Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ANTRASIS KULTŪROS KONGRESAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   

Lietuvių Bendruomenė, be kitų reikšmingų darbų, pasižymėjo kultūros kongresais. Pirmasis jų Bendruomenės iniciatyva   suruoštas 1956 m., antrasis — praėjusį rudenį. Abu Čikagoje. Jau kalbėta ir apie trečiąjį kultūros kongresą, kuris atiduotas į PLB Kultūros Tarybos rankas.

Antrasis Kultūros Kongresas, įvykęs pernai lapkričio 21-25 d., laikytinas bene pačiu svarbiausiu reiškiniu mūsų veikloje per paskutinius penkerius metus. Jam iš pat pradžių buvo statyti augšti reikalavimai ir į jį dėtos didelės viltys. Kai kam atrodė, kad šis kongresas turi pašalinti visus lietuviško gyvenimo nepriteklius ir mus prižadinti naujam gyvenimui. Gal dalinai iš to kilo ir tie nesusipratimai, jam besirengiant.

Kongresui ruošti Bendruomenės priežiūroje buvo sudarytas komitetas, kuriam pirmininkavo Povilas Gaučys. Dirbta sunkiai, bet ryžtingai. Darbo vaisius — Kultūros Kongresas, į kurį iš arti ir toli susitelkė per 500 mūsų šviesuomenės.

Lyg kokia įžanga į kongresą, jo išvakarėse buvo dailės ir architektūros bei spaudos parodų atidarymas, sutraukęs per 300 žmonių. Parodas suglaustu žodžiu atidarė pirm. Povilas Gaučys. Po jo kalbėjo kun. J. Prunskis, S. šimoliūnas ir V. K. Jonynas — atstovaudami spaudos, architektūros ir dailės parodoms. Ilgesnis žodis buvo V. K. Jonyno tema — "Lietuvio kūrėjo įnašas emigracijoje". Prelegentas temą gvildė populiariu metodu, paliesdamas daugelį kultūrinio gyvenimo klausimų, kaip spaudą, bažnyčių statybą, lietuvių parapijų buitį. Oficialų parodų atidarymą savo kalbomis dar papildė J. Pautienius, Tėv. B. Markaitis, S.J., ir Lietuvos atstovas Vašingtone J. Rajeckas. Po to iki vėlyvo vakaro dalyviai apžiūrinėjo eksponatus.

Rytojaus dieną — lapkričio 22 — į Kultūros Kongreso atidarymą susirinko apie 500 žmonių. Prieš jų akis scenoje buvo Maironio žodžiai: "Lietuvi, tik žemei tėvų negamink svetimųjų dievų". Tai kongreso šūkis. 10 vai. prasidėjo atidarymo įprastiniai veiksmai: Amerikos ir Lietuvos himnai (giedojo B. Kemėžaitė, pianinu pritariant A. Nakui), invokacijos skaitė Tėv. B. Markaitis, S.J., ir protestantų dvasiškis A. Trakis), garbės ir darbo prezidiumų sudarymas. Į darbo prezidiumą P. Gaučys pakvietė PLB pirm. dr. J. Sungailą, PLB Kultūros Tarybos pirm. dr. J. Puziną, JAV LB Tarybos Prezidiumo pirm. St. Barzduką, JAV LB CV pirm. J. Jasaitį, Kanados LB CV pirm. dr. P. Lukoševičių, muz. J. Kačinską, dail. A.    Galdiką (nesantį), muz. A. Mikulskį, dr. P. Skardžių, rašytoją J. Jankų; į sekretoriatą — V. Butėną, B.    Miniataitę, Z. Brinkienę, V. Zalatorių; į rezoliucijų komisiją — Tėv. J. Borevičių, S.J., A. Rimkūną, J. Jankų, J. Marčiulionį, dr. V. Maciūną. Ėjo sveikinimai žodžiu ir raštu, žodžiu sveikino dr. J. Sungaila, dr. P. Lukoševičius ir kons. P. Daužvardis. Sveikinimus raštu perskaitė posėdžio pirm. St. Barzdukas. Tada jau kongreso dalyviai susitelkė paskaitoms. Abi pagrindinės paskaitos — dr. J. Griniaus: Lietuvių kultūrinio gyvenimo gairės ir dr. P. Puzino: Mūsų kultūriniai uždaviniai ir jų vykdymas — ėjo iš eilės. Jos buvo perdėm praktiško pobūdžio, kai kur pasikartojančios, ne tiek uždegančios, kiek pamokinančios, taikančios labiau į protą, negu į širdį. Popietiniu laiku susirinkta šių paskaitų diskusijoms į žymiai mažesnę salę. Diskusijos nebuvo nei labai gyvos, nei labai gilios. Praktiškų paskaitų mintys aiškios, medžiaga nediskusinė, nebent kai kurie aštresni teigimai, liečia parapijų nulietuvėjimą, šviesuomenės prabangų pasirodymą. Abi paskaitos tiesiai nešė prie vienos išvados — Štai darbo laukas, skubėkime į jį. Tarp diskusijų įsiterpė kai kurie pranešimai. Juozas Kapočius išreiškė sumanymą leisti enciklopediją anglų kalba ir gavo vienbalsį pritarimą, Sesuo Paulė prabilo vaikų laikraštėlio  Eglutės,   T.  Remeikis Lituanus žurnalo reikalais. Kalbėjo dar V. Šimkus, dr. P. Vileišis, kun. P. Garšva, T. Blinstrubas ir kt. Pirmoji Kultūros Kongreso diena buvo baigta literatūros vakaru ir vaišėmis. Literatūrinei daliai vadovavo B. Babraus-kas. Programoje pasirodė: B. Briedienė (skaitė Julijos švabaitės eilėraščius), Jurgis Jankus, Gražina Tu-lauskaitė, Aloyzas Baronas ir Leonardas Andriekus. Vaišės, kurių programos vadovu buvo prof. B. Vitkus, taipgi praėjo su kalbomis. Buvo susirinkę apie 400 svečių.

Antroji ir trečioji Kultūros Kongreso diena buvo mažiau centralizuotos. Pasigesta tokio programos taško, kuris visus dalyvius jungtų. Įvairių sekcijų posėdžiai, kai kurie įvyksta tuo pačiu laiku, kongresininkus visą penktadienį ir šeštadienį išskirstė pagal specialybes. Penktadienis, antroji Kongreso diena, skirtas lyg ir poilsiui, Tik vakarop rinktasi į fizinio lavinimo sekciją, kuri tęsta ir šeštadienį. Ji nebuvo gausi, bet teikė progos pagvildenti sporto klausimus. Be pagrindinio kalbėtojo, A. Tamulyno, šeštadienį kolektyviai nagrinėta tema apie sporto vietą tautinės kultūros rėmuose. Prieita išvados, kad sportinis veikimas pas mus rodo silpnėjimo žymių. Pabaigoje priimtos atitinkamos rezoliucijos. Tą patį vakarą turėjo ir kitos sekcijos savo posėdžius. Tuo pačiu metu (7 vai.) vyko literatūros, architektūros, istorijos ir spaudos posėdžiai. Ypatingai svaria programa išsiskyrė literatūros sekcija. Trys gerai paruoštos paskaitos ir po jų pokalbiai nusitęsė beveik iki vidurnakčio. Kiek pesimistiškes-nių minčių pateikė Jurgis Jankus iš praktiškos mūsų gyvenimo pusės, turinčios ryšio su literatūra. Tai neišvengiamai plaukė iš jo temos "Grūdas, nukritęs į akmenis". Taip pat istorijos sekcija buvo labai plati, apėmusi du posėdžius su trimis studijinėmis paskaitomis bei kun. dr. J. Matulaičio pranešimu apie Lietuvių Istorijos draugijos darbus ir planus. Gausi kalbėtojais buvo ir spaudos sekcija, tik jų žodis nebuvo ilgas, šeštadienio   rytą   daugelį   ypatingai domino lituanistinio švietimo ir lietuvybės parapijose išlaikymo sekcijos, šiuo metu itin aktualios. Pirmojoje visos paskaitos vedė į šiuos diskusinius taikinius: 1. Studijų dienos šeimos problemoms gvildenti. 2. Steigti PLB švietimo tarybą. 3. Programos, vadovėliai, lietuviškos gimnazijos bei bendrabučiai ir vaikų darželiai. Didžiai gyva buvo lietuvybės parapijose išlaikymo sekcija. Tai bene pirmas atvejąs Amerikoje, kai pasauliečių pastangomis platesniu mastu paliečiama lietuvių parapijų nutautėjimo problema. Tai daugeliu atžvilgiu įdomus žingsnis, ypač kai pagalvoji, kad iki šiol mūsų parapijos buvo lietuvybės stimulatoriais. Dabar gi joms, tenai mesta skaudžių kaltinimų. Sekcija pasidalijo į dvi aiškias puses, kurioms atstovavo du žymūs lietuvybės šulai — prelatai Krupavičius ir Balkūnas, pirmasis labiau kaltindamas, antrasis gindamas. Neišvengta įkarščio, bet neprieita ir prie konkrečių rezoliucijų. Geroje dvasioje praėjo Lituanistinių mokslų sekcija. Tai mokslinio susitelkimo valanda, kurioje išklausyta dr. P. Skardžiaus, dr. J. Balio ir St. Barz-duko paskaitų. Diskusijose paliesta kalbos suvienodinimo reikalas tremtyje ir laikraščio "Gimtoji kalba" padėtis. Teoriškai prieita išvados šį laikraštį įjungti į "Aidus". Sudaryta kalbai suvienodinti komisija. Taip pat ir muzikos sekcijoj jautėsi darbšti nuotaika. Ten keltos problemos labiausiai suvokiamos iš plačių rezoliucijų.
Paskutinė kongreso diena — sekmadienis — prasidėjo pamaldomis ir baigėsi simfoniniu koncertu. Mišias šv. Kryžiaus bažnyčioje laikė Tėv. J. Borevičius, S.J., pamokslą sakė Tėv. L. Andriekus, O.F.M. Po to ėjo vainiko uždėjimo apeigos Jaunimo Centro kiemelyje ant laisvės paminklo ir paskutinis uždarymo posėdis didžiojoj salėje. Daug laiko užėmė rezoliucijų priėmimas. Atsirado gausūs kalbėtojai su pataisomis bei papildymais. Paskelbta dailės ir architektūros premijų laimėtojai. Pirmą premija už dailę teko dail. Adomui Galdikui, šios parodos garbės dalyviui. Uždaromajame posėdyje gautos ir dvi žymios aukos — dr. E. Lenkauskas Ohio Liet. Gydytojų draugijos vardu Kultūros Fondui įteikė 1000 dol. ir dr. J. Dauparas A. Mažiulio veikalui "Lietuviškoji Krikščionybė" taip pat 1000 dol. Pačioj pabaigoje kalbėjo dr. P. Lukoševičius ir rengimo komiteto pirm. P. Gaučys. Šiam posėdžiui trūko pakilesnio susitelkimo, kuris būtų uždegęs kongreso dalyvius, baigiant tokį reikšmingą žygį. Perdaug buvo leistasi į kasdieniškas sąvokas, perdaug kankintasi dėl rezoliucijų raidės. Pamiršta, jog sausi pamokinimai įgrista klausytojams.

Nė vienas lietuvių užsimojimas čia, Amerikoje, nėra susilaukęs tokios aštrios opozicijos, kaip šis Kultūros Kongresas. Opozicija buvo jau išėjusi iš ribų. Neįtikina nė tie pasiteisinimai, kad kongresas ir studentų suvažiavimas neišvengiamai turėję į-vykti tuo pačiu laiku ir tame pačiame mieste. Nėra čia prasmės ką nors bekaitinti. Gal čia labiausiai kaltos mūsų emigracinės veikimo sąlygos, kurios lengvai padaro žmogų per daug atlaidų sau o perdaug reiklų kitiems. Atsiranda dirbančiųjų ir kritikuojančiųjų kvadrai. Rezultatas — pavargsta vieni ir kiti. Be to, susidrumsčia nuotaikos. Sako, demokratinėje santvarkoje opozicija neišvengiama. Aišku, neišvengiama, bet mūsų atveju tikrai jau buvo persistengta. Ypač apgailėtini kai kurios spaudos pašaipūs žodžiai kongresui.
L. A.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai