Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ARCHITEKTŪROS SEKCIJOS DARBŲ APŽVALGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė S. G.   

Architektūros paroda

Architektūros sekciją sudarė arch, i   Mulokas, vadovas; arch. V. Ger-nas, arch. V. Rūbas, arch. A. Ke-•iis, iš Čikagos; dr. inž. J. Gimbu-iš Bostono; arch. V. Žemaitis iš ngtono; arch.   J.   Stelmokas   iš i inladelphijos;    taip   pat   dalyvavo arch. B Lukštaitė, ALIAS Čikagos skyriaus atstovė.

Architektūros sekcijos darbai susidėjo iš šių dalių:
1.    Architektūros paroda,
2.    Dr. inž. J. Gimbuto paskaita: "Senosios lietuvių kaimo savybės ir jų reikšmė".
3.    Simpoziumas: diskusijos lietuvių architektūros temomis.

Parodos tikslas buvo ne pasirodyti svetimiesiems, bet iškelti savųjų tarpe mūsų architektūrines problemas. Joms paryškinti buvo parodytos kitų tautų stiliaus apraiškos modernioj architektūroj: japonų, kinų, graikų, žydų, švedų, indų ir kt. Buvo pridėta diagrama, vaizduojanti, kaip per paskutinius 2-3 metus iš tautiečių surinkti pinigai (o tai yra sutaupytas darbas) pasiskirsto: 12-15 milijonų dolerių statybom, kurių architektūroj dažniausiai žymus kitų tautų charakteris, tik 3 proc. iš jų turi lietuviškų bruožų; ir mažiausiai dėl to mūsų visuomenės sie-lojamasi; o tik 2-300,000 dolerių ir mažiau — Lietuvos laisvinimo reikalams, Altui, Balfui, Tautos fondui ir kitiems, o dėl jų labai daug kalbama ir rašoma.

Svarbiausią dalį užėmė mūsų architektų pastatų nuotraukos bei projektai: P. Kiaulėno, J. Kovos, A. Kerelio, S. Kudoko, V. Kulpavičiaus, J. Muloko, V. Rūbo, J. Stankaus, V. Rimavičiaus, J. Stelmoko ir architektūros studentų akademiniai projektai ir modeliai: V. Daukanto, V. Girdvainio, R. Muloko ir N. Stašiš-kio. Daugiausia įsidėmėtinas turėjo būti atmestas "Lithuanian Village" studijos projektas, gerai vaizduojantis mūsų vadovaujančių asmenų indiferentiškumą šioj problemoje.

Taip pat buvo išstatytos kelios mūsų   milijoninės   statybos,   kuriose


skonio ir tikros architektūrinės vertės.
Buvo skirtos trys garbės premijos atžymėti studentų darbams, paskirstytos taip:
I.    N. Sašiškiui,
II.    V. Daukantui,
III V. Girdvainiui.
Dr. inž. Gimbuto paskaita įvyko lapkr. 23 dieną. Joje išdėstyta senosios lietuvių kaimo statybos palikimo reikšmė ir jos pritaikymas šiai dienai. Paskaita buvo pailiustruota paveikslais.
Rytojaus dieną simposiumo prelegentai buvo: arch. Germanas, dr. inž. Gimbutas, arch. J. Mulokas, arch. A. Kerelis; moderatorius buvo inž. J. Jurkūnas.

Germanas palietė dvi temas: tautiniai aspektai Amerikos architektūroj ir tautiniai aspektai Europos ir kitų kraštų architektūroj. Savo pranešimą pailiustravo ekrane moderniais suomių, indų, Ghanos, japonų, kinų architektūriniais pavyzdžiais.
J. Gimbutas apibūdino lietuvių architektūrą Amerikoj ir Kanadoj ir paryškino, kaip pažinti senąją Lietuvos architektūrą. Nurodė įvairius šaltinius, paminėdamas Lietuvių Enciklopediją, kurioje yra išbarstyta daug medžiagos ir iliustracijų. Taip pat iškėlė klausimą išleisti vieną veikalą, kuriame būtų plačiau išstudijuota Lietuvos architektūra, ir ar nevertėtų tą veikalą išleisti dviem kalbom:    lietuvių ir
anglų.

J. Mulokas analizavo    mūsų senąją sodžiaus ir miesto    architektūrą kaip bazę moderniajai    lietuvių architektūrai.
A. Kerelis iškėlė opų išeivijos statybų ekonominį aspektą: per trejetą paskutinių metų lietuviai yra išleidę nemažiau kaip 15 milijonų dolerių visokeriopoms statyboms. Iš jų tik 5 proc. buvo atlikta lietuvių inžinierių ir architektų, — ir tik 'jų darbuose galima pastebėti lietuviškų bruožų. Jeigu visas ar bent daugumą statybų būtų vykdę lietuviai, o savo inžinierių architektų ir statybininkų turime nemažai ir neblogų, tai tose statybose netrūktų lietuviškos dvasios, ir jos galėtų reprezentuoti mūsų tautą tarp kitų Amerikos bendruomenių, kurios irgi daro panašiai. Taip pat tuo būdu duota galimybė iškilti saviems profesionalams, savo statybos įmonėms, o iš jų viena ar kita forma būtų įplaukę lietuviškiems reikalams iki 1 proc. O dabar iš mūsų tautiečių surinktais pinigais naudojasi svetimieji, savaime piršdami svetimus stilius ir neigdami bet kokį bendradarbiavimą su lietuviais. Baigiant buvo pasiūlyta, kad arch. inž., kontraktoriai bendrai sutiktų duoti 1 proc. Kultūros Fondui. Minčiai buvo paplota, o V. Šimkus pritardamas pasiūlė savo 1 proc. Kult. Fondui.

Toliau ėjo diskusijos. Prof. Dir-mantas, tarp kitko, nusiskundė Lietuvių Inž. Arch. buvusios valdybos abejinga laikysena architektūros problemų atžvilgiu. T. J. Kubilius, S.J. nupasakojo savo Montrealio bažnyčios projektavimo eigą ir iškilusius nesusipratimus dėl tariamų architektų nesugebėjimų. Arch. Lukš-taitė atsakė, kad pasitikėjimas architektu yra jau pusė darbo, o kiekvienu atveju siūlė savininkams tartis, kalbėti, bet ne diktuoti ir ne braižyti. Antra vertus, mūsų pirmas rūpestis turėtų būti jieškoti tikros, vertingos kūrybos, iš kurios ir tautos dvasia iškils ir pasireikš. Lietuvių tautai bus daug naudingiau gerai pavykęs pastatas, negu lipinimas anuo atveju trijų kryžių . . .
Prieš tokį pareiškimą stojo dail. A. Rūkštelė, kuris pabrėžė savo kaip dailininko ir istoriko autoritetą, ir bandė ginti lietuviškumą ir meniškumą peizažu ir gubom.

Prof. J. šimoliūnas, netiesiogiai atsakydamas dail A. Rūkštelei, pabrėžė, kad kai kurie mūsų dailininkai, neturėdami supratimo apie architektūrinį projektą, perdaug autoritetingai apie tai kalba.

Entuziastinga buvo Venclovos kalba apie tautinės architektūros puoselėjimą Amerikoj ir jos reikalingumą.
Baigdamas moderatorius reziumavo, kad nė vienas iš kalbėtojų nepasisakė prieš tautinių motyvų įlie-jimą į mūsų moderniąją architektūrą; dėl ekonominio klausimo pareiškė, kad šitoj problemoj reikia visos mūsų bendruomenės ir ypatingai vadovaujančių sluogsnių supratimo. Architektūra yra visuomenės menas, o jo vykdymas yra visų lietuvių bendras reikalas.
Pabaigoje buvo priimtos šios rezoliucijos:
I.    Kad išeivių lietuvių jaunoji karta pažintų Lietuvos istorinę ir kaimo architektūrą, siūloma kultūrinio pobūdžio suvažiavimų, studijų dienų, susirinkimų programose duoti iliustruotų paskaitų Lietuvos architektūros temomis.
II.    Kad išeivių lietuvių statomose, ypač iš visuomenės surinktų pinigų, religinio visuomeninio bei komercinio ar rezidencinio pobūdžio pastatuose galėtų ryškėti lietuviškos architektūros pradmenys — kviečiame tokių pastatų organizatorius naudotis lietuvių architektų, inžinierių, statybininkų profesiniais patarnavimais, o svarbesniais atvejais skelbti architektūrinius konkursus.
S. G.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai