Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
TĖVAMS IR MOTINOMS PDF Spausdinti El. paštas

Tarp esminų rūpesčių svetimuose kraštuose jaunimui priklauso pirmaeilė vieta. Su jo lietuvišku auklėjimu neatjungiamai rišasi mūsų tautinė gyvybė.

Tautinei gyvybei išsaugoti mes čia, šiaurinėje Amerikoje, turime gausių kultūrinių įstaigų — parapijų, vienuolijų, organizacijų, laikraščiu, žurnalų, chorų, meno ansamblių dailės galerijų, radijo programų, jaunimui namų, pradinių ir šeštadieninių mokyklų. Tokioje daugiaspalvėje lietuvių kultūrinio gyvenimo mozaikoje būtinai reikalauja vietos ir aukštesnė mokykla — gimnazija su ypatingu uždaviniu: puoselėti lietuvybę. Be tokios mokyklos mūsų kultūrinės buities paveikslas atrodytų su žymia tuštuma.

 

Taip galvojo lietuviai pranciškonai, prieš 9 metus kurdami šv. Antano gimnaziją Kennebunkporte, Maine. Turėjus panašia mokyklą nepriklausomoje Lietuvoje, nė emigracijoj nebuvo ramu. Be savo gimnazijos pranciškonams atrodė jų kultūrinė veikla nepilna ir pareiga tautai neatlikta.

 Šv. Antano gimnazijai pastatyti bei įrengti pranciškonai išleido pusę milijono dolerių. Ta suma dalinai vi suomenės suaukota, dalinai paskolinta iš bankų. Bendrom pastangom iškilo didelis modernus gimnazijos pastatas su erdviom klasėm, patalpom bendrabučiui, su biblioteka, fizikos - chemijos laboratorija, įspūdinga sporto sale, lietuvių meno galerija, poilsio bei žaidimų salėmis, koplyčia ir kitais gero auklėjimo patogumais. Taip pat rūpestingai   paruoštas   pedagoginis   personalas.   Mokytojai
— su Europos ir Amerikos universitetų mokslo laipsniais. Gimnazija turi Amerikos viešųjų valdžios mokyklų teises ir tiek mokslo, tiek auklėjimo lygiu priklauso prie gerųjų.
Bet šią gimnaziją iš kitų labiausiai išskiria tiksla — auklėti jaunimą lietuviais. Nei Amerikoje, nei Kanadoje nėra kitos gimnazijos, kur lietuvių kalba programoj valdžios būtų pripažinta lygiateisiu dėstomuoju dalyku. Mokinius visaip stengiamasi išlavinti lietuvių kalboje, literatūroje, Lietuvos istorijoje, geografijoje, pagal atsineštą pajėgumą suskirstant grupėmis, šiemet yra net 4 lietuvių kalbos grupės, kurioms dėsto 4 mokytojai. Į gimtosios kalbos raštą mokiniai skatinami net premijomis.

 

Be pamokų, jaunimas dar vedamas į lietuvybę ir kitais takais, šv. Antano gimnazijoj veikia lietuvių moksleivių organizacijos, kuriose jaunuoliai yra pratinami į visuomeninį darbą, čia daromi mūsų jaunimo organizacijų kursai bei suvažiavimai. Jaunuoliai mokomi dainuoti ir groti. Pasiekiama tiek, jog gimnazijos choras ir skudučių ansamblis gali koncertuoti žymiose lietuvių vietovėse. Yra dar tautinių šokių grupė ir vaidintojų ratelis, kuriuos lavina pakviesti šių sričių lietuviai specialistai. Religines ir tautonės šventės minimos meninėm programom.

Nežiūrint tokio lietuviško gimnazijos veido, mokinių turime tik 52. Kiekvienas tėvas ir motina gali suprasti, kaip sunku su tokiu menku mokinių būreliu išlaikyti gimnaziją. Neliečiant jau finansinių išlaidų bei nuostolių, tegul būna leista priminti nors tai, kad šv. Antano gimnazijoje dirba beveik trečdalis visų lietuvių pranciškonų kunigų, nebegalėdami reikštis kitose srityse. Tai tes'asi jau devinti metai.

Pranciškonai nesigaili ryžto, pastangų bei nuostolių, kurdami ir išlaikydami gimnaziją. Ji turėjo būti įkurta. Taip siaubiai nutaustant jaunimui, be panašios gimnazijos labai nerimtų daug sąžinių, ir šiandien greičiausia būtų keliamas jos kūrimo klausimas. Bet tokia gimnazija jau yra, ir jos kūrėjus gaivina viltis, kad ji, Dievui laiminant, dar išaugs i reikšmingą mūsų tautinio gyvenimo veiksnį Amerikos kontinente.

Dabar kreipiuosi tiesiai į visų lietuvių tėvų ir motinų širdis, prašydamas leisti savo sūnus į mūsų gimnaziją. Tuo žygiu jūs apsaugosite jaunimą nuo žalingos didmiesčių įtakos, duosite jam galimai geresnį krikščionišką — lietuvišką auklėjimą ir padėsite išlaikyti vienintelį tokio pobūdžio švietimo židinį Amerikoje, kurio negali pakeisti šeštadieninės mokyklos. Dabar jau laikas apsispręsti dėl ateinančių mokslo metų.

Šv. Antano gimnazija įkurta ne vienam kuriam miestui, bet visiems Amerikos ir Kanados lietuviams, šio kontinento platybėje gi visiškai nėra tokios vietos, kuri kiekvienam būtų arti. Atsižvelgus į greitą ir patogų susisiekimą, nuotolis vargu belaikytinas mokinių stokos priežastimi. Tai jau per eilę metų gerai paliudijo tie lietuviai tėvai, kurie į šv. Antano gimnaziją siunčia savo sūnus iš tolimiausių vietų, net Kalifornijos. Jei tokių tėvų būtų daugiau, ši mokykla klestėte klestėtų. Pran ciškonai jų laukia ir labai ieško. Mūsų gimnazija atvira kiekvienam lietuviui. Ji ir finansiškai patogi visiem. Mokestis už bendrabutį bei pilną išlaikymą — tik 600 dol. metam. Be to, atsižvelgiama į visai neišsigalinčias šeimas.

Lietuviai tėvai ir motinos, gąsdinančioje nutautimo grėsmėje maloniai pažvelkite į šv. Antano gimnaziją. (Adresas: St. Anthony's High School, Kennebunkport, Me.i. Ji stovi pustuštė, laukdama jūsų vaikų. Per ilgą tremties laiką pranciškonai nieko vertingesnio negalėjo paruošti ir padovanoti jums. Lietuviams tėvams talkinant, mes norime šią gimnaziją ugdyti, plėsti ir padaryti žymiu jaunimo židiniu. Padekit mum, siųsdami čia mokytis vaikus.
Tikiuosi, jog mano balsui neliks uždaros jūsų širdys.
 

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai