Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KONVENCIJA PRIEŠ MOKYKLINĘ DISKRIMINACIJĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Vaitiekūnas   

Labai išplitus diskriminacija
UNESCO* Visuotinis Susirinkimas Paryžiuje 1960.12.14. priėmė konvenciją prieš mokyklinę diskriminaciją (Convention Against Dis-crimination in Education). Tai pirma tarptautinė konvencija tokiais jautriais ir kontraversiniais dalykais

kaip švietimas ir diskriminacija. Žinome, kad švietimo klausimu jau kiekviename krašte neretai susikryžiuoja griežtai priešingi nusistatymai, ir kad todėl net demokratinėje valstybėje švietimo politikai nelengva rasti bendras pagrindas. JAV prezidento Kennedy neseniai Kongresui pateiktas federalinės paramos Amerikos mokykloms projektas vaizdus to pavyzdys. Tatai eina iš to, kad, nors demokratinės konstitucijos ir pripažįsta tėvams teisę parinkti savo vaikams švietimą, praktiškai dažniausiai pati valstybė stengiasi pasilaikyti švietimo monopolį. Vienur tatai vykdo per valstybinių mokyklų tinklą, privatinių neremdama, kartais joms nė mokyklos teisių nepripažindama. Kitur tatai vykdo netiesioginiu būdu, oficialiai nesiimda-ma mokyklos monopolio, neskelbdama valstybinės mokyklos pirmumo prieš privatinę, bet privatinę mokyklą palikdama jos pačios likimui ir tuo būdu versdama tėvus savo vaikams rinktis valstybinę mokyklą, nes privatinė pasidaro per brangi.

Tuo būdu ir vienur ir kitur diskriminuojamas švietimo demokratinis principas. įsakmiai išreikštas Visuotinėje Žmogaus Teisių Deklaracijoje: "Tėvai turi pirmumo teisę parinkti savo vaikams teiktino švietimo rūšį ("kind")" (28-3). Ypač šios rūšies diskriminaciją atkakliai ir atvirai praktikuoja sovietinė santvarka. "Giliu komunistiniu idėjiškumu turi būt persunktas ne tik dėstymas atskirų mokymo dalykų, bet ir visas pedagoginės vaiklos procesas, užklasinis darbas, masinės priemonės, moksleivių organizacijų veikla," — skelbia "Tarybinė Mokykla". (1957 Nr. 8). Okup. Lietuvos kompartijos CK plenumas savo nutarimu nustato "laikyti ypatingai svarbiu Tarybų Lietuvos partinių, komjaunimo, tarybinių (valstybinių) profsąjunginių organizacijų, švietimo ministerijos, jos vietinių organų ir pedagogų kolektyvų uždaviniu aktyviai kovoti už . .. moksleivių komunistinį auklėjimą; atkreipti ypatingą dėmesį. . . į moksleivių auklėjimą mokslinės materialistinės pasaulėžiūros dvasia; . . užkirsti kelią bet kuriems priešiškos ideologijos įtakos pasireiškimams". (Tarybins Mokykla 1957 Nr. 12). O iš kurgi ta komunizmo materialistinei pasaulėžiūrai priešiškoji pasaulėžiūra eina ? Pirmiausia iš pačių tėvų. Dėl to sovietinė mokykla nuolat primena, kad "formuojant moksleivių materialistinę pasaulėžiūrą, kovojant su religiniais prietarais, negalima užmiršti šeimos". Esą "jei visas darbas mokykloje gerai vykdomas, tai įtaka tėvams labai didelė". (Tarybinė Mokykla 1957 M. Nr. 8). Esą "mokyklai iš-
----------
* UNESCO — United Nations Educa-tional. Scientific and Cultural Organization įsteigta 1946 kaip savarankiška tarptautine organizacija, savo nariais turinti ir kai kurias valstybes, kurios nera Jungtinių Tautų nariai (V. Vokietija. Šveicarija,) bet veikianti pagal savo su Jungtinėmis Tautomis sudarytą sutartį.
-----------
kyla uždavinys: pedagogine propaganda nukreipti tėvų ir visuomenės pastangas." (T.M. 1958. Nr. 12) Tad sovietinis švietimas, užuot respektavęs tėvų pirmumo teisę "parinkti savo vaikams teiktino švietimo rūšį", yra užkoręs vienintelę sovietinę jo rūšį visoms mokykloms. Maža to. Sovietinis švietimas stengiasi atitinkamai "apšviesti" ir moksleivių tėvus.

Sovietinis švietimas nepaiso netik tėvų teisės parinkti savo vaikams vienokį ar kitokį švietimą, bet ir paties pagrindinio kiekvieno švietimo tikslo — mokyti pažinti tiesą. Visas sovietinis švietimas yra persunktas melo propagandos. Kad ši mokyklinės diskriminacijos sovietinė rūšis yra daug pavojingesnė už vadinamą segregacinę diskriminaciją, kurios pobūdis yra grynai formalinis ir kuri nesikėsina į patį švietimo turinį ir šio turinio laisvo pasirinkimo galimybę — aiškinti nereikia. Štai kodėl su dideliu atsidėjimu tenka susipažinti su UNESCO konvencijos turiniu ir atskleisti, kaip ir kiek jai yra pavykę sutramdyti įvairiarūšę mokyklinę diskriminaciją — ne tik grynai formalinę, bet labiausiai tą, kuri nusikalsta pačiai švietimo esmei ir nepaiso pagrindinių tėvų teisių.

Sunkus konvencijos gimdymas
Kai buvo redaguojama Jungtinių Tautų Charta, tikriausiai, geros valios jos autoriai tikėjo, kad Chartos į-pareigojimai JT nariams - valstybėms turės saistančios galios ir kad Chartos nuostatai dėl tarptautinio kultūros bei švietimo bendradarbiavimo, dėl pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bus visuotinai pripažinti bei vykdomi. Gyvenimas tačiau netruko šiokias iliuzijas išsklaidyti. Jau svarstant JT pilnačiai Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaraciją. 1948.9.28. JAV atstovė Roosvel-tienė konstatavo, kad balsuojant deklaraciją Žmogaus Teisių Komisijoje, sovietinė Gudija, komunistinė Jugoslavija, Sovietų Sąjunga ir sovietinė Ukraina susilaikė, ir kad to priežastis esanti totalistinių ir demokratinių valstybių esmiškai skirtingos žmogaus teisių koncepcijos. Ta pačia proga Roosveltienė padarė du reikšmingus perspėjimus. Pirma, "demokratija, laisvė, žmogaus teisės pasaulio žmonėms turi turėti aiškią prasmę, kurios mes (demokratinis pasaulis) nė vienai valstybei neturime leisti iškreipti taip, kad demokratija, laisvė, žmogaus teisės taptų priespaudos ir diktatūros sinonimais". Antra, demokratinis pasaulis "visada turi būti pasiruošęs nenuolaidžiauti pagrindinių žmogaus teisių vardan siekiamo vieningumo." Dėl žmogaus teisių esmiškai skirtingų koncepcijų susikryžiavimo Jungtinėse Tautose ir dėl demokratijų atsisakymo nuolaidžiauti pagrindinėmis žmogaus teisėmis, kad jos netaptų sovietinės priespaudos sinonimais, sovietinis blokas ligšiol savo opozicija yra sukliudęs JT priimti labai svarbias tarptautines konvencijas, pvz. ūkinių, socialinių ir kultūrinių žmogaus teisių konvenciją, civilinių ir politinių žmogaus teisių konvenciją, spaudos laisvės konvenciją ir kt., kurios ruošti pradėtos sykiu su Visuotine žmogaus Teisių Deklaracija ir, deklaraciją priimant, žadėtos netrukus paruošti.

Tuo pat maždaug metu Jungtinių Tautų žmogaus Teisių Komisijoje kilo ir mokyklinės diskriminacijos klausimas. Jis buvo pavestas specialiam pakomisiui (Sub-Commission on Prevention of Discrimination and Protection of Minorities). Pakomisis dalyko referentu išsirinko savo narį, Libano ambasadorių Jungtinėse Tautose, Charles Daoud Ammoun, kuris 1955 pateikė gana išsamią savo studiją mokyklinės diskriminacijos klausimu. Nors pagal JT procedūrą referentas klausimui nušviesti pirmiausia naudojasi JT narių-valstybių teikiamais oficialiais duomenimis, Ammoun savo studijai mokyklinės diskriminacijos klausimu stengėsi panaudoti ir kitų šaltinių medžiagą, pirmiausia patariamųjų JT dalyvių (Consultant Agencies with the United Nations), kaip Tarptautinės žmogaus Teisių Lygos, Pax Romana ir kt. pateiktą medžiagą, kartais visai priešingą oficialiems valdiniams duomenims.

Ammoun studijos išdava buvo pa-komisio 1957.2.22 JT Ekonominei ir Socialinei Tarybai pateiktas rezoliucijos projektas, kuriame numatytos mokyklinės diskriminacijos įvairios rūšys, pagrindiniai tarptautiniai principai su mokykline diskriminacija kovoti, taip pat tautinės ir tarptautinės priemonės mokyklinei diskriminacijai šalinti. Tarp pakomisio numatytų priemonių mokyklinei diskriminacijai šalinti buvo ir atitinkamos tarptautinės konvencijos priėmimas. Ekonominė ir Socialinė Taryba konvencijos reikalą perdavė UNESCO, kurios generalinis direktorius (JT gen. sekretoriaus atitikmuo) ir ėmėsi ruošti atitinkamą projektą. To ruošimo rezultatas: projektas konvencijos prieš mokyklinę diskriminaciją ir projektas rekomendacijos prieš mokyklinę diskriminaciją. Gen. direktoriaus paruoštus abu projektus UNESCO Visuotinis Susirinkimas 1960 birželio 13 pavedė apsvarstyti specialiam vyriausybinių ekspertų komitetui. Komiteto priimtiems projektams atskirų valstybių pasiūlytas pataisas dar svarstė vėlesnio UNESCO Visuotinio Susirinkimo 1960.XI.26 sudaryta Darbo Grupė, faktiškai tas pats komitetas, papildytas pataisas siūliusių valstybių atstovais. Pagaliau, Darbo Grupės priimtus projektus kelis posėdžius diskutavo UNESCO Visuotinis Susirinkimas, kol 1960.12 14 abu projektai buvo susirinkimo galutinai priimti.

Konvencijos ir Rekomendacijos turinys
Įvadas paryškina konvencijos pagrindus, kuriuos sudaro Visuotinė žmogaus Teisių Deklaracija ir UNESCO konstitucija.
Mokykline diskriminacija konvencija laiko kiekvieną skirtumą, išskyrimą, aprėžimą ar pirmumą, "kuriais dėl rasės, spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinio ar kitokio įsitikinimo, tautinės ar socialinės kilmės, ūkinių sąlygų ar gimimo siekiamas arba vykdomas traktavimo lygybės švietime panaikinimas ar pažeidimas, o ypač: (a) atimant teisę asmeniui ar grupei įstoti į bet kurios rūšies ir bet kurio laipsnio mokyklą; (b) aprėžiant asmens ar grupės švietimą žemesnio lygio mokykla; (c) steigiant ar laikant atskirą švietimo sistemą ar atskiras mokyklas tam tikriems asmenims ar grupėms; (d) primetant asmeniui ar grupei su žmogaus verte nesuderinamas sąlygas." (1 str.)
Nelaikoma diskriminacija atskiros mokyklos vyrams ir moterims, atskiros mokyklos religijos ar kalbos pagrindu, privatinės mokyklos. Bet visų šių mokyklų programos turi atitikti bendrą krašto mokyklos lygį. (2 str.)

Diskriminacijai pašalinti konvencija įpareigoja: "(a) panaikinti dis-administracinius potvarkius ir nu-admnistracinius potvarkius ir nutraukti diskriminacinę praktiką mokykloje; (b) garantuoti nediskrimi-nacinį mokinių į mokyklas priėmimą: (c) uždrausti skirtingai traktuoti mokinius mokslapinigių, stipendijų ir kitokios paramos atvejais, taip pat skirtingai traktuoti reikalingų leidimų ir priemonių studijuoti užsieniuose atvejais". (3 str.) Konvencija taip pat įpareigoja nustatyti "nediskriminacinį mokytojų ruošimą" ir vykdyti tokią bendrą švietimo politiką, "kuri, atsižvelgdama į sąlygas ir tautinius papročius, stengsis skatinti švietimo galimybių ir mokinių traktavimo lygybę." (4 str.)
Konvencija nustato, "kad švietimas turi būt nukreiptas žmogaus asmenybei pilnai išugdyti ir jo pagarbai žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms sustiprinti," taip pat "ugdyti susipratimą, pakantą ir draugiškumą tarp rasinių, tautinių ir religinių grupių" (5 str.) Konvencija laiko "būtina, pirma, respektuoti tėvų ir, kur įmanoma, teisėtų globėjų laisvę parinkti savo vaikams ir kitas mokyklas be tų, kurias išlaiko viešosios institucijos", ir antra, "garantuoti vaikų religinį ir moralinį švietimą pagal jų tėvų įsitikinimus". (5 str.). Konvencija draudžia versti "mokytis religijos, nesuderinamos su savo įsitikinimais" (5 str.). Konvencija įpareigoja valstybes periodiniams raportams UNESCO Visuotiniam Susirinkimui apie jos vykdymą, taip pat įpareigoja prisiimti papildomus UNESCO nutarimus diskriminacijos klausimu. (6 ir 7 str.). Kilusius dėl konvencijos vykdymo ginčus spręsti susiginčijusios valstybės gali pavesti Tarptautinio Teisingumo Teismui. Rezervai, konvenciją ratifikuojant, neleidžiami. (8-9 str. str.).

Tolimesnieji konvencijos straipsniai (10-19) nustato jos poveikį bi-lateralinems (dviejų valstybių) švietimo sutartims, kuriomis kalbomis surašyti jos originalai, (anglų, ispanų, prancūzų, rusų kalbomis), kuriomis sąlygomis ji įgyja galios (3 valstybėms ratifikavus, bet visada tik ratifikavusių atžvilgiu), kuriuo būdu jos galima atsisakyti ar ją pakeisti ir kai kuriuos kitus technikinius dalykus
Rekomendacijos turinį sudaro konvencijos įvado ir pirmųjų 7 straipsnių tekstas. Kadangi rekomendacija yra tik rekomendacija ir neturi saistančios juridinės galios, tai neprivalo nei ratifikavimo, nei procedūros dėl jos vykdymo ginčų, nes rekomendacijos vykdymas yra kiekvienos valstybės tik geros valios reikalas.

Ar nenuolaidžiavo UNESCO pagrindinių žmogaus teisių vardan vieningumo?
Jau pats faktas, kad greta konvencijos, ją ratifikavusias valstybes teisiškai saistančios, UNESCO priėmė tapataus turinio neįpareigojan-čią, o tik į UNESCO narių-valsty-bių gerą valią apeliuojančią, rekomendaciją, rodo konvencijos autorių didelį lankstumą. Jį UNESCO ekspertų komitetas taip motyvuoja: "Tapataus turinio dvejopos priemonės, skirtingos savo teisiniu poveikiu, įgalins kai kurias valstybes kovoti su diskriminacija, taikant rekomendaciją, kai tuo tarpu joms gal nebūtų paranku ratifikuoti konvencija." Komitetas čia išleido iš akių faktą, kad priimtoji rekomendacija yra ne kas kita kaip parafrazė kitos rekomendacijos, būtent, rekomendacijos Visuotinėje žmogaus Teisių Deklaracijoje, jau 1948 Jungtinių Tautų priimtos. Ir jei atitinkamos valstybės ligšiol nėra rodę geros valios kovoti su mokykline diskriminacija pagal Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos rekomendaciją, koks tad pagrindas tą rekomendaciją parafrazuoti, dar kai kuo ją susilpninant, ir tuo skatinti UNESCO na-rius-valstybes negližuoti pačią konvenciją.

Žmogaus Teisių Komisijos pa-komisio 1957.2.22. rezoliucijos projekte Ekonominei ir Socialinei Tarybai buvo siūloma tik konvencija prieš mokyklinę diskriminaciją. Bet UNESCO gen. direktorius lygiagrečiai konvencijos paruošė ir rekomendaciją, tuo labai sumenkindamas pačios konvencijos paveikumą, nes mokykline diskriminacija kaltai valstybei visada parankiau dengtis teisiškai nesaistančia rekomendacija, kaip prisiimti ir vykdyti konvencijos į-pareigojimus.

Antras konvencijos autorių nuolaidžiavimo dėl vieningumo faktas yra, išvardinant mokyklinės diskriminacijos požymius (1 str.) pagal Visuotinės žmogaus Teisių Deklaracijos 2 str., išleidimas deklaraoi-jos žodžių "arba kitų aplinkybių"
("and other status"). Šį išleidimą konvencijos autoriai teisina "kitų aplinkybių" nepreciziškumu, nors patys tame pačiame konvencijos straipsnyje vartoja lygiai nepreciziš-ką "kitokį įsitikinimą".

Dar labiau konvencijos autorių nuolaidžiavimą dėl vieningumo pabrėžia mokyklinės diskriminacijos sąvokos dirbtinis aprėžimas vien tik formalinės segregacinės diskriminacijos požymiais, — tik formalinio traktavimo lygybės švietime nebuvimu ar pažeidimu, — nutylint toje sąvokoje tuos diskriminacinius elementus, kurie liečia švietimo tikslą ir tėvų pagrindines teises, taigi, kaip tiktai tuos diskriminacinius švietimo elementus, kurie labai būdingi diskriminacijai sovietiniame švietime.

Tiesa, konvencijos 5 str. Visuotinės žmogaus Teisių Deklaracijos žodžiais kalba apie švietimo tikslus, taip pat laiko būtina respektuoti tėvų laisvę pasirinkti savo vaikams švietimą ir garantuoti vaikų religinį bei moralinį švietimą pagal tėvų įsitikinimus. Bet, kadangi konvencijos nustatyto švietimo tikslo ir tėvų laisvės parinkti savo vaikams švietimą nepaisymas neįeina į mokyklinės diskriminacijos apimtį, nuosekliai šiam nepaisymui negali būt taikomi ir konvencijos nuostatai kovai su mokykline diskriminacija. Tuo būdu konvencijos 5 str. tėra deklaratyvinis intarpas, organiškai nesusietas su mokyklinės diskriminacijos turiniu, nei su antidiskrimina-cine konvencijos procedūra. Praktinė konvencijos 5 str. reikšmė pareis nuo UNESCO tolimesnių konkrečių pastangų praktiškai tėvų teisėms apsaugoti ir vaikų religiniam bei moraliniam švietimui pagal tėvų įsitikinimus garantuoti. Tai yra daugiau UNESCO "pažadas" ateičiai, o ne kaip pozityvios tarptautinės teisės nuostatas, žinoma, ir toks "pažadas" yra geriau negu nieko.

Konvencijos autorių nuolaidžiavimą dėl vieningumo taip pat rodo ir tokie "mažmožiai". Tarp pagrindinių tarptautinių principų kovai su mokykline diskriminacija žmogaus Teisių Komisijos pakomisio rezoliucijos projekte Ekonominei ir Socialinei Tarybai buvo paminėjas ir principas, kad "joks asmuo ar grupė negali būt verčiami mokyt's religijos, ar anti-religijos, nesuderinamos su savo įsitikinimais", šis rezoliucijos principas y. a perkeltas ir į konvenciją, bet žodžiai "ar anti-religijos" yra išleisti.

Bet ypač ryškus UNESCO nuolaidžiavimas žmogaus teisėmis dėl vieningumo įvyko, nustatant dėl konvencijos interpretacijos ar taikymo kilusiems ginčams spręsti tvarką, (8 str.). Visuose konvencijos projektuose (UNESCO gen. direktoriaus, Ekspertų Komiteto, Darbo Grupės) buvo priimtas principas, kad dėl konvencijos kilęs ginčas, bet kuriai ginčo šaliai prašant, pateikiamas spręsti Tarptautinio Teisingumo Teismui. Tik Sovietų Sąjunga visą laiką buvo priešingo nusistatymo, argumentuodama, kad valstybių ginče suteikimas teisės valstybei kitą valstybę skųsti Tarptautinio Teisingumo Tribunolui reikštų skundžiamosios valstybės suverenumo aprėžimą. Sovietų siūlymu, valstybių ginčai gali būt teikiami Tarptautinio Teisingumo Tribunolui, tik abiem ginčo pusėm (skundėjui ir skundžiamajam) sutikus, šis sovietų siūlymas betgi buvo atmetamas tuo pagrindu, kad, jj priėmus, kilusieji dėl konvencijos interpretacijos ar taikymo ginčai paprastai atsidurtų akligatvyje, nes, kai nuo kaltininko sutikimo priklauso bylos kėlimas teisme, praktiškai byla iškelti neįmanoma, kadangi kaltininkas iškėlimą sabotuoja, ir galas. Tatai patvirtina gausybė tarptautinių pavyzdžių. Ir vis dėlto, nepaisydamas aiškių motyvų prieš sovietų siūlymo priimtinumą, nepaisydamas to siūlymo pakartotinio atmetimo konvencijos projektą svarstant, UNESCO Visuotinis Susirinkimas, spręsdamas galutinę konvencijos redakciją, tą siūlymą priėmė.

Vis dėlto žingsnis į priekį
Unesco nuolaidžiavimas sovietams, siekiant vieningumo kovoje prieš mokyklinę diskriminaciją, be abejojimo, susiaurino ir aptemdė konvencijoje mokyklinės diskriminacijos sąvokos turinį, faktiškai išjungė Tarptautinio Teisingumo Teismo intervenciją ginčuose dėl konvencijos laužymo, susiaurino konvencijoje ir kai kuriuos Visuotinės žmogaus Teisių Deklaracijos antidiskriminacinius reikalavimus, sumenkino konvencijos paveikumą rekomendacijos lygiagretumu. Visa to nepaisant, konvencija prieš mokyklinę diskriminaciją, kaip pirmas tos srities tarptautinės teisės žingsnis, yra didelės kultūrinės reikšmės. Praktiškai ši reikšmė bus pajusta, tik konvencijai įgijus galios.

Nors konvencija saistys tik ją ratifikavusias valstybes ir nors iš anksto galime būti tikri, kad Sovietų Sąjunga konvencijos neratifikuos ir jos įpareigojimų neprisiims ir nevykdys, vis dėlto konvencijos poveikis mažiau ar daugiau gali ir netiesioginiu būdu prilaikyti kompartijos diskriminacinės politikos drastiškumą sovietiniame švietime. Konvencija visokiu atveju bus jau naujas ginklas kovai su sovietinio totalizmo priespauda ir okup. Lietuvos mokykloje. V. Vaitiekūnas


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai