Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PELENAI IR GYVAS KRAUJAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė D. Bielskus   
B. Sruogos (mirusio 1947 Vilniuje), K. Borutos (m. 1965 Vilniuje) ir K. Kubilinsko (m. 1962 Matviejevkoje, Rusijoje) kūriniai sudaro tris ketvirtadalius visų literatūrinių ilgo grojimo plokštelių, išleistų užsienio lietuvių — viso per 5 plokšteles. Gi Lietuvoje Sruoga ir Kubilinskas kartu sudaro vos pusę plokštelės, o "Baltaragio malūno" autoriui tik 1968 metais atsirado vietos viename iš 40 literatūrinių įrašų. Taigi, šie Lietuvoje likę rašytojai pirmauja laisvojo pasaulio lietuviuose, o tėvynėje negali džiaugtis panašiu pritarimu.

Okupuotos Lietuvos literatūrinių plokštelių produkcijoje daugiausia vietos yra gavęs Justinas Marcinkevičius — per 3 plokštelės, iš kurių tris užima "Kraujas ir pelenai", poema apie Pirčiupio kaimo žudynes 1944, kurias pagal veikalą ir tikrovę išprovokavo raudonieji partizanai. Per dvi plokšteles savo kūrybai yra gavę S. Nėris, V. Mykolaitis - Putinas, P. Cvirka, E. Mieželaitis (Lenino premijos laureatas), J. Biliūnas ir žemaitė. T. Tilvyčiui, K. Donelaičiui, J. Tumui-Vaižgantui, A. Vienuoliui ir rusų rašytojui I. Turgenevui rezervuota po vieną plokštelę. Kitų trijų dešimčių kontingentai dar mažesni.

Du trečdaliai įrašų skirti vaikams ir mokykloms, tad daugumas čia dar neminėtųjų autorių irgi yra vadovėliniai klasikai. Vieni jų labiau primena D. Pošką ("Mužikas Žemaičių ir Lietuvos"), kiti — V. Mickevičių - Kapsuką. Jų tarpe plokštelių leidėjai rado reikalo mokykloms pristatyti ir rusų rašytojus M. Gorkį ir A. Fadiejevą. Tokiu atvirumu užsieniui negalėjo pasinaudoti lenkas lituanofilas Adomas Mickevičius ("Lietuva, mano tėvyne..."), nors publikos dėmesį šiam autoriui rodo aktoriaus Laimono Noreikos ruošti Mickevičiaus lyrikos rečitaliai.

Mokyklinėse plokštelėse gausu sovietinės patriotikos (L. Giros "Maskvos siluetai", A. Venclovos "Tarybų tauta", Putino "Darbo Lietuva"). Tokiai tematikai dažnas ir patetiškas atlikimas, gi Monika Mi-ronaitė, šiaip pajėgi aktorė, S. Nėries sovietiniam eilėraščiui "Baltija" vietoje patetikos gelbstisi kita negeresne maniera — dainuojančiu tonu. Nuostabą kelia ir kai kurių pedagoginių plokštelių tarimas: "prarys" sutrumpėja į "praris", o "negražu" pailgėja iki "negražu". Sunkiai suprantamas yra ir kelių skirtingų amžių, stilių ir temų grupavimas toje pačioje plokštelėje: A. Strazdo "Sieliankos" su B. Sruogos "Apyaušrio dalia" ar V. Krėvės "Skerdžiaus" su kito, raudonojo Mickevičiaus - Kapsuko apysaka "Mažuoju Romanu". Peršasi mintis, kad neretai lietuvių literatūros klasikams išvilkti viešumon turėjo būti įkinkyti santvarkai nusipelnę tarybiniai autoriai. Plokštelėms vaikams būdinga didaktika su sankcijomis: Matas -Matukas - Mateušas, šešerių su puse metų, gauna lupti už neleistiną meškeriojimą, katinas žaliakis gauna "beržų košės", zuikis Puikis Ilgaausis gauna dvejetą už geografijos nemokėjimą, o batukai smai-lanosiukai pasmerkiami į šiukšlyną už savo puikybę. Nedidele pedagogine išmone parinkta tos pat plokštelės pasaka: saulė grasina mėnesiui su juo negyvensianti, jei jis toks šaltas būsiąs, ir pagaliau išsiskiria. Toli iki išeivijoje išleistųjų B. Pūkelevičiūtės "žirginėlių".

Mažiau kanceliarijos ir daugiau kūrybiškumo nemokyklinėse plokštelėse. Septyniose skaito patys tarybų Lietuvos rašytojai: 29 autoriai, iš kurių V. Mykolaitis - Putinas, S. Nėris ( K. Boruta, K. Kubilinskas, V. Valsiūnienė ir VI- Mozūriūnas jau yra mirę. Amžiaus atžvilgiu ši eilė baigiasi J. Degutyte (g. 1928), A. Pocium (g. 1930), A. Bernotu (g. 1934) ir K. Saja (g. 1932).

Specifiškai grožinių įrašų vos keletas: minėti Just. Marcinkevičiaus "Kraujas ir pelenai", S. Nėries poema "Keturi", ištraukos iš Ed. Mieželaičio "žmogaus" ir Putino eilėraščių rinkinys. Pastarasis yra įkalbėtas Laimono Noreikos. Tai viena rūpestingiausiai paruoštų ir skoningiausių plokštelių.

Noreika yra žinomas kaip ruošėjas vieno autoriaus literatūros vakarų — rečitalių Putinui, Just. Marcinkevičiui bei Ad. Mickevičiui. Tokių Lietuvoje dar naujo žanro vakarų yra ruošusi ir Stefa Nose-vičiūtė, plokštelėn įrašiusi Strazdo, Vaičaičio bei Vienuolio kūrybos. Pažymėtini yra ir H. Kuraus-ko įkalbėti Vaižganto "Dėdės ir dėdienės". Lietuvių literatūrai plokštelėse gerą duoklę yra davusi ir Rusų dramos teatro Vilniuje aktorė Monika Mironaitė (ypač mažiau sovietiniais įrašais).

Kai dabartinės okupuotos Lietuvos muzikų suvažiavimuose girdima dodekafonija, o vaizduojamajame mene netrūksta kubizmo užuominų, šie literatūrinių plokštelių įrašai per dažnai dvelkia miesčionišku skoniu repertuare ir biurokratiniu abejingumu paruošime. Atsilikimas akivaizdus, plokšteles sugretinus su kasmetinėmis "Poezijos pavasarių" knygomis, taigi kitu irgi literatūros produktu. Jeigu minimų trūkumų galima išvengti knygose, tai dėl nepakankamai tobulų plokštelių kalta ne visuomenė, o plokštelių leidėjai. Žinant, kaip greitai išperkamos gerosios knygos, aišku, kad atsižvelgimas į paklausą prisidėtų prie šių kultūros produktų atrankos ir įvairumo. Atsirastų ne tik jaunesnio-joje kartoje populiarus K. Boruta (turėjęs "blogą įprotį visiems į akis sakyti tiesą"), bet ir eilė jaunesniųjų: lyrikai J. Vaičiūnaitė, VI. Šimkus ar Vyt. Bložė. Taip pat ir beletristai Vyt. Rimkevičius ("Studentai") ar R. Lankauskas.

Plokštelių grojimo greitis yra 33 aps. į min., o jų dydis — 25 cm ar 30 cm skersmens. Lietuviškų literatūrinių plokštelių grupės, kaip pačių rašytojų įkalbėjimai, mokyklinės plokštelės eta, atitinka kitų sovietinių respublikų tas pačias kategorijas. Tuos bendrumus paaiškina ir faktas, kad jos gamintos Sovietijoje vienintelės Visasąjunginės plokštelių firmos "Melodijos" fabrike Rygoje.
D. Bielskus

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai