Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Julija Švabaitė   
DVYLIKTOJI STOTIS.

Raudonį debesys ugnimi laša.
Viešpatie, pasigailėk!
Štai, mirštantysis rankas grąžo
Maldaudamas nakties ilgos
Priglausti sąnariams . ..

Tai mano brolis,
Kurį nešiojau pievomis ir prie upelio
Neužmirštuolėmis galvelę jo barsčiau . . .
Dabar jo rankų nepaglosto nė vienas artimasis,
Tik tamsios medžių šakos lenkiasi arčiau,
Tiktai vijokliai apkabina jį tvirčiau . . .

JAU MIRĖ PASMERKTASIS

Pasaulis atsiduso,
Budelių virvės atsileido,
Linguodamos pavėjui,
Kaip juodos alksnių šakos.

Kodėl neatsisveikinusi nuskubėjau,
Kodėl nusisukau
Ir lūpomis nepaliečiau jo pėdų? . . .

Jau ten žolė nežels,
Tiktai ateinantys
Gers sunkų kapo smėlį ...

TRYLIKTOJI STOTIS.

Tik paguldykite atsargiai
Ant mano kelių mažutėlį! . ..
Po kadugiais šiurkščiais nėra pavėsio,
Saulelė slenka vakarop . . . Koks lengvas
Jisai. Lengvesnis, nei tada,
Kai pirmą kartą dainavau lopšinę . . .

Aš sušukuosiu tavo šviesius plaukus,
Žaizdas šaltinio vandeniu gaivinsiu.
Koks tu gražus ilsėsies prie krūtinės,
Žvaigždžių spindėjime tamsioj dangaus
mėlynėj ...

Tavo siauriems peteliams per sunkus
Kančios baisusis kryžius.
Jau trapūs kaulai pakirsti . ..
Tačiau ar Dievas neišrinko
Silpnųjų dideliam kentėjimui? ...

Jis tarė man: o, motina,
Tu seksi paskui savo sūnų
Žymėdama kiekvieną žingsnį
Savo tylioj širdy.
Ir nieko nebus sveika tavo kūne
Nuo jo žaizdų.
Tu savo balso šauksmui neatversi
Regėdama jo nukankintą veidą. —

O, Dieve,
Pavargo mano rankos,
Siela didžiai sumenko,
Kančia bejėgė, nesibaigianti kaip amžinybė
Į Tave atsivėrė.
Bet, Viešpatie,
Esu Tavo tarnaitė,
Teesie man pagal Tavo žodį ..
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai