Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ATEITININKŲ NEPAPRASTOJI KONFERENCIJA NEW YORKE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. V.   
Ateitininkų Federacijos vyriausias reikalų sprendėjas yra kongresas, kuris yra šaukiamas, kaip įstatuose numatyta, nerečiau kaip kas dešimt metų. Esant reikalui, vietoje kongreso yra šaukiama nepaprastoji konferencija.

Šiai konferencijai, kuri įvyko šių metų birželio 7-9 dienomis New Yor-ke, sušaukti svarbiausią reikalą sudarė Ateitininkų Federacijos konstitucijos (įstatų) keitimas, federacijos vado rinkimas ir veiklos metodų bei priemonių apsvarstymas.
Konstitucijos keitimo reikalas daugiausia lietė fed. vado rinkimą. Veikusi federacijos konstitucija nebuvo numačius atvejo,  kas darytina,  kai naujai išrinktas fed. vadas neperima pareigų. Toks atvejis buvo susidaręs po pastarųjų fed. rinkimų. Dabar nepaprastoji konferencija pakeitė konstituciją ta prasme, kad tokiu atveju fed. vadą renka fed. taryba arba nepaprastoji konferencija. Normaliai fed. vadas ir toliau bus renkamas visų ateitininkų korespondenci-niu būdu penkeriems metams. Kartu su tuo taip pat buvo pasiūlyta pakeisti fed. vado pavadinimą fed. pirmininku. Tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas 64 balsais prieš 17. Pakeistas taip pat fed. valdybos sudarymas: dabar jos narius pasirinks fed. vadas ir juos tvirtins fed. taryba. Taip pat buvo pakeista, kad fed. taryba būtų renkama iš 15 narių penkeriems metams ir pati iš savo tarpo išsirinktų pirmininką. Be to, buvo padaryta ir kitų mažiau reikšmingų patarimų, liečiančių garbės teismą, kontrolės komisiją ir k.

Pakeitus konstituciją ir renkant fed. vadą, buvo iškilęs naujosios konstitucijos aiškinimo klausimas. Nors konstitucijos pakeitimai buvo stropiai ir tvarkingai parengti (referentas buvo inž. Arv. Barzdukas), šis klausimas gal nebūtų iškilęs, jei konstitucijos pakeitimo pranešimas būtų buvęs daugiau pavestas teisininkams. Konstitucijos rengimas ar keitimas yra daugiau teisinis darbas, ir todėl priderėtų jį pavesti teisininkams bei pasikliauti jų aiškinimu, kai iškyla konstitucijos klausimas.

Nauju federacijos vadu buvo išrinktas dr. Juozas Girnius.
Veiklos klausimu fed. vadovybė nebuvo pasiūlius konferencijai priimti jokių ypatingų nutarimų. Buvo daugiau pasitenkinta veiklos priemonių bei metodų peržiūrėjimu ir persvarstymu. Dr. Ant. Sužiedėlis savo paskaitoj "šiandieninė ateitininkų padėtis" pavaizdavo ateitininkų galvoseną, nusistatymus bei rūpesčius, remdamasis anketos duomenimis. Iš dviejų tūkstančių ateitininkų, kuriems ši anketa buvo pasiųsta, atsakė 703. Dr. A. Sužiedėliui, be abejo, reikėjo daug laiko paaukoti jos duomenims sutvarkyti bei išanalizuoti. Jo paskaita, nors ir paremta sausais duomenimis, buvo įdomi ir parodė, kad ateitininkai, nors ir išblokšti iš savo krašto, tvirtai tebesilaiko savo religinių bei tautinių principų ir yra aktyvūs tiek ateitininkų, tiek apskritai lietuvių veikloje.

Dr. V. Vardys savo paskaitoj "Ateitininkai ir Bažnyčia pokario metu" bandė nušviesti tautinio savitumo išlaikymo sunkumus ryšium su visuotinių idėjų pasisavinimu, arba išlikimą lietuviu, tampant pasaulio piliečiu. Jo paskaitoj buvo padaryta ginčytinų teigimų, kurių konferencijoj nebuvo galimybės apsvarstyti.

Dr. V. Vygantas savo paskaitoj "Veiklos metodai ir priemonės" gana smulkiai išnagrinėjo visus galimus ateitininkų sendraugių, studentų ir moksleivių veiklos būdus, šį klausimą jau seniau buvo išsamiai apsvarsčiusi fed. taryba, kurioj pats dr. V. Vygantas taip pat yra referavęs šiais reikalais. Jo paminėti veiklos būdai daugumoj yra naudojami ar stengiamasi naudoti.

Po šių trijų paskaitų konferencija pasidalino į keturias sekcijas. Pirma sekcija buvo skirta apsvarstyti ateitininkų org. sudėties klausimams: sąjungos, vienetai, nariai, kraštų valdybos, narių priėmimas ir jų kvalifikacijos, narių kėlimas į augštesnį laipsnį, perėjimas iš vienos sąjungos į kitą, jaunučių organizavimas, narių atsakomybė, pareigingumas, drausmingumas. Sekcijai vadovavo dr. K. Keblys. Antroji sekcija — organizacijos veiksniai: valdybos ir jų funkcijos, vadovavimas, vadovų ugdymas, globėjai, tėvų komitetas, ateitininkų spauda, lėšos, ramovės, org. ryšiai, sąjungų autonomija ir solidarumas. Sekcijos vadovas — dr. Arūnas Liulevičius. Trečioji sekcija: organizacijos reiškimasis — ateitininkas savo organizacijoj ir už jos ribų, santykiai su kitomis organizacijomis ir Lietuvių Bendruomene, ateitininkų dalyvavimas  Lietuvos  laisvinimo  akcijoje,  ateitininku viešoji laikysena. Sekcijai vadovavo inž. V. Volertas, pirmininkavo C. Surdokas, o pranešėjais buvo K. Kudžma, K. Skrupskelis, A. Ge-čiauskas, J. Vitėnas ir M. Karaška. Ketvirtoji sekcija — geografinės gairės: ateitininkų principų konkretizavimas programom, ideologiniai?-' kursai, studijų dienos ir rateliai, susirinkimų darbotvarkės, stovyklos ir jų programos. Sekcijos vadovas — kun. St. Yla. Be to, ateitininkų dvasios vadai taip pat turėjo savo pasitarimą. Visų sekcijų posėdžiai vyko vienu laiku, todėl visiems konferencijos dalyviams buvo neįmanoma visų sekcijų diskusijų sekti ar jose reikštis. Joms buvo skirta apie penkias — šešias valandas konferencijos laiku. Todėl tos daugybės klausimų, kurie buvo skirti sekcijoms, nebuvo įmanoma išsamiai išnagrinėti ar priimti visais klausimais konkrečius nutarimus. Tačiau sekcijų posėdžiai davė konferencijos dalyviams progos pasisakyti rūpimais klausimais. (Vienas konferencijos pirmininkų pasakė: žmogus atvyko tūkstantį mylių, leiskim jam pasisakyti. Faktiškai buvo atvykusių atstovų net tris tūkstančius mylių -  iš Kalifornijos).

Pirmąsias dvi dienas konferencijos programa vyko gražiose garsiojo Waldorf-Astoria patalpose. Trečiąją dieną buvo persikelta į Viešpaties Atsimainymo liet. parapiją Mas-pethe, N. Y. (kleb. prel. J. Balkū-nas, pastatęs puikią lietuviško stiliaus bažnyčią). Be to, pirmąsias dvi dienas konf. dalyviai pamaldų išklausė garsiojoj šv. Patriko katedroj, kur pirmą dieną mišias atlaikė kun. dr. Ig. Urbonas, o antrą dieną — kun. Br. Dagilis. Maspethe mišias atnašavo Kunigų Vienybės pirmininkas prel. P. Juras, o pamokslą pasakė kun. K. Trimakas, S. J.

Po pamaldų sekmadienį parapijos salėje įvyko agapė ir uždaromasis konferencijos posėdis, kuriame buvo išrinktas fed. vadas ir priimti nutarimai. Nutarimus konferencijai priimti pasiūlė ne rezoliucijų komisija, kuri nebuvo susirinkus posėdžio, bet sekcijų pirmininkai. Šie nutarimai daugiau yra techniškos gairės veikimui, o ne kokie deklaraciniai pareiškimai svarbiais klausimais. Pvz. pirmajai sekcijai pasiūlius, buvo priimti tokie nutarimai: suorganizuoti jaunučius, kur jų nėra, įpareigoti sendraugius įsijungti į jaunučių globojimą, paruošti moksleivių veiklos gaires kuopoms, įpareigoti sendraugių skyrius paskirti bent du globėjus moksleiviams ir t.t. Atitinkamus pasiūlymus konferencijai priimti panašiai pateikė ir kitos sekcijos.

Greto posėdžių Waldorf-Astoria viešbuty šeštadienį buvo surengti iškilmingi pietūs, kuriuose dalyvavo apie 300 atstovų ir svečių. Buvo perskaityta eilė gautų sveikinimų raštu, žodį tarė fed. tarybos pirmininkas dr. A. Darnusis, iškeldamas ateitininkų ryšį su tauta bei jų į-našą kovoje už Lietuvos laisvę.

šeštadienio vakare to paties viešbučio Empire salėje įvyko karaliaus Mindaugo minėjimas ir koncertas. Paskaitą apie Mindaugo krikštą skaitė S. Sužiedėlis. Koncertinėj daly J. Daubėnas, V. Žukauskas ir T. Alinskas paskaitė ištrauką iš V. Krėvės dramos "Mindaugo mirties". (Rež. J. Daubėnas). Po to sol. J. Vaznelis padainavo devynias liet. dainas (dvi iš jų vietoj kartojimo). Akomponavo Aldona Kepalaitė, kuri, bs to, du dalykus atskirai paskambino pianinu. Kai kas abejoja, ar nebūtų buvę tiksliau vietoj Mindaugo minėjimo surengti literatūros vakarą ir tuo pagerbti mūsų rašytojus, kurių ateitininkai savo tarpe turi vienus iš pačių geriausių.

Apskritai konferencija praėjo darniai ir darbingai. Joje dalyvavo daugiau kaip trys šimtai delegatų ir svečių.    J. V.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai