Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VASAROS LIETUVIŠKASIS SAMBRŪZDIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ž.   
Atostogų laikas vasarą ateina ir visų kolonijų organizacinei veiklai (išskyrus iš mados išeinančius piknikus). Bet užtat vasaros metas sudaro progą didiesiems susitelkimams: kongresams, suvažiavimams, stovykloms etc.

šios vasaros du didieji įvykiai buvo Čikagoj vykusi III tautinių šokių švente ir New Yorke posėdžiavęs PDB III seimas.

Šokių šventė

III  tautinių šokių švente Čikagoj liepos  7  praėjo  įspūdingai,   gausiai sutelkusi ir šokėjų, ir žiūrovų (International Amphitheater buvo aklinai pripildytas — per 7000). Dalyvavo apie 40 tautinių šokių vienetų (daugiausia iš JAV, keletas iš Kanados, viena grupe iš Uragvajaus), sudariusių per 1000 šokėjų. Buvo pašokta 18 šokių, simfoninį orkestrą diriguojant muzikui J. Zdaniui (jis rūpinosi visu muzikiniu šventės apipavidalinimu). Kai kurie šokiai buvo palydėti choro daina. Šokėjai buvo įvesti salėn Br. Budriūno ir išvesti Br. Jonušo maršais, specialiai sukurtais šiai šventei, šventės pranešėja buvo iš Europos atkviesta aktorė  Aldona   Eretaitė.   Vyriausia šventės vadove — Jadvyga Matulaitiene. Rengimo komitetui pirmininkavo dr. L. Kriaučeliūnas.

Nėra kalbos, kad tokiai šventei suorganizuoti rengimo komitetas turėjo daug darbo įdėti, daug laiko skirti. Visi tai dėkingai įvertina — tai ir yra atpildas (jei norima šio žodžio — padėka) už įdėtą triūsą. Bet užtat juo nejaukesnis buvo nesusipratimas, kai pats rengimo komitetas ėmėsi spaudon kelti visus užkulisinius erzelius ( . . . ir save ginti nuo LB JAV centro valdybos, kurios vardu šventė vyko). Atrodo, kad ilgai dar neišmoksime bendro darbo dirbti be visokeriopo susivaidijimo. Tačiau laikas suprasti bent tai, kad nieko nelaimima "marškinių skalbimu" viešumoj. Laimė, atsakinges-nioji spauda aplamai reikalą blaiviau suprato ir nesileido tos mūsų jaunimo šventės teršti pošventiniu erzeliu.
PLB seimas

PLB III seimas New Yorke vyko rugpiūčio 30 - rugsėjo 2. Iš turėjusių teisę dalyvauti 112 atstovų dalyvavo 89: JAV — 45 (ir JAV LB centro valdybos 7 atstovai), Kanados — 13, Australijos — 5, Argentinos ir Vokietijos — po 4, Kolumbijos, N. Zelandijos ir Venecuelos — po 2, Anglijos, Brazilijos, Italijos, Prancūzijos ir Šveicarijos — po 1. Išklausytos keturios paskaitos: VLIKo pirmininkas dr. J. K. Valiūnas skleidė laisvinimo kovos perspektyvas, St. Lozoraitis jr. ryškino okupuotos Lietuvos padėtį, A. Rinkūnas dėstė išeivijos kultūros ir švietimo rūpesčius, dr. K. Keblys narpliojo mūsuose besusiraizgančią valstybingumo ir tautiškumo dialektiką. Paskubomis apsvarstyti organizaciniai reikalai ir išrinkta nauja PLB valdyba: iš senosios valdybos liko pirmininkas J. Bačiūnas, vykdomasis vicepirmininkas St. Barzdukas ir M. Lenkauskienė, naujai įėjo dr. H. Brazaitis, dr. A. Butkus, A. Gailiušis, dr. A. Klimas (Kultūros tarybos pirm.), A Rinkūnas (švietimo tarybos pirm.) ir dr. V. Majauskas.

Su posėdine programa visas dienas pynėsi įvairūs parengimai: nuo koncerto Lincolno centro Filharmonijos salėj ligi Miss Lithuania rinkimų viešbutiniame bankete. Visur pakako dalyvių: New Yorkas neprasčiau pasirodė už Čikagą, viskam laiduojančią minias. Tačiau vis dėlto kyla klausimas, ar tikslinga PLB seimus (ir kitus panašius suvažiavimus) taip viskuo apkrauti. Be abejo, meninė programa padaro tą ar kitą suvažiavimą didesniu įvykiu. Tačiau kas iš to, jei vis turima skųstis, kad dėl įvairių kitų parengimų "per maža laiko liko numatytiems klausimams svarstyti ir spręsti" (Keleivis, 1968.IX.4). Gal būt, tos pačios PLB Kultūros taryba galėtų suplanuoti ir įvykdyti atskirus meninių parengimų festivalius.
Inžinieriai ir mokytojai

Iš atskirų organizacijų pirmieji kreipia dėmesį inžinieriai, nes jų sąjungos ALIAS IX suvažiavimas Cle-velande V.30 - VI.l pirmasis pradėjo šios vasaros lietuviškąjį sambrūzdį. Būdinga ALIAS suvažiavimo žymė buvo moksliniai posėdžiai, per kuriuos skaitė paskaitas iš vyresniųjų dr. Ad. Darnusis (apie makromo-lekulinį mikropasaulį) ir jaunesnieji dr. V. Klemas (apie planetų tyrinėjimo sistemų projektavimą), UC LA prof. dr. A. Avižienis (apie kibernetikos pasiekimus ir perspektyvas), Yale univ. prof. dr. R. Vaiš-nys (apie žemės drebėjimų fiziką ir chemiją) ir Harvarde studijas baigęs K. P. žygas (apie ateities architektūrą). Tiek šios paskaitos, tiek mokslinių straipsnių bei išradimų patentų ir kitų profesinių pasiekimų paroda akivaizdžiai liudijo, kiek giliai ir plačiai lietuviai įsijungia į Amerikos mokslinę kūrybą ir pažangą. Neveltui suvažiavime kilo mintis laisvojo pasaulio lietuvius mokslininkus sutelkti į "mokslo akademiją ar draugiją". Ankstesnis gydytojų suvažiavimas taip pat iškėlė daug naujų mokslinių pajėgų. Todėl lietuvių mokslininkų sutelkimo mintis labai sveikintina. Linkime jai realizuotis. Tik manytume, kad realias galimybes labiau atitiktų kukli mokslo draugija, o ne pretenzinga mokslo akademija.

Antrasis profesinis susitelkimas buvo "sielos inžinierių" — antroji mokytojų studijų savaitė Dainavoj VIII.18-25. Pernykščiam bandymui pasisekus, šiemet buvo susirinkta dar gausiau — dalyvių skaičius artėjo į šimtą. Tai buvo tikra studijinio darbo savaitė: skaityta ir diskutuota keliolika paskaitų bei pranešimų. Konkrečiai analizuota pradžios mokyklų programa, svarstytas tautinis ir religinis auklėjimas lietuviškoj mokykloj, akcentuotas vaikų darželių išplėtimo reikalas. Šios studijų savaitės vadovas dir. J. Masilionis "Drauge" detaliau aprašė keltuosius klausimus ir ieškotuosius sprendimus. Gi čia pasitenkiname suminėdami, kad tarp prelegentų buvo J. Kavaliūnas (svarstė dvikalbiškumo klausimą), St. Vaišvilienė, J. Juknevičienė, seselės Igne, Jurgita ir Viktorija, kazimierietė sesuo Perpe-tua, Pr. Joga, M. Kižienė, G. Česienė, J. Gerdvilienė, Pr. Zaranka, J. Plačas, I. Bublienė, Br. Krokys, Pr. Razminas, J. Čeponkutė, S. Jonynie-nė, Pr. Turūta, J. Ignatonis ir kt.
Varpininkai ir frontininkai

Iš visuomeninių politinių sambūrių pirmieji varpininkai filisteriai (berods, varpininkų studentų nebesigirdi) sušaukė "Varpo" III suvažiavimą Pottawattamie vasarvietėj, Mich., VI.22-23. Diskutuotos dvi paskaitos: dr. K. Karvelio "Ideologinis Lietuvos nepriklausomybės aspektas" ir Kultūros fondo pirm. A. Kairio "Ar mūsų kūryba išeivijoje yra lietuviška?". Pabrėžtinas į šį suvažiavimą sukvietimas įvairių pažiūrų žmonių ir nesibaiminimas "veiksnių" (dalyvavo VLIKo, ALTo, PLB pirmininkai). Suvažiavime buvo paminėta ir 80 metų sukaktis nuo pirmojo varpininkų suvažiavimo 1888.

Frontininkų (LFB) rengta lietuvių bendrinė studijų ir poilsio savaitė Dainavoj VII.28 - VIII.3 pasižymėjo dalyvių gausumu ir svarstytų klausimų įvairumu. Prof. dr. V. Vardys analizavo sovietinę liberali-zaciją kaip partijos toleruojamą "antrinę kultūrą". Kun. G. Kijauskas, SJ, svarstė kaitos Bažnyčioje prasmę, o kun. dr. J. Vaišnora, MIC, nušvietė Lietuvos Bažnyčios padėtį. St. Barzdukas dalijosi LB rūpesčiais. Dr. J. Girnius (savaitės programos vadovas) žvelgė į LFB idėjinius pagrindus ir jų vaidmenį laisvės kovoje. Konkrečiau laisvinimo kovos klausimus dėstė V. Vaitiekūnas. M. Lenkauskienė suorganizavo simpoziumą lietuviškojo auklėjimo stovyklose klausimu. Antrame simpoziume 9 jaunimo atstovai aiškino šiandieninį amerikiečių ir lietuvių jaunimo maištavimą. LFB konferencijoj kalbėjo "Į Laisvę" redaktorius L. Valiukas.
Ateitininkai

Ateitininkų sendraugių penktoji stovykla vyko Dainavoj VIII.4 - 11. Joj taip pat liesti įvairūs klausimai: kun. dr. A. Paškus skrodė dabarties žmogaus iliuzijas, dr. R. Kriaučiūnas informavo apie LSD ir kitus narkotikus, V. Kleiza kėlė šiandienines socialines aktualijas (visų pirma rasinį klausimą), dr. K. Skrupskelis analizavo Lietuvos klausimo dabartinę padėtį, AF vadas prof. J. Pikūnas ryškino ateitininkijos misiją praeityje ir dabartyje. Surengti du simpoziumai, kurių pirmasis svarstė liturgijos, pasauliečių atsakomybės ir moters vaidmens Bažnyčioje klausimus, antrajame simpoziume jaunimo atstovai aiškino savo nusistatymus vyresniųjų atžvilgiu.

Studentų ateitininkų stovykla vyko Pensilvanijoj prie Lake Ariel Vili. 23 - DC.l. Šiais metais norėta daugiau susipažinti su Lietuva ir paskaitininkais buvo pakviesti įvairių sričių vyresnieji: dail. V. Vizgirda, muzikas D. Lapinskas, rašytojas A. Landsbergis, dr. K. Skrupskelis, stovyklos kapelionas kun. K. Trimakas, SJ. Nauja sąjungos centro valdyba sudaryta Clevelande su A. Raz-gaičiu priešakyje.

Moksleivių ateitininkų stovyklos vyko Dainavoj (moksleivių, paskui jaunučių), Kennebunkporte, Los Angeles, VVasagoj (prie Toronto) ir Baltijos stovykloj (prie Montrealio). Wa-sagos stovykloj skelbta naujiena, kad paskaitų vietoj turimi tik "dialogai".
Skautai ir kiti

Kai ateitininkai tebevykdo federacinę "decentralizaciją", tai kitos organizacijos "centralizuoja" savo susitelkimus.

švęsdami 50 metų įsikūrimo sukaktį, skautai šiemet rinkosi į V tautinę stovyklą Rako stovyklavietėje (Custer, Mich.) VII.8-20. Stovyklavo ligi 1500 skautų ir skaučių (nuo 6 iki 82 metų amžiaus). Skautų brolijos stovyklai vadovavo vyr. skautininkas V. Vijeikis, Skaučių seserijos — M .Barniškaitė, Akademinio skautų sąjūdžio — E. Vilkas, Bendrijos — A. Saulaitis, LSS tarybos pirm. Kaip svečiai stovyklavo latvių, estų, vengrų ir lenkų skautų atstovai.

Neolituanų, studentų ir filisterių, stovykla buvo Slyvinų vasarvietėj IX. 1-8. Jai vadovavo inž. V. Izbickas.

Lietuvių evangelikų jaunimas buvo suvažiavęs Camp Sears, Pullman, Mich., VIII.31 - IX.2. Diskutuoti tautinio apsisprendimo ir krikščionybės dabartinės padėties klausimai. Tarp prelegentų buvo kun. P. Dilys, kun. dr. A. Jurėnas, dr. A. Kelertas, dr. J. Anysas ir kt.
Įvairių kartų santariečių suvažiavimas vyko įprastinėje Tabor farmo-je, Sodus, Mich., DC.5-8. Iš jo turtingos programos pažymėtina naujiena "naujų lituanistinių studijų Amerikos universitetuose seminaras" — S. Makaitytės, R. Kondrato, R. Krikščiūno ir G. Procutos referatai. Paskaitas skaitė dr. V. Kavolis, prof. A. Senn jr., M. Drunga, A. Krausas, A. T. Antanaitis.

Kunigų Vienybės Atlanto pakraščio posėdžiuose VII.17-18, dalyvaujant 37 kunigams ir vysk. V. Briz-giui, svarstyta klausimų, dominančių ir pasauliečius. Svarbiausias jų — kun. St. Ylos referuotas religinio centro steigimo reikalas. Tai iš tiesų degamas reikalas, kai vis brutaliau pažeidinėjamos lietuvių teisės savose parapijose.

VI.22-23 Čikagoj posėdžiavo Liet. Evangelikų Reformatų XXI sinodas išeivijoje. Kolegijos prezidentas M. Tamulėnas ryškino reformatų įnašą Lietuvos nepriklausomvbės atstatyme. Superintendentas kun. P. Dilys kalbėjo apie Pasaulinės bažnyčių tarybos ekumeninį vaidmenį ryšium su Uppsalos suvažiavimu.

Kiti suvažiavimai: SLA 55-tasis seimas Čikagoj VII.1-3, LAS suvažiavimas Čikagoj VII.6 (nauja vyr. valdyba sudarvta Clevelande su J. Virbaliu priešakvie), Lietuvos vyčių 55-tasis seimas Filadelfijoj VIII.22 -25 (nauju centro pirmininku išrinktas prof. dr. J. Stukas), JAV ir Kanados vilniečių visuotinis suvažiavimas Detroite DC.l, ALRK vargonininkų 48-tas seimas Brooklyne IX. 2 (paskaitą skaitė kun. V. Budrec-kas).
Kanadoje

Iš Kanados vasarinių įvykių verti dėmesio ypač trys. Pirmasis — tai Kanados Baltų federacijos suorganizuota baltų savaitė Toronte VI.8-15 paminėti Baltijos valstybių nepriklausomybės 50-čiui. Jos programoj buvo savaitę trukusi dailės paroda ir dvi-dienė liaudies meno paroda, vieną vakarą rotušės aikštėje tautinių šokių ir liaudies muzikos pademonstravimas, koncertas su solistais (instrumentalistais bei dainininkais) ir su chorine programa (atskiri chorai ir bendras baltų choras, pirmą kartą Toronte pasirodęs), simpoziumas politinėmis temomis (iš lietuvių dalyvavo V. Sidzikauskas). Beje, panaši baltų savaitė surengta ir Australijoj. Apie ją šiame numery atskirai informuojama.
Antra Kanados naujiena — šeštadieninių mokyklų mokinių kongresas Woodbridge miestely (prie Toronto) VI.22. sutraukęs apie 500 mokinių ir apie 300 tėvų. Išklausius sveikinimų ir pristačius knygų skaitymo ir rašinių konkurso laimėtojus, vyko įvairi meninė programa ir sportiniai žaidimai. Kongresėlį surengė Kanados LB švietimo komisija (pirm. L. Tamošauskas). Ar nepravartu pagalvoti apie panašų kongresėlį ir JAV šeštadieninių mokyklų mokiniams ar bent abiturientams?

Dėmesį traukia ir Vakarų Kanados lietuvių diena Vancouvery VIII.3-4. Pirma, dėl to, kad vos per šimtas Vancouverio lietuvių pajėgė pamokslui pasikviesti vysk. V. Brizgį, meninei programai — solistą St. Barą, paskaitai — Kanados LB krašto valdybos pirmininką A. Rinkūną. Antra, dėl to, kad nesunkiai buvo susilaukta daug dėmesio iš abiejų to milijoninio miesto dienraščių ir radijo, šventė sutraukė apie 400 lietuvių, išsisklaidžiusių Vakarų Kanados plotuose.
Vokietijoje

Vokietijoje XV-toji Lietuviškųjų studijų savaitė, vykusi Vasario 16 gimnazijoj VIII.4-11, bendra tema turėjo Lietuvos nepriklausomybės 50-tį ateities perspektyvoje. Kiekvieną dieną buvo po 2 paskaitas, kurias skaitė prof. dr. Z. Ivinskis, rašytojas R. Spalis, prof. dr. P. Rabikauskas, R. Bačkis, sen. kun. A. Kele-ris, dr. J. Grinius, inž. J. Vilčinskas, dr. K. J. Čeginskas, St. Lozoraitis1 jr., kun. A. Rubikas. Lietuvos laisvinti veiklos formų ir būdų simpoziume, vadovaujant V. Banaičiui, dalyvavo V. Bartusevičius, dr. K. J. Čeginskas, A. Hermanas ir St. Lozoraitis jr. Studijų savaitės programai vadovavo Vasario 16 gimnazijos direktorius V. Natkevičius.

Ten pat VII.28 - VIII.l vyko Europos jaunimo suvažiavimas, sušauktas LE Vokietijos jaunimo sekcijos pirmininko kun. V. Damijonaičio. Dalyvių buvo per 50 (daugiausia iš Vokietijos, 3 iš Australijos, 2 iš JAV, po 1 iš Anglijos, Italijos ir Šveicarijos). Jaunimo lietuviškaisiais klausimais kalbėjo V. Natkevičius, apie Lietuvos jaunimą informavo St. Lozoraitis jr., bendrąjį jaunimo maištavimą analizavo salezietis diakonas J. H. Šulcas. Programos moderatoriumi buvo kun. J. Liubinas.

Bendros išvados

Kokios šio viso vasarinio sambrūzdžio bendros išvados? 1. Nors ir kaip lietuviškąją gyvybę gniaužia svetimos aplinkos veiksniai, ji rodo savo atsparą. 2. Beveik visur kilo tie patys klausimai, nors vienų susitelkimų rengėjai buvo politinės, antrų — kultūrinės organizacijos. Tai rodo, kad lietuvybės rūpestyje "politika" ir "kultūra" natūraliai siejasi. 3. Pagrindiniais lietuviškaisiais klausimais visi sutariame daug vieningiau, negu ir patiems atrodo. Dažnu atveju tariamas "disidentizmas" tėra veržimasis per atviras duris (pvz. "Akiračių" užsimota kova prieš V. Vaitiekūną, jo nusistatymus neatpažįstamai iškreipus). Daugiau teisuoliškos demagogijos spaudoje, negu tikro išsiskyrimo gyvenime. Blaivus pažangumas tiesia tiltus ir tarp skirtingų srovių, o dešinės ar kairės ekstremistai faktiškai lieka šalia bendrosios lietuviškosios srovės.
ž.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai