Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
SIBIRO TREMTIES TIKROVĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Al.   
Stefanija Rūkienė: VERGIJOS KRYŽKELIUOSE. Sibiro tremties užrašai. I dalis. Išleido Vilties d-jos leidykla Clevelande 1968. Viršelio aplankas — Algio Muliolio, teksto iliustracijos — Vidos Stankuvienės, be to, keletas nuotraukų. 445 psl., kaina 5 dol., kietais viršeliais — 6 dol. Knygos mecenatas — dr. Juozas Dauparas.

Apsipratę esame su tremties žodžiu, nes ir savo padėtį dramatino-me šiuo žodžiu. Be abejo, supratome, kad mūsų atveju šis žodis tiko daugiau metaforine negu realia prasme. Tremtis tikrąja to žodžio reikšme galiojo tiems kurie tiesiogine prievarta buvo iš tėvynės per-keldinti į Sovietų Sąjungos tolumas. Ir kadangi visi buvo tremiami į Sibirą, tai tremtis ir Sibiras mūsų kalboje ir tapo sinonimai.

"Sibiro tremtis" dažna mūsų kalboj. Tačiau tai nereiškia, kad ir šio žodžio išreiškiama tikrovė būtų mums lygiai aiški. Greičiau, priešingai, patiems šios tikrovės nepatyrus, jos sąvoka lieka gana blanki, nes stokoja konkretaus turinio.

Stefanijos Rūkienės Sibiro tremties užrašai įgalina mus sukonkretinti šio žodžio turinį, suvokti, ką iš tiesų reiškia Sibiro tremtis. Ir reikia iš karto pasakyti, kad S. Rūkienės knyga tai atlieka gerai, galima sakyti, geriau negu ankstesnės šios temos tikrovinės ar beletristinės knygos. Iš S. Rūkienės knygos susidarome realų vaizdą, ką Sibiras reiškė tiems, kurie buvo į jį ištremti.

Iš karto pabrėžiame knygos gerą įspūdį, norėdami iš dalies įspėti tuos nekantriuosius skaitytojus, kurie iš pirmų puslapių nori ir visą knygą vertinti. Pirmųjų penkiasdešimties puslapių galėjo ir nebūti: ir juose metamas žvilgsnis į Lietuvos istoriją, ir prisimenama pirmoji sovietinė okupacija neduoda nieko naujo, ko nežinotume. Be to, šiuose puslapiuose apstu yra ir gana banalaus retorinio kalbėjimo, neguviai bandomo supoetinti.

Autorės stiprybė slypi sugebėjime paprastai pavaizduoti kasdieninę tikrovę įvairiomis jos detalėmis, kurios savaime sudaro ir visumos vaizdą. Buvusi Zarasų apskrities pradžios mokyklos vedėja, S. Rūkienė buvo ištremta i Tomsko sritį ir priskirta vienam kolchozui. Kasdieninė šio kolchozo buitis ir yra pirmosios šių sibirinių užrašų dalies turinys. Susipažįstame, kaip Sibiro pelkėse vyksta šienavimas, kaip vykdomas derliaus nuėmimas, kaip žiemą ūkio darbus pakeičia taigos miško kirtimas. Susipažįstame, kaip maitinamasi ir nuo bado ginamasi laukinių augalų maisto priedu, kaip rengiamasi žiemą ir vasarą, kaip susirgus kenčiama dėl vaistų ir medicininės priežiūros stokos. Susipažįstame, kaip kasmet auga įsiskolinimas už valstybei nesumokėtus mokesčius, kol pagaliau už tai ateina laikas laukti kalėjimo. Ūkinį skurdą lydi toks pat dvasinis skurdas: "Sielos reikalais jau nesirūpiname, nes tam neturime ir menkiausių sąlygų ... Čia pradedame atbukti ir viską pamiršti. Lieka tik vienas rūpestis — kaip nors ilgiau išlikti gyviems" (p. 183).

Nesiribodama savo pačios gyvenimu, autorė paliečia ir tuos lietuvius tremtinius, su kuriais teko susidurti. Tarp jų yra ir A. Sniečkaus sesuo su dukters šeima.

Knygoj aprašoma buitis yra ne tik tremtinių bet ir vietinių (daugelis jų taip pat buvę įvairių tautybių ankstesni tremtiniai) dalia.

Taigi knyga pasitarnauja ir aplamai Sibiro liaudies padėčiai nušviesti. Todėl knyga yra pravarti visiems, neišskyrus nė tų, kurie tik lietuvišką tematiką laikytų per siaura ar kurie apie sovietus nori spręsti tik iš oficialių statistikų fasado.    Al.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai