovaujamas muz. M. Cibo.

A. Stempužienė išpildė K. V. Banaičio kapitalinį kūrinį "Ant kelio pavasario mano", J. švedo "Maras" (I, II, III), J. Gruodžio "Alyvos" ir V. Jakubėno "Plaukia antelė" bei "žemė kryžių ir smūtkelių". Solistė savo uždavinį atliko gerai. Ypatingai pažymėtina jos geros aug(1tosios gaidos. Žemosiose gi jaučiamos pastangos. Progai pasirinkti dalykai buvo vykę.

Operetės choras daro pažangą. Nepriklausomybės šventėje jis pasirodė ypač gerai.
J. Matulaitienės vadovaujama tautinių šokių grupė į programą įnešė įvairumo. Pastebėtina tik, kad šokių "Džigūnas" ir "Griebėjėlė" muzikoje jaučiama rusiškų elementų.
E. G.

• Milžino Paunksmė Bostone bus suvaidinta balandžio 24 d. Teatrą iš Montrealio rūpinasi atsikviesti "Laisvės Varpo" radijo programos valdyba.
• Lietuvių Rašytojų Draugijos metinę 500 dol. premiją šiemet paskyrė Hamiltono Liet. Bendruomenė. Premija bus įteikta Hamiltone. Jury komisija sudaroma iš Kanadoje gyvenančių rašytojų.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai