Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DVI IŠSKIRTINĖS SUKAKTYS PDF Spausdinti El. paštas


Gegužės mėnesį turėjome dvi išskirtines sukaktis. Vysk. V. Brizgys minėjo 25 vyskupavimo metų sukaktį gegužės 19. O gegužės 31 sukako 70 amžiaus metų kan. F. Kapočiui, pokario metais Vokietijoje ėjusiam ganytojo pareigas kaip Tautiniam popiežiaus misijos delegatui.

Vyskupas Vincentas Brizgys gimė 1903 lapkričio 10 Plynių k., Liudvinavo (anksčiau Padovinio) vis., Marijampolės aps. Baigęs Daukšių pradžios mokyklą, mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje ir 1921 stojo į Seinų, vėlinu Vilkaviškio kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1927 birželio 5, tris metus vikaravo Suvalkų Kalvarijoje. 1930 išvyko į Romą, kur Gregorianume po penkių stu<iini metų įsigijo filosofijos ir kanonų teisės doktoratus. Grįžęs iš užsienio, 1936 buvo pakviestas pro• oriauti Vilkaviškio kunigų seminarijoje.   1940  balandžio 2 buvo nominuotas Kauno arkivyskupo vyskupu pagelbininku (augziliaru) ir tų pat metų gegužės 19 Kauno arkivyskupijos bazilikoje konsekruotas. Sovietinės okupacijos metu Kauno, Vilkaviškio ir Telšių kunigų seminarijas sujungus į vieną, 1040-41 vysk. V. Brizgys buvo Kaune šios seminarijos rektorius. Vėliau, 1941-44, jis buvo Vytauto D. univ. teologijos fakulteto dekanas. 1944 vasarą karo įvykių nublokštas į Vokietiją, gyveno Regensburgo karmelitų vienuolyne. 1951 atvyko į JAV ir apsigyveno Čikagoj šv. Kazimiero seserų vienuolijos globoje.

Nors ir sukliudytas gauti vyskupijos valdymą, vysk. V. Brizgys nelieka užsidaręs, o plačiai reiškiasi. "Tėviškės žiburių" redaktorius kun. dr. Pr. Gaida savo redakciniais inicialais pasirašytame straipsnyje taikliai susumuoja vysk. V. Brizgio veiklos plotą. "Jeigu daugumai kitų mūsų vyskupų teko dirbti savame krašte, tai vysk. Brizgiui nelauktai teko visai skirtingi plotai — išblaškyta lietuvių išeivija. Jis yra bene vienintelis Lietuvos vyskupas, apkeliavęs beveik visą žemės rutulį. Vargu ar yra bent vienas didesnis lietuvių telkinys, kurio jis nebūtų aplankęs ... Tuo jis daug pasitarnavo tautiečiams ne tik religine, bet ir tautine prasme. Antra, su jo vardu siejamas lietuvių koplyčios įrengimas Vašingtono bazilikoje. Vargu ar be jo būtų buvusios sutelktos tokios, palyginti, milžiniškos sumos tam reikalui... Trečias vysk. Brizgio ryškus veiklos bruožas     — atstovavimas    lietuviams tarptautinėje plotmėje. Nuolat keliaudamas, jis turi progos tinkamai nušviesti dabartinę Lietuvos būklę ir atitinkamai orientuoti aukštuosius įvairių tautų pareigūnus. Tuo būdu jis yra savotiškas ambasadorius, kurį taip vulgariai nuolat puola savo spaudoje sovietiniai komunistai" (Tėviškės žiburiai, 1965.V.20, nr. 20). Tenka dar pridurti, kad vysk. V. Brizgys reiškiasi ir spaudos darbu: nuo 1922 bendradarbiauja katalikų periodikoje, parašė ir išvertė eilę religinių knygų.

Kunigų Vienybės seiman suvažiavusi dvasiški j a iškilmingai paminėjo vysk. V. Brizgio 25 vyskupavimo metų sukaktį Čikagoje gegužės 20 (dalyvavo 6 vyskupai ir arti 200 kunigų), o gegužės 23 po šv. Kryžiaus bažnyčioje vysk. V. Brizgio atlaikytų mišių (pamokslą sakė prel. L. Tulaba) parapijos salėje vyko jubiliejinės iškilmės — pietūs, per kuriuos sveikino katalikiškosios organizacijos. Popiežius Povilas VI jubiliejaus proga vysk. V. Brizgį pakėlė popiežiaus sosto asistentu.

Tą patį mėnesį tylumoje (nors šių eilučių rašymo metu tėra likusios 3 dienos, spaudoje dar nė žodžiu nebuvo užuominos) savo 70 metų sukakties sulaukia kan. P. Kapočius, išskirtinomis pokario aplinkybėmis nešęs "išvietintųjų" lietuvių ganytojinę naštą.

Kan. Feliksas Kapočius gimė 1895 gegužės 31 Voltūnų k., Žemaitkiemio vis., Ukmergės aps. Baigęs Ukmergės vidurinę mokyklą 1911, stojo į Kauno kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1918 birželio 3, pora metų vikaravo ir kapelionavo Šėtoje. 1920 buvo atkeltas i Kauną ir paskirtas katedros vikaru, šiuo metu redagavo "Pavasarį" (192021) ir kuri laiką pirmininkavo visai Lietuvos pavasarininkijai. Įsikūrus Lietuvos universitetui, pora metų gilino studijas teologijos  filosofijos fakultete. 1927 buvo paskirtas Kaune, Žaliakalnyje, organizuoti naujai Prisikėlimo parapijai. Pasižymėdamas organizaciniu talentu, trumpu laiku pastatydino paminklinę Prisikėlimo bažnyčią (pradėta statyti 1934, baigta 1940, tik dėl bolševikų okupacijos nebaigta Įrengti). Savo parapijoje pasižymėjo moderniais pastoracijos metodais ir nuoširdžiais santykiais su parapiečiais. Nuo 1929 buvo ir Kauno dekanas, priklausė Katalikų Veikimo Centro vyriausiai valdybai, veikė zitiečių draugijoje ir kt. 1944 pakeltas Kauno arkivyskupijos kapitulos kanauninku.

1944 vasarą pasitraukė į Vokietiją. Ten 1946 sausio 18 buvo paskirtas Trečiosios Popiežiaus Misijos (tremtiniais rūpintis) tautiniu delegatu. Savo įstaigą (delegatūrą) pirma buvo įkūręs Wiesbadene, vėliau netrukus perkėlė į Kirchheimą netoli Stuttgarto. Savo įstaigon sutelkė pajėgius pagelbininkus: kun. St. Ylą, kun. dr. J. Gutauską, kun. dr. J. Avižą (kancleris), kun. A. Šidlauską, kun. S. Morkūną, vėliau dar prisidėjo kun. dr. J. Vaišnora, M.I.C. Tuo metu savo paskata bei globa kan. F. Kapočius daug nusipelnė katalikų religiniam ir kultūriniam gyvenimui. Atgaivino tremtyje katalikiškąją akciją (1946.IX.29 pastoraciniu raštu). Teikė nuoširdžią globą atsikūrusiems ateitininkams ir skyrė atskiroms sąjungoms ir jų skyriams dvasios vadus. Išlygino santykius su skautais, sutardamas, kad ir ši jaunimo organizacija turėtų dvasios vadus ir vykdytų atitinkamą religinio auklėjimo programą. Glaudino dvasiškių santykius su pasauliečiais, lygiai bešališkai visus juos vertindamas katalikiškojoje akcijoje. Rūpinosi šalpa ir spauda (delegatūrą išleido 22 leidinius, daugiausia šeimos ir jaunimo klausimais). Aplankė 113 stovyklų (kai kurias pakartotinai) ir jų keturiose suteikė sutvirtinimo sakramentą 390 vaikų. Dalyvavo 32 įvairiuose suvažiavimuose, išleido 6 pastoracinius laiškus, 15 pastoracinių instrukcijų etc. Tautinę delegatūrą panaikinus ir lietuvių pastoracijai juridiniu atžvilgiu perėjus Vokietijos vyskupų žinion, kan. F. Kapočius nuo 1949 sausio 1 buvo paskirtas vyriausiu lietuvių sielovados tvarkytoju Vokietijoje ir Austrijoje, šias pareigas ėjo ligi persikėlimo į JAV 1950 gruodžio mėn. Atvykęs j JAV, pastoracinį darbą dirba amerikiečių parapijose (nuo 1953).
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai