Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KOMPOZITORIUS JULIUS GAIDELIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Izidorius Vasyliūnas   
Kompozitorius Julius Gaidelis jau peržengė savo gyvenimo septyniasdešimtuosius metus. Šiuo metu jis gyvena Holbrook, Mass., ir darbuojasi vargonininko ir chorvedžio pareigose Šv. Kazimiero parapijoje Brocktone, Mass., pas kunigą Petrą Šakalį. Ten jis bal. 29 buvo pagerbtas savo jubiliejaus proga. Iškilmingos mišios bažnyčioje, su solistais ir choru, jo kūrinių koncertas salėje, pagaliau balius su vakariene ir šokiais.
 Šiuo rašiniu norima peržvelgti bei susumuoti jo kūrybinį aruodą. Uždavinys nelengvas, kadangi tiek savo apimtimi, tiek gausa tai toks didelis kalnas, kad reikia nemažai pastangų jį visą perbėgti.

Kompozitorius Julius Gaidelis gimė Grikiškių kaime, Daugėliškio valsčiuje, Švenčionių apskrityje. Tėvai turėjo nedaug žemės. Tėvas vertėsi statyba, buvo nagingas, mokėjo pasidirbti smuikus ir kitus instrumentus. Pirmam pasauliniam karui baigiantis, metų laikotarpyje mirė abu Juliaus tėvai. O čia dar prasidėjo bolševikų kovos su lenkais. Juliaus vietovė kelis kartus perėjo iš rankų į rankas, kol galutinai liko okupuota lenkų. Visų tų komplikacijų pasekmėje Julius atsirado Kaune ir buvo apgyvendintas našlaity-ne, kur pradėjo lankyti mokyklą. Tai buvo maždaug 1921 metai.

1925 įstojo į Kauno konservatoriją, tada dar vadinamą muzikos mokykla, į Dauguvietytės-Malko fortepijono klasę. Lankydamas kartu ir privalomus teorinius dalykus, atkreipė mokytojų dėmesį į savo drąsius harmonijos uždavinių sprendimus bei mėginimus ką nors komponuoti. Tad 1931 jis įstojo į Juozo Gruodžio kompozicijos klasę, kurią baigė 1937 metais. Šiame laikotarpyje atsiranda ir jo pirmieji vertingi kūriniai. Tai variacijos fortepijonui, fortepijoninė sonata, pirmas styginis kvartetas H moli, dvi puikios mi-niatūros smuikui su fortepijonu — "Drugelis" ir "Verpėja", pirmoji simfonija ir du simfoniniai vaizdeliai — "Balandžių turgus" ir "Karo muziejaus sodelyje".

Baigęs Kauno konservatoriją (1933 metais Kauno muzikos mokyklai suteiktos aukštosios mokyklos teisės ir duotas pavadinimas Kauno valstybinė konservatorija), Julius Gaidelis dėstė muziką Prienų gimnazijoje. Kartu jis atvažiuodavo į Kauną vesti
Maisto fabriko mišriojo choro. Šis laikotarpis (1937-1940) jo kūryb įe nepaliko jokio pėdsako, bent nėra to užregistruota.

1940-1941 jis atsikelia į Kauną ir mokytojauja Kauno dešimtojoje gimnazijoje. Valstybinio Kauno teatro bei Kauno radiofono simfoninio orkestro artumas magnetizuoja kūrybines kompozitoriaus jėgas. Bematant atsiranda antroji simfonija, dvi simfoninės poemos — "Šatrijos kalno raganų karnavalas" ir "Gedimino sapnas", arba "Vilniaus legenda", kurios netrukus nuskamba oro bangomis, o teatrui kompozitorius padovanoja trijų aktų baletą "Čičinskas Šiais veikalais, rodos, baigias kompozitoriaus kūryba Lietuvoje. Vokiečiams užėjus, jis gauna darbą Šiaulių muzikos mokykloje, be to, veda Jėzuitų bažnytinį chorą, o vėliau Meno Centro choro vadovas. Bet ir čia kūrybos aruodan nieko nepribūva.

Ateina kritiška valanda. 1944 reikia palikti tėvynę ir pasitraukti į Vakarus, likimas lemia 5 Bavarij1. Pirma į Memmingeną, kur veda chorą, o nuo 1946 iki 1950 — Traunsteino lietuvių stovyklos vargoninkas.

Čia jo kūrybinis potencialas gauna naujų akstinų, Pirmiausia, jis negali atsipalaidi nuo pergyventų bombardavimo sukrėtimų. Ir jam gimsta šiurpus veikalas, simfoninė poema "Aliarmas" (Air Raid), trijose dalyse — "Miestas", "Mirtis siaučia" ir "Žuvusiųjų eisena". (Tarp kitko, šį veikalą jau atliko JAV aviacijos simfoninis orkestras.) Memmin-gene pradeda ir Traunsteine baigia kitą simfoninę poemą — "Jūratė ir Kastytis", pagal Maironio legendą. Apie šį veikalą esu plačiau rašęs Kolumbijos Lietuvyje (1952, Nr. 5). Čia atsiranda jo antras ir trečias styginis kvartetas ir eilė smuiko veikalų, bene pats pirmasis lietuvių koncertas smuikui su orkestru, "Malda" smuikui su vargonais, smuikui su fortepijonu — "Be tėvynės" ir "Lietuviškas šokis Nr. 1".

1950 metais atvyko į JAV, į Bostoną, Massachusetts.

Nors medžiagiškai pirmieji metai Amerikoje nebuvo lengvi, bet, žmonos padedamas, nepametė savo talento, ir jau po metų turėjome jo pirmąją smuiko sonatą. Dar po metų atsirado trečioji simfonija. 1954 parašė ketvirtąjį styginį kvartetą. Visi jo keturi styginiai kvartetai buvo atlikti Bostono žymiojoje koncertų salėje Jordan Hali 1968 gruodžio 15. 1955 parašė ketvirtą simfoniją, kuri, rodos, šiais metais buvo atlikta Chi-cagos simfoninio orkestro.

Kompozitoriaus kūrybos kelias vis labiau plečiasi, išsišakoja. Čia jis numeta mažytį dalykėlį smuikui su fortepijonu — "Pavasario šokis", o visa siela krypsta į kamerinius ansamblius. Trio, smuikui, klarnetui ir valtornei gauna premiją iš Brook-line Library Music Association, Mass. Kitame trio smuikui, klarnetui ir fagotui pritaiko naują, vadinamąją dvylikatonę techniką. Vėliau rašo kvintetą mediniams pučiamiesiems. Šiuo metu atsiranda stambūs vokali-niai-simfoniniai veikalai — kantatos ir oratorijos. "Giesmė apie Gediminą" Balio Sruogos žodžiams, solistams, vyrų chorui ir orkestrui, kurta anuo metu Chicagos vyrų chorui; "Kantata apie Lietuvą" Stasio San-tvaro žodžiams, sopranui, baritonui, chorui, fortepijonui; "Demonas" Prano Lemberto žodžiams, kantata mišriam chorui, baritonui, mezosopra-nui, fortepijonui. Vėliau šią sritį dar papildo kantata "Partizanų motina" Jono Aisčio žodžiams ir "Kantata lietuviškam žodžiui" Bernardo Brazdžionio žodžiams. Tarp šių milžiniškų veikalų atsistoja dar du nė kiek nemažesni veikalai — penktoji ir šeštoji simfonijos. Ši pastaroji jau išvydo rampos šviesą Hartforde, Conn., diriguojama mūsų žymiausio dirigento Vytauto Marijošiaus.

Ir taip mes priartėjame prie Gaidelio operų. Pirmoji yra opera "Dana", libretas Stasio Santvaro, trijų veiksmų; buvo pastatyta Chicagoje lietuvių operos kolektyvo 1969 metais. Antroji buvo "Gintaro šalis", vienaveiksmė, Anatolijaus Kairio libretui; taip pat pastatyta Chicagos lietuvių operos kolektyvo. Šiandieną šią operą kompozitorius išvystė į pilną trijų veiksmų spektaklį ir laukia likimo jai išvysti rampos šviesą.

Washingtono katedroj atidarant Šiluvos Dievo Motinos lietuvių koplyčią, kompozitorius Gaidelis prisidėjo prie iškilmių, specialiai sukurdamas veikalą "Vakaro meditacija" vargonams; jį per iškilmes atliko dr. Vytenis M. Vasyliūnas.

Atskira jo kūrybos dalis rišasi su smuikininko Izidoriaus Vasyliūno muzikiniu aktyvumu. Smuikininkas ruošia su kun. Vincu Valkavičium dviejų smuikų be fortepijono programą. Gaidelis ją praturtina "Introdukcija ir šokiu". Pridėjus dar fortepijoną su Vyteniu Vasyliūnu, atsiranda naujas stambus, labai vertingas veikalas — sonata dviem smuikam ir fortepijonui. Abu Vasyliūnai ruošia trio su sopranu Aušra Vedeckaite-
Riegle; iš Juliaus Gaidelio gauna retai įdomų penkių dalių veikalą Leonardo Andriekaus žodžiams "Klajūno maldos". Kitas trio su čeliste Joyce Irons, iš Gaidelio gaunant trio smuikui, violončelei ir fortepijonui — stambų, dvidešimties minučių ilgio, komplikuotą, modernų veikalą. Smuiko ir fortepijono rečitaliai praturtėja antrąja smuiko sonata, ir viliamasi sulaukti trečios smuiko sonatos būsimam rečitaliui: ją kompozitorius lyg ir pažadėjo. Nepamiršta jis ir fortepijono, sukurdamas jam "Lietuvišką rapsodiją" Liko nepaminėti dar du kvartetai mediniams pučiamiesiems, sukurti 1964 ir 1976 metais.

Dar liko plati, sunkiai sukontroliuojama dainų ir giesmių sritis. Būdamas daugelio chorų dirigentu be: užimdamas vargonininko vietas, neapleido ir šių sričių. Rašė chorams ir solistams originalių dainų bei giesmių, harmonizavo liaudies melodijų. Vien chorams prileidžia jų prirašęs 40 su viršum. Man pavyko surinkti tik dalį jų pavadinimų, be jokios chronologinės metrikos. Solo dainos "Pajūry" — Fausto Kiršos, "Poetas ir "Meilės rytas" — Prano Lember-to, "Gintarėlis našlaitėlis", "Su tavim" ir, rodos, "Verksmas" — Leonardo Andriekaus, "Aušta aušrelė"
— liaudies daina. Tai tikrai ne visos jo solo dainos. Jų yra žymiai daugiau. Iš originalių dainų chorams turiu tokius pavadinimus: "Dainuojanti jaunystė" — Kazio Barūnc. "Plaukia Nemunas" — Pauliaus Preikšo, "Pavasario daina" — Benedikto Rutkūno, "Šienapjūtė" — Petro Vaičiūno, "Varpų daina" ir "Atsisveikinimas" — Prano Lember-to, "Tik tave" — Antano Gustaičio, "Pasveikinimas" — Stasio Lie-po, "Sargybos prie Nemuno" — nebeprisimenamo žodžių autoriaus; be to, paties Juliaus Gaidelio žodžiams
— "Tėviškės laukai", "Dainininkų maršas", "Dana", "Mes žengiam" Harmonizuotos liaudies dainos '"Pjaun broliukai", "Balnok, tėveli". "Alutis", "Gėriau, gėriau", "Šalty-šius", "Kurteliai sulojo", "Pasėjau dobilą", "Augo putinas", "Aušta aušrelė", "Dobilas", "Stikliukėlis "Per Klausučių ulytėlę", "Grybai" bent tiek jų prisimenant.
Iš religinių giesmių chorams: "O didis Dieve", "Skaisčioji Marija", "Malda už tėvynę", "Benamio malda", "O didis Viešpatie", "Tu galingas", "Tremtinių giesmė", "Marija Motina"; sukūręs yra taip pat ir "Mišias".
Pabaigai pridedu chronologinį visų veikalų sąrašą.

Juliaus Gaidelio veikalai
1934: Variacijos fortepijonui.
1935: Sonata fortepijonui.
1936: Styginis kvartetas H moli; "Drugelis" — miniatiūra smuikui su fortepijonu; "Verpėja" — miniatiūra smuikui su fortepijonu.
1937: Pirmoji simfonija; "Balandžių turgus" (Pigeon Market) — simfoninis vaizdelis; "Karo muziejaus sodelyje" (By the War Museum) — simfoninis vaizdelis.
1940: "Šatrijos kalno raganų karnavalas" (Carnival of the Witches Šatrija) — simfoninė poema; Antroji simfonija; "Gedimino sapnas", arba "Vilniaus legenda" (The Dream of Gediminas or Legend of Vilnius) — simfoninė poema.
1941: "Čičinskas" — trijų aktų baletas.
1945: "Aliarmas" (Air Raid) — trijų dalių simfoninė poema: 1. Miestas, 2. Mirtis siaučia, 3. Žuvusiųjų eisena.
1946: Antras styginis kvartetas; "Lietuviškas šokis" — smuikui su fortepijonu; "Be tėvynės" — smuikui su fortepijonu; "Jūratė ir Kastytis" — simfoninė poema.
1947: "Malda" — smuikui su vargonais.
1948: Smuiko koncertas.
1949: "Lietuviškas šokis Nr. 2" — smuikui su fortepijonu; Trečias styginis kvartetas.
1951: Pirmoji sonata smuikui su fortepijonu.
1952: Trečioji simfonija.
1954: Ketvirtas styginis kvartetas.
1955: Ketvirtoji simfonija.
1956: "Pavasario šokis" — smuikui su fortepijonu.
1957: Penktoji simfonija.
1959: Trio smuikui, klarnetui, val-tornei.
1961: Trio smuikui, klarnetui, fagotui — dvylikatonė technika; Šeštoji simfonija; Kantata apie Lietuvą,
žodžiai Stasio Santvaro.
1962: "Demonas" — kantata mišriam chorui, baritonui, mezo-sopranui, fortepijonui, žodžiai Prano Lemberto; "Giesmė apie Gediminą", solistams, vyrų chorui, orkestrui, žodžiai Balio Sruogos.
1963: Kvintetas mediniams pučiamiesiems.
1964: "Dana" — trijų veiksmų opera.
1965: "Introdukcija ir šokis" — dviem smuikam be akompanimento
1966: "Vakaro meditacija" — vargonams; Pirmas kvartetas mediniams pučiamiesiems.
1969: "Klajūno maldos" — trio sopranui, smuikui, fortepijonui, žodžiai Leonardo Andriekaus.
1970: "Partizanų motina" — kantata, žodžiai Jono Aisčio; Sonata dviem smuikam ir fortepijonui; Antroji sonata smuikui ir fortepijonui.
1974: Trio smuikui, violončelei, fortepijonui.
1975: "Kantata lietuviškam žodžiui" — sopranui, baritonui, chorui, fortepijonui, žodžiai Bernardo Brazdžionio; "Lietuviška rapsodija" — fortepijonui.
1976: "Gintaro šalis" — vieno veiksmo opera, libretas Anatolijaus Kairio; Antras kvartetas mediniams pučiamiesiems.
1971: "Mišios" — mišriam chorui.
1977: "Gintaro šalis" — trijų veiksmų opera, libretas Anatolijaus Kairio.
Izidorius Vasyliūnas


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai