Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PREL. PRANCIŠKUS JUŠKAITIS — "AIDŲ" MECENATAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Tėv. L. Andriekus, O.F.M.   
Šio "Aidų" numerio leidėjas yra Cambridgio (Mass.) lietuvių parapijos klebonas prel. Pranciškus Juškaitis, paaukojęs 500 dol. Tą auką suteikė jis kultūros žurnalui savo parapijos 50 metų jubiliejaus ir savęs prelatu paaugštinimo proga, šiuo dosniu žygiu gerb. Prelatas įsijungė į tų kilniaširdžių lietuvių kunigų eilę, kurie minėdami įvairias savo bei parapijų veikimo sukaktis, nepasitenkina tik išorinėmis iškilmėmis, bet jieško jų gilesnio įprasminimo.

Tokiais ir panašiais atvejais po šios antrosios imigracijos Amerikoje yra paremiamas kultūros žurnalas "Aidai" 500 dol. aukomis ir vaizdžiai parodoma, jog ankstesnės kartos dvasininkams šiandien dar teberūpi gyvoji lietuvybė, išsiskleidžianti mokslu, menu ir literatūra. Tai nuostabiai džiuginąs ir jaunesniuosius paskatinąs reiškinys.

Per šį dešimtmetį "Aidams" yra paaukoję po 500 dol. ir tapę vieno numerio ar premijos mecenatais šie dvasiškiai: kun. Juozapas Valantiejus, buvęs Waterburio klebonas, prel. Pranciškus Juras, Lawrenco klebonas (2 premijos po 500 dol.); prel. Jonas Ambotas, Hartfordo klebonas; kun. Mykolas Vembrė, kun. Benediktas Gauronskas, New Britaino klebonas ir kun. Juozapas Karalius, Shenandoah klebonas. Malonu šiame dosnių kunigų būrelyje dabar matyti ir prel. Pranciškų Juškaitį bei iškelti jo gyvenimo žymesniuosius bruožus.


Mūsų mecenatas priklauso tai ankstyvai lietuvių kunigų kartai, kuri čia savo jėgom siekė mokslo, pasiekusi jo, švietė kitus ir niekad nenutraukė ryšio su Lietuva. Kai žvelgi į tų kunigų kelią, aiškiai matai dvilypę veiklą. Viena jos pusė apima savo parapiją bei Amerikos lietuvių pasaulį, kita siekia Lietuvą, ypatingai atsikūrimo ir nepriklausomybės laikotarpyje. Visus tuos reikalus jie gebėjo suvesti tokion darnion sinte-zėn, jog neabejotinai abiem pusėm išėjo į naudą. Parapijos medžiagiškai rėmė savo tautą, jų dvasininkai sielojosi jos nepriklausomybe, o iš anos pusės sklido lietuviška dvasia knygomis, laikraščiais, žymių asmenų apsilankymais. Gaila, kad po antrojo pasaulinio karo dėl politinių negerovių taip daug kas pasikeitė.

Prel. Pranciškus Juškaits gimė 1883 m. lapkričio 15 d. šakių aps. Paežerėlio valsč., Gegužės kaime. Jaunystėje turėjo laimės mokytis — mokslo sėmėsi vietos pradžios mokykloje ir Šakių gimnazijoje. Mirus tėvams, jaunuolio ateitis apsiniaukė. Vietoj mokslo, teko darbuotis ūkyje. Padėtį dar labiau pasunkino prasidėjęs Rusijos karas su Japonija. Veng-dams šaukimo į rusų armiją, Pranciškus Juškaitis 1905 m. atvyko į JAV. Čia su savim atsivežė ir troškimą siekti mokslo. Į šį tikslą čia jis ir pasuko visą savo energiją. Pirmiausia rinkosi sunkesnius darbus, kad galėtų daugiau užpelnyti pajamų mokslui tęsti. Tai jam pasisekė.

Bedirbdamas fabrikuose, vakarais išėjo vidur, mokyklos (High School) programą. Po to stojo j Valparaiso universitetą Indianoje, kur baigė kolegijos kursą su dviem balaurato pažymėjimais. Tik tada jam atsivėrė durys į kunigų seminariją. Ją pasirinko Brightone, netoli Bostono ir įstojo 1912 m. Seminariją baigė 1917 m. Kunigų tuo laiku lietuviams trūko. Kun. P. Juškaičiui prieš akis atsiskleidė neužmatomi pastoracinio darbo plotai. Bet jis gal jau iš anksto nujautė, kad bus skiriamas į Cambridgio lietuvių parapiją, kur buvo atsiradusios ypatingos sunkenybės.

Cambridgio miestą nuo Bostono skiria tik upė. Jį ypatingai išgarsino žymusis Harwardo universitetas, į-kurtas 1638 m., ir Massachusetts Technikos Institutas. Spėliojama, kad lietuviai į šią vietą, kuri dar tada neturėjo net miesto teisių, bus atvykę prieš 75 metus. Bet iš to laiko jų veiklos pėdsakų nėra. Jie pastebimi kiek vėliau. Pirmiausias reikalas sukosi apie savos bažnyčios statybą. 1907 m. veiklesnieji Cambridgio lietuviai sušaukė susirinkimą ir nutarė siųsti delegatus pas Bostono arkivyskupą O'Connellį. Tuo metu Cambridgyje lietuvių galėjo būti apie 1000. Arkivyskupas delegacijos norui steigti parapiją pritarė ir prašė sudaryti lietuvių sąrašą. Aptikta virš 200 šeimų, neskaitant viengungių. Tai jau buvo branduolys parapijai steigti. Bet nelaimė — trūko lietuvio kunigo. Pagaliau arkivyskupas į Cambridgį atsiuntė kun. Juozapą Krasnicką. Jo uždavinys buvo suorganizuoti parapiją ir pastatyti bažnyčią.

Parapijos steigiamasis susirinkimas įvyko 1910 m. Jame nutarta statyti bažnyčią Marijos Nekalto Prasidėjimo titulu ir sudėtos pirmosios aukos. Netrukus nupirktas žemės sklypas Windsoro ir Websterio gatvių sankryžoje ir pradėta statyti bažnyčia. Siekta dviejų tikslų: pastoracijos ir švietimo. Pastatas suprojektuotas taip, kad apačioje būtų patalpa mokyklai, o viršuje maldai. Tokioje formoje bažnyčia tebėra iki šiai dienai. Statyba baigta 1911 m. Netrukus įsigytas namas klebonijai. Trūkstant mokytojų, vaikus ir suaugusius lavino pats klebonas. Pradžia buvo padaryta. Reikėjo pradėtą parapijos darbą vystyti toliau. Bet klebono, kun. Juozapo Krasnicko jėgos dėl įtempto veikimo apsilpo. 1918 m. į Cambridgio lietuvių parapiją buvo atkeltas kun. Pranciškus Juškaitis, ką tik gavęs kunigystės šventimus.

Naujasis klebonas padėtį rado gana keblią. Parapija po neseniai vykdytos statybos buvo nugrimzdusi skoiose. Arkivyskupas manė, kad ji nebegalės išlaikyti net savo klebono, todėl kun. P. Juškaičiui įsakė apsigyventi airių klebonijoje ir iš ten tvarkyti lietuvių dvasinius reikalus. Tokia padėtis tęsėsi ketverius metus. Bet visi medžiaginiai sunkumai buvo įveikti. Tame laikotarpyje galutinai įrengtas bažnyčios vidus ir aptvarkytos mokyklos patalpos. Maža to, 1926 mokyklai vadovauti pakviestos Nukryžiuoto Kristaus vienuolijos lietuvės seserys ir nupirktas jų vienuolynui pastatas. No to laiko iki šiol mokykla veikia su visomis valdžios teisėmis. Dvasinį parapijos našumą liudija gausios religinės draugijos, kurioms priklauso didžioji parapijiečių dalis. Iš mokyklos išėjo septynetas kunigų ir keletas seserų vienuolių.
Imant išorinę pusę, tenka pasigėrėti, kad Cambridgio lietuvių parapija neliko savyje užsidariusi. Kun.Pranciškus Juškaitis, kuris čia 1922 m. buvo oficialiai patvirtintas klebonu, pats reiškiasi Amerikos lietuvių visuomeninėje veikloje. Minėtini jo nuopelnai Moterų sąjungai. Jis buvo jos dvasios vadas, įstatė ją į teisinius rėmus ir net redagavo laikraštį "Moterų dirvą". Ilgai veikė ir šv. Juozapo Darbininkų Sąjungoje, kurios centras buvo Bostone. Nemažai prisidėjo prie laikraščio "Darbininko" gyvavimo. Jausdamas religinės literatūros trūkumą, stengėsi kamšyti ir šias spragas. Yra išvertęs lietuvių kalbon katekizmą ir paruošęs maldyną "Maldų šaltinis". Abi knygos buvo išleistos jo lėšomis. Išleido taip pat savo lėšomis kun. J. Vaitkevičiaus, M.I.C., mąstymų 4 tomus. Plėsdamas savo akiratį, lankė Lietuvą, Europos žymesnes vietas, buvo net šv. žemėje.

Savo parapijiečių dėmesį kreipė į visus kilnius tikslus, kurie tik rišosi su religija ir tautybe. Jo parapija visuomet buvo atvira aukų rinkėjams iš Lietuvos ir Amerikos. Čia lankėsi daug žymių asmenų — dvasiškių ir pasauliečių. Klebonas su savo parapija ypačiai buvo dosnus lietuvių vienuolijoms. Be to, žymiomis sumomis (po 500 dol.) parėmė steigiamą katalikų universitetą Kaune ir Telšių bei Vilkaviškio kunigų seminarijas, ši parapija nebuvo šykšti nė atsikūrusios Lietuvos reikalams. Nepamirština, kad čia buvo parduota 10,000 Lietuvos laisvės bonų. Parapija tebėra veikli ir šiandien, nors mirtis praretino vyresniųjų eiles. Įsisiūbavęs pastoracijos bei švietimo darbas tebevyksta ankstesniu sklandumu.

Iš viso to, kas čia pasakyta, nelieka abejonės, kad Cambridgio lietuvių parapija, tvarkoma prel. Pranciškaus Juškaičio, buvo ir tebėra gyva ląstelė lietuvybės kūne. Tas žmogus čia praleido visą savo kunigiško veikimo amžių, ir sulaukė garbingo veterano dienų. Jo triūsą ypatingai įvertino bažnytinė valdžia, praėjusių metų gruodžio mėnesį pakeldama jį prelatu.

Prel. Pranciškus Juškaitis prenu-meruojasi "Aidus" nuo pirmo Amerikoje išleisto numerio. Pažymėtina, kad, šį pavasarį įteikęs kultūros žurnalui 500 dol. auką, nušvito neregėtu džiaugsmu. Tai ženklas, kaip jis myli lietuvių kultūrą ir jaučia laimę, prisidėdamas prie jos klestėjimo. "Aidų" leidėjai nėra pamiršę gerb. Prelato žymios paramos, susilauktos Lietuvoje ir čia, Amerikoje. Dabartinė auka "Aidams" teikia malonią progą už visa tai viešai padėkoti ir palinkėti dar daug šviesių metų Dievo ir tautos tarnyboje.
Tėv. L. Andriekus, O.F.M.



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai