Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Juozapas Pletkus 11.25 Telšių katedroj konsekruotas Telšių vyskupu.
Gimęs 1895.V.22 Gujėnų k., Grinkiškio par., Kėdainių aps. Kunigu į-šventintas 1921. Po vysk. P. Maželio mirties jis buvo kapitulos išrinktas vyskupijos valdytoju.

JAV valstybes sekretorius Dean Rusk, sveikindamas Lietuvos atstovą J. Kajecką Lietuvos nepriklausomybes 50 metų sukakties proga, savo vasario 8 laišką baigė šiais žodžiais: Americans look with understanding and sympathy upon just aspiration of the Lithuanian people to determine freely their own destiny. The United States Government, by its continued non-recognition of the forcible incorporation of Lithuania, affirms its belief in Lithuania's right of self-determination.

Atitinkamas Vasario 16 proklamacijas paskelbė New Yorko, New Jersey, : Pensilvanijos, Illinois, Ohio, Michigano, Massachusetts, Connecticut ir kt. valstijų gubernatoriai, New Yorko, Čikagos, Los Angeles, Filadelfijos, Detroito, Bostono. Buffalo, Newarko, Patersono, Hartfordo ir kt. miestų burmistrai.

Filadelfijos kardinolas J. Kroli paskelbė savo arkivyskupijoj maldos dieną už Lietuvos bažnyčią.
JAV kongrese 11.20 specialiai paminėta Vasario 16 sukaktis. 27 senatoriai ir 94 atstovai Lietuvos reikalu padare pareiškimus.

Ypač išskirtinas Atstovų rūmų pirmininko John J. McCormack pareiškimas kongrese ir sveikinimo žodyje Bostono lietuviams, kurie jį specialiai pagerbė savajame Vasario 16 minėjime (įteikė P. Augiaus grafikos albumą per sūnėną Edward Mc Cormack, vedusį lietuvaitę).

Illinois senatorius Charles Percy, prisiminęs ir nepriklausomos Lietuvos atsikūrimą, ir sovietinį jos užgniaužimą, kalbėjo: "Kai prieš dvejus metus lankiau Lietuvą, aš džiaugiausi radęs tautinę dvasią dar labai stiprią. Melskimės, kad toji tautine dvasia būtų vieną dieną atlyginta laisvės atgimimu".

Taip pat atitinkamas rezoliucijas Lietuvos reikalu priėmė ir atskirų valstijų seimeliai, kaip Pensilvanijos, Massachusetts, ar miestų tarybos, kaip Filadelfijos, Los Angeles.

Ir daugely amerikiečių laikraščių pasirodė straipsnių apie Lietuvą (išskirtinai pabrėžtinas Filadelfijos laikraščių palankumas, pasiektas vietcs lietuvių energijos dėka). Taip pat daugely radijo ir televizijos stočių buvo gauta laiko specialioms lietuvių programoms. Pačią vasario 16 visai Amerikai Lietuvą primine The Telephone Hour programa, kuri, vaizduodama Čikagos kultūrinį gyvenimą, perdavė ištrauką ir iš "Gražinos" operos repeticijos.

Kadangi tokio dėmesio iš amerikiečių politikų, spaudos ir r planai visuomenes daugiau ar mažiau susilaukiame kasmet, tai net patys pradedame šį palankumą nuvertinti kaip "rutiną". Tačiau nėra tai bereikšmis dalykas. Priešingai, labai reikšminga, kad, ir užtrukus sovietinei okupacijai, ji aiškiai pasmerkiama. Kitas reikalas, kad nepakanka tik žodinio palankumo, kad reikia šį palankumą suveiksminti. Tai ir mums kelia uždavinį savo pastangas labiau suaktyvinti.

— VLIKas parenrjë memorandumą laisvojo pasaulio vyriausybių galvoms. Lydimuosius raštus pasirašė Lietuvos diplomatijos šefas St. Lozoraitis ir VLIKo pirmininkas dr. J. K. Valiūnas. Apie 800 memorandumo nuorašų išsiuntinėti laisvojo pasaulio spaudai.

— Pavergtųjų tautų klausimu "Exil et Liberté" laikrašty (1967 gruodžio mėn., Nr. 140) pasisakė tarptautiškai žinomas prancūzų filosofas ir krikščioniškojo egzistencializmo atstovas G. Marcelis. Savo straipsnyje jis kelia reikalą kovoti su melu ir apgailestauja: "Blogiausia, kad kovos nebėra. Net bet kokiuose politinių pilnačių posėdžiuose melas nepasmerkiamas. Pirmiausia galvoj aš turiu — Baltijos kraštų paglemžimą".

Mirtys. — Vasario 4 Brukime mirė kun. Lionginas Jankus, sulaukęs 56 metų amžiaus. Kunigu įšventintas 1939, kapelionavo Skuode ir Kretingoj. Vokietijoj 1945-49 jis buvo Hanau lietuvių gimnazijos kapelionas ir daug veikė su jaunimu. 1950 atvykęs į JAV, vikaravo Los Angeles, o nuo 1958 buvo BALFo reikalų vedėjas. Visą laiką jis labiausiai mėgo šalpos darbą: Skuode vadovavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, Kretingoj — Savitarpines pagalbos, Hanau — Caritas skyriui. Pradėjęs dirbti BALFo centre, ėmėsi iniciatyvos perorganizuoti veiklą — pereiti iš Europos lietuvių į viso pasaulio, ypač Sibiro tremtinių, šalpą. 1959 gavęs Sibiro lietuvaičių maldaknyges rankrašti, ją plačiai pasauly išgarsino (per 10 kalbų ir per milijoną egz.). Tai ir sukėlė jam tokią bolševikų neapykantą, kad jį ir šmeižė, ir net už akių teisė (1984). Didelės energijos, realių sprendimų, socialus, su humoro jausmu, vaizdingo žodžio ir gyvos plunksnos žmogus, kun. L. Jankus buvo tikras praktinio idealisto pavyzdys: pasirinko nedėkingą darbą, bet niekada dėl jo nesiskundė; daug nudirbo, bet pats savo nuopelnų nežinojo ir jais nesi-garsino; dirbo iš visos širdies ir jėgų, bet be patoso, kukliai. Todėl sekėsi iam ir kitus darban sutelkti, ir priešų nepasidaryti. BALFo veikla ištisą dešimtmetį faktiškai rėmėsi juo.

—    Vasario 11 Clevelande mirė buvęs Vytauto D. universiteto rektorius prof. Julius Gravrogkas. šiame numery atskirai ji paminime.
—    Vasario 19 Vilniuj mirė buvęs JAV lietuvių veikėjas Pranas Zdan-kus. Gimęs 1894, jis mažas buvo atvežtas į JAV ir čia išgyveno ligi 1931. Loyolos univ. įsigijo bakalauro, Notre Dame univ. — magistro laipsnį. Dirbo "Draugo" redakcijoj 1921-23,   redagavo    "Vytį"    1924-30.
—    Vasario 22 Clevelande mirė gen. Kazys Tallat-Kelpša, sulaukęs 75 metų amžiaus. Karininku pakeltas rusų kariuomenėj 1915. jis stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę 1919 ir joj ištarnavo ligi sovietų okupacijos 1940. 1934-40 jis buvo Lietuvos kariuomenės kavalerijos viršininkas.

Sukaktys. — 75 metų amžiaus kovo 20 sulaukė žurnalistas Juozas Pronskus. Spaudoj reiškiasi nuo 1912. Lietuvoj yra redagavęs "Lietuvos žinias", "Lietuvos keleivį", "Vakarus", dirbęs kitose redakcijose ir Eltoje (1939-44). JAV buvojo 1927-32, redagavo "Sandarą" ir dirbo "Naujienų" redakcijoj. Po karo 1948 emigravo į Kanadą, 1957 persikėlė j JAV ir dirba "Naujienose". Kip rašytojas jis buvo tarp mūsų feljetono pradininkų (1920 ir 1922 išleisti rinkiniai).
—    70 metų amžiaus kovo 1 sulaukė prof. Balys Vitkus. Baigęs 1925 Breslau univ. agronomijos mokslus, buvo pakviestas į žemės Ūkio Akademiją. 1939 išrinktas prorektoriumi ir bolševikų atleistas 1940, rektorius 1941-44. Žemės ūkio ministras laikinojoj vyriausybėj 1941. Ateitininkas nuo 1912, reiškėsi visuomenine veikla ir kitose organizacijose.
—    70 metų amžiaus kovo 15 sulaukė Karolis Dineika, nusipelnęs fizinės kultūros Lietuvoje ugdymu. LFLS ir LGSF sporto organizacijų kūrėjas ir pirmasis pirmininkas, LGSF žurnalo "Jėga ir grožis" ilgametis redaktorius, eilės sportinių knygų autorius, nuo 1934 Kūno kultūros kursų lektorius ir 1935-40 Kūno kultūros rūmų inspektorius. Taip pat jis reiškėsi kaip blaivybės skleidėjas. Likęs Lietuvoj, 1945-49 buvo Kūno kultūros instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, nuo 1952 Druskininkų gydomosios fizinės kultūros parko vedėjas. 1961 išleido "Gydomoji fizinė kultūra".
—    Kovo 19 sulaukė 70 metų amžiaus dr. Kristupas Gudaitis. Kaip savanoris dalyvavo Lietuvos laisvės kovose ir buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi. Medicinos mokslus baigė Vytauto D. universitete 1930, dirbo iki 1934 ten pat chirurginėj klinikoj, vėliau Klaipėdos miesto ligoninėj ir A. Panemunės LRK sanatorijoj. Hamburgo universitete 1948 įsigijo medicinos daktaro laipsnį. 1948-49 asso. prof. titulu dėstė patalogi-ją Pabaltijo univ. 1949 atvyko į JAV ir čia verčiasi gydytojo praktika Warren, 111. Per 10 metų pirmininkavo Lietuvių evangelikų sąjungai ir nuo 1938 buvo Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijos prezidentas. "Medicinos" žurnale paskelbė studijinių straipsnių, daug rašė evangelikų spaudoj ir 1957 išspausdino Lietuvos evangelikų istorijos knygą "Lietuviai evangelikai".
—    50 metų vasario 21 sulaukė kun. dr. Steponas Matulis. Į marijonus įstojo 1934, kunigu įšventintas 1946 Romoje. Grigaliaus universitete gavo daktaro laipsnį už disertaciją, kurioj nagrinėjo arkiv. J. Matulaičio kaip apaštališkojo vizitatoriaus Lietuvoj veiklą 1925-27. Šiuo metu Anglijoj redaguoja "Šaltinį".
—    50 metų vasario 26 sulaukė vysk. Kazimieras (Charles) Salatka, Gimė Grand Rapids, Mich., ir ten baigë lietuvių parapinę mokyklą. Kunigu įšventintas 1945. Po studijų Romoj dirbo Grand Rapids vyskupijos kurijoj ir 1961 buvo paskirtas vyskupu augziliaru. Šiais metais paskirtas Marquette, Mich., vyskupu ordinaru. Tai pirmasis Amerikos lietuvių vyskupas.

Mokslas. — Vytauto D. universiteto monografijos rengimas baigiamas, ir balandžio mën. paskelbtas galutiniu terminu prisiųsti medžiagą monografijos vyr. redaktoriui Pr. Čepėnui (6015 S. Francisco Ave., Chicago, 111. 60629).
—    Čikagoj XII.17 paminėtas Lietuvių istorijos draugijos dešimtmetis. Per tą laiką surengta apie 80 paskaitų ir išleistos "Tautos praeities" 6 knygos. Nuo 1958 ligi pereitų metų lapkričio mën. draugijai pirmininkavo kun. dr. K. Matulaitis, MIC. Jam išvykus Anglijon, 1.28 metiniame susirinkime pirmininko pareigas perėmė prof. S. Dirmantas. Be to, valdyba (J. Rugis, J. Damauskas ir A. Rūgyte) papildyta naujais nariais: kun. V. Bagdanavičiumi, A. Idzeliu, J. Račkausku ir V. Sadausku.
—    Lituanistikos Instituto naują statutą ruošia 3 asmenų komisija: K. R. Jurgëla, D. Krivickas ir A. Pla-teris. Šio pastarojo pateiktas projektas svarstomas. Rengiamasi ir naujo prezidiumo rinkimams. Naujais tikraisiais nariais priimti prof. dr. VI. K. Jaskevičius, SJ, prof. R. Sealey, A. Landsbergis ir VI. Kulbokas.

Literatūra. — Rochestery II. 3 surengtas mūsuose retas vieno autoriaus kūrybos vakaras — savo poeziją skaitė J. Aistis. — Clevelan-do dainos - literatūros vakare 111.9 su savo poezija dalyvavo A. Gustaitis.
—    Santa Monicoj įsisteigusi meno darbuotojų "Atvanga" skelbia feljetono konkursą, žadėdama skirti 3 premijas (250, 150 ir 100 dol.). Slapyvardžiu pasirašyti rankraščiai laukiami iki 1969.11.15 šiuo adresu: Santa Monica Lithuanian Arts Club, P. O. Box 5178, Santa Monica, Calif. 90405.
—    Paryžiuj A. Silvaire leidykla išleido Jean Bellemin Noël paruoštą Milašiaus minčių kišeninį rinkinį: Milosz — maximes et pensées.
Teatras. — Kultūros fondo pirmininko A. Kairio iniciatyva Čikagoj organizuojama dramos studija (steigiamasis susirinkimas buvo II. 23). Numatytas 2 metų kursas. Dėstys D. Lapinskas (vadovas), Z. Ke-valaitytė - Visockienė, D. Juknevičiūtė - šimoliūnienė, A. Dikinis ir A. Kairys.
— Toronte III.2 Hamiltono "Aukuras" suvaidino J. Griniaus Gulbės giesmę. Tai buvo šio veikalo 9 vaidinimas.
—EI. Kepalaitė, išraiškos šokio menininkė, atliko programą "Laiškų lietuviams" parengime Čikagoj III.9.

Muzika. — M. K. Čiurlionio simfoninė poema "Miške" atlikta Bostone 11.18, Melrosės simfoninį orkestrą diriguojant J. Kačinskui. III. 9 ji pakartota Melrose minėtojo orkestro koncerte.
—    Clevelande 11.10 dainavo V. Či-žauskaitė - Balčiūnienė, III.9 — D. Mongirdaitė. develando Filharmonijos orkestro koncerte 111.3 A. Stem-pužienė dainavo operų arijas.
—    Smuikininkė E. Kuprevičiūtė koncertavo New Yorko Town Hall III.17. Programą sudarė Delio Joio, Fauré, Bacho, Ravelio ir iš lietuvių J. Gaidelio kūrimai.   
- Vokietijoj, Hamburgo miesto muzikos salėj 11.17 surengė rečitalį pianistas A. Smetona.

Dailė. — Čiurlionio galerijoj II.17-25 vyko Čikagos ir apylinkės dailininkų jubiliejine nep-iklausomos Lietuvos atkūrimo 50 metų sukakties paroda. Jury komisijos (P. Kaupas, Z. Sodeikienė, M. Šileikis ir P. Aleksa) atrinkti dalyvavo 32 dailininkai su 74 kūriniais. Daugiausia išstatyta tapybos ir grafikos darbų. Skulptūros darbų rodė A. ir E. Mar-čiulioniai, P. Aleksa ir D. Ancevi-čienė, vitražų — A. Valeška, Br. Ja-meikienė ir J. Daugvila. Paskirtos trys premijos: I-oji H. Blyskiui už litografiją Nr. 1, II-ji — A. Marčiu-lioniui už metalo skulptūrą "Konstrukcija", IH-ji Alv. Bičiūnui už tapybos darbą "Ikon I". 300, 200 ir 100 dolerių premijas respektyviai paskyrė Lietuvių fondas, Čiurlionio galerija ir JAV LB centro valdyba. Premijų jury komisiją sudarė Z. Sodeikienė, V. O. Virkau ir R. Mozo-liauskas.
— Čikagos Balzeko Lietuvių kultūros muziejuj 11.10-29 Z. Sodeikienė rodė tapybos ir grafikos (iš viso 14 kūrinių) , o P. Aleksa skulptūros darbus (7 kūriniai). Ten pat III.2-21 savo grafikos ir tapybos darbus rodė  J.  Tričys.  Čiurlionio galerijoj
111.16-23 tapybos darbų parodą surengė P. Lape.
—NewYorko universiteto La Maison Française patalpose III.4-22 vyko Paryžiuje gyvenančiųjų Pr. Gailiaus ir ž. Mikšio grafikos darbų ir A. Mončio projektų skulptūrai paroda.
—    Bostone III.9-10 R. Astrauskas rodė skulptūros darbus, o U. Juodvalkis foto nuotraukas.
—    Kanados šimtmečio medaliais Kanados vyriausybe apdovanojo A. ir A. Tamošaičius ir T. Valių.
—    Čikagoj Jaunimo centre vasario mën. vyko G. Peniko nuotraukų (iš skautų akademikų) paroda, o II. 25 atidaryta K. Izokaičio spalvotų nuotraukų paroda.
—    Lietuvoj išleistas V. Vizgirdos kūrinių aplankas, kurian sudėti 16 spalvotų reprodukcijų. Įvadiniame žodyje V. Vizgirdos kūrybą aptaria P. Svičiulienė - Jonaityte.

Jaunime. — P. Amerikos lietuvių jaunimo stovykla vyko Brazilijoj prie Sao Paulo, I.27-II.4. Dalyvių buvo per 100 (42 iš Argentinos, 2 iš Uragvajaus, 63 vietiniai). Paskaitas skaitė prel. P. Ragažinskas, A. Saulaitis (iš JAV), A. Stonis, kun. J. Šeškevičius, J. Tijūnėlis ir J. Valavičius. Stovyklą globojo prel. P. Ragažinskas, organizavo R. Tijūnėlio vadovaujamas jaunimas.
—    Putnamo bendrabučio mergaitės šiais mokslo metais kas mėnesį leidžia savo laikraštėlį, kiekvieną numerį pagal atitinkamą temą pa-vadindamos vis kitu vardu. Redakciniam kolektyvui vadovauja A. Rygelytė.
—    Vokietijos LB jaunimo sekcija pradėjo leisti laikraštį Jaunimo žodis, kurio pirmasis numeris išėjo lapkričio mėnesį. Redaguoja V. Bartusevičius, K. Brazaitienė, V. Brazaitis ir K. Dikšaitis.
—    ŠALFASS (sportininkų) nau-jon centro valdybon išrinkti A. Biels-kus, A. Motiejūnas ir A. Barzdukai-tė (visi Clevelande). Rinkimuose dalyvavo 13 sporto klubų.
—    Lietuvos Vyčiai, pagal pereito seimo duomenis, turi 44 kuopas su 1688 narių: Naujosios Anglijos apygardoj  —  520,   Vidurio   Centro  — —    468, New Yorko - New Jersey —    358, Illinois - Indiana — 304, Los Angeles — 38. Faktiniai skaičiai yra didesni, nes įtraukti tik užsimokėjusieji nario mokestį (o visur netrūksta šį mokestį uždelsiančių). Skaičiai rodo, kad Lietuvos Vyčiai dar yra stipri organizacija ir gali daug nuveikti. Svarbu su jais palaikyti kiek galint glaudesnius ryšius.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai