Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Mirtys. — Spalio   27   Vilniuje mirė   Feliksas   Bugailiškis,   teisininkas ir kraštotyrininkas. Buvo gimęs 1883 gruodžio 30 Juodžiūnų k., Šimonių vis., Panevėžio aps. Baigęs teisę Petrapilio univ. 1909, advokatavo Šiauliuose,  nepriklausomybės  metais buvo Šiaulių apygardos teismo teisė jas ir pirmininkas. Vienas iš laisva maniškos Kultūros Draugijos jų ir "Kultūros" žurnalo atsakinga sis   redaktorius   1923-33.   Šiauliuose 1927 suorganizavo kraštotyros draugiją ir įsteigė "Aušros" muziejų. Redagavo kraštotyrinius leidinius: šiaulių Metraštį 1930-33 ir Gimtąjį Kraštą 1934-40.

— Spalio 28 Vilniuje mirė žurnalistas ir rašytojas Jonas Šimkus (g. 1906). Išsilavinimo gavo suaugusių gimn. Kaune. 1934-40 dirbo "Lietuvos žinių" redakcijoj, 1940-41 sovietines "Darbo Lietuvos", vėliau "Tarybų Lietuvos" redaktorius, po karo buvo pirmasis "Literatūros ir Meno" redaktorius, o 1954-58 "Pergales" atsakingasis redaktorius. Pirmininkavo sovietinei Lietuvos rašytojų draugijai 1948-54. Jo palikimą sudaro: poezijos rinkiniai "Užu durų" (1927) ir "Pasakos iš cemento" (1929), prozos knygos "Kova del Dievo" (1937), "Apsakymai" (1953) ir "Rytoj bus gražu" (1962). Literatūrine verte — maža. Liūdnai pasižymėjo uolia okupantui tarnyba, 1941 birželio mėn. pats talkino rankioti tremiamuosius lietuvius.

— Lapkričio 1 New Yorke mirė žurnalistas ir visuomenininkas Henrikas B lažas. Buvo gimęs Rygoje 1904 sausio 11. Lituanistiką ir filosofiją studijavo Vytauto D. univ. Kaune (1924-39). Buvo lietuviškosios spaudos kūrėjas ir redaktorius: 1928-30 savo įsteigto "Studento" redaktorius, 1929-33 dirbo "Naujo žodžio", "Dienos" ir "Vapsvos" redakcijose, 1934-38 humoro įtakingo savaitraščio "Kuntaplio" steigėjas ir redaktorius, 1938-40 dienraščio "Laiko" steigėjas ir redaktorius. 1943-44 vokiečių kalintas Stutthofo koncentracijos stovykloj. Atvykęs į JAV, 1950 redagavo trumpai ėjusį "Lietuvių Kelią", nuo 1954 buvo vienas iš Tarptautinės Valstiečių Unijos angliško biuletenio redaktorių. Veikė valstiečiuose liaudininkuose (nuo 1951 generalinis sekretorius), taip pat buvo VLIKo sekretorius.

Sukaktys. — Lapkričio 3 sulaukė 50 metų rašytoja Alė Rūta — Elena Nakaitė-Arbienė. Gimė 1915 Petrapilyje. Baigė Rokiškio gimn. 1934, Klaipėdoje pedagoginį institutą 1937 ir Vilniaus univ. humanitarinių mokslų fakultetą 1944. Debiutavo poezijos rinkiniu "Be tavęs" (1946), neatsisakė poezijos ir iki šiolei (1964 išleido "Gyvenimo lašus"). Tačiau ji stipresnė yra ne poezijoj, o prozoj. Po novelių knygos "Likimo keliu" (1947) ir apysakos "Duktė" (1953) Alė Rūta įsitvirtino "Draugo" romano konkurse premijuota "Trumpa diena" (1954), kuri vaizdingai atkūrė rytų aukštaičių kaimo buitį. Toliau sekė penkių istorinių romanų serija, įvardinta bendra antrašte "Didžioji meilė" (Į saulėtekį 1960, Motinos rankos 1960, Broliai 1961 ir kt.). 1964 "Dirvos" romano konkurse susilaukė premijos jos "Kelias j kairę". Lapkričio numery davėme ištrauką iš jos naujos apysakos "Tiltas virš Okeano".

—    Lapkričio 9 sulaukė 60 m. aktorė Aleksandra Gustaitienė-Zdanavičiūtė. Gimusi 1905 Jurbarke. 1929 baigė Kauno "Saulės" mergaičių gimn. ir pora metų studijavo teisę Vytauto D. univ. Kaune. Vaidybos mokėsi nuo 1925 pas A. Sutkų Tautos teatro, nuo 1927 Kauno valstybinio teatro ir vėliau A. Olekos-žilinsko vaidybos studijoj, kurią baigė 1930. Vaidino Kauno valstybiniame teatre 1932-34, Jaunųjų teatre 1934-35, Klaipėdos valstybiniame teatre 1936-39. Vokietijoje Ravensburge, sutelkusi scenos mėgėjus, surežisavo 8 veikalus. 1949 atvykusi į JAV, apsigyveno Bostone ir atsideda scenos menui kaip Bostono Dramos Sambūrio režisierė. Turėdama dirbti su mėgėjų kolektyvu, vis vien stengiasi pigiai nepasitenkinti mėgėjiniu lygiu ir dėl to savo režisuojamus veikalus rengia ilgai ir kruopščiai, pasirinkusi iš tų, kurie prieinami turimoms pajėgoms. Tuo būdu ligšiol Bostone yra surežisavusi 9 veikalus, tarp jų Binkio "Atžalyną", Blaumanio "Indranus", Vaičiūno "Tuščias pastangas", Inčiūros-Gustaičio "V. Kudirką", Dickenso "Kalėdų giesmę", Karklinio "Raudoną vyną". Su šiais A. Gustaitienės režisuotais veikalais Bostono Dramos Sambūris yra gastroliavęs New Yorke, Montrealyje, Hartforde, Waterburyje ir kt., su pora veikalų buvo pasiekęs ir Čikagą.

—    Lapkričio 16 minėjo 70 metų sukaktį konsulas Petras Povilas Daužvardis. 1924 Georgetown un. Vašingtone baigė teisę (LL. B.) ir 1943 John Marshall Law School Čikagoj įsigijo teisės doktoratą. Nuo 1925 tarnavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, iš pradžių vicekonsulas New Yorke, nuo 1937 konsulas Čikagoje. Aktyviai reiškėsi ir tebesireiškia lietuvių visuomeniniame gyvenime.

—Lapkričio 18 sulaukė 50 metų poetas Juozas Kėkštas, keli metai esąs invalidų namuose Varšuvoje, žr. atskirai apie jį K. Raudos straipsnį.

—    Pavergtojoj Lietuvoj 80 metų sukaktį lapkričio 22 minėjo operos solistas Kipras Petrauskas. 80 metų sulaukė ir prof. Vladas Jurgutis, bet jo sukaktis (lapkričio 5) nebuvo minima. 70 metų amžiaus sukaktį minėjo operos solistas ir režisierius, vėliau konservatorijos dėstytojas Petras Oleka (lapkričio 8). 60 metų sukaktis minėjo kompozitorius ir choro dirigentas Konradas Kaveckas (lapkričio 2), aktoriai Statys Petraitis (spalio 26) ir Juozas Rudzinskas (lapkričio 17).

Teatraluose. — Bostono Dramos Sambūris lapkričio 20 paminėjo savo 15 metų veiklos sukaktį, Kultūrinio Subatvakario programoj suvaidindamas St. Santvaro "žvejų" pirmąjį veiksmą. Režisierė Aleksandra Gustaitienė, pagerbta jos 60 amžiaus metų sukakties proga, tarė įdomų žodį. Kitą dieną, lapkričio 21, sambūris Waterburyje vaidino L. Fodoro "Brandos atestatą". Bostono Dramos Sambūrio vadovo rašytojo Ant. Gustaičio ir režisierės Al. Gustaitienės dėka Bostono lietuviai turi savo pastovų ir susigyvenusį teatro mėgėjų kolektyvą. Ligšiol pastatyta per 10 scenos veikalų, o spektaklių turėta apie 35. Gastroliuota New Yorke, Montrealyje, Hartforde, Waterburyje, Worcesteryje, su pora veikalų (Inčiūros - Gustaičio "V. Kudirka" ir Karklinio "Raudonu vynu") buvo nuvykta ir į Čikagą. Vietinėms pajėgoms sustiprinti pora kartų buvo pasitelktas H. Kačinskas ir kartą A. Škėma. Dirbdami su mėgėjų kolektyvu (nors jame yra ir lankiusių vaidybos studijas, jau nuo seniau vaidinusių ar vaidinusių kitose scenose, kaip buvęs operos solistas St. Santvaras), bet stengdamiesi nepasitenkinti tik mėgėjiniu lygiu, sambūrio vadovas A. Gustaitis ir režiserė A. Gustaitienė laikosi principo rinktis veikalus pagal turimas pajėgas, bet pasirinktus veikalus rūpestingai parengti (t. y. vadovautis ne kiekybės, o kokybės principu net ir pačiose mėgėjinio darbo aplinkybėse).

—    Detroite lapkričio 6 suvaidintas naujas (dar rankraštyje) V. Alanto veikalas — 4 veiksmų komedija "žmonos portretas". Režisavo Zuzana Arlauskaitė-Mikšienė.

—    Los Angeles dramos mėgėjai lapkričio 27 suvaidino naują J. Gliaudos dviveiksmę komediją "Kaukių balius". Režisavo D. Mackialienė.

—    Čikagos humoro ir satyros grupė Antras Kaimas savo naują programą vaidino lapkričio 20-21, 27-28 ir gruodžio 3-4.

Muzikuose. — Aldonos Stempužienės įdainuotų dainų plokštelė, pavadinta "Dainos", pasirodė lapkričio mėn. Pirmoj plokštelės pusėj į-dainuotas D. Lapinsko dvylikos dainų ciklas "Mergaitės dalia", antroj pusėj — Gruodžio, Lapinsko, Banaičio, Jakubėno, Šimkaus ir Račiūno dainos. Visos dainos įdainuotos su Stuttgarto simfoniniu orkestru, diriguojant D. Lapinskui. Ši plokštelė reikšminga ne tik kaip A. Stempužienės dainos meno perteikimas, bet ir kaip jaunojo kompozitoriaus ir dirigento D. Lapinsko pristatymas plačiajai visuomenei. D. Lapinsko dainų ciklą "Mergaitės dalia" VI. Jaku-bėnas aukštai įvertina šiame žurnalo numeryje. Plokštelė  (mono — 6 dol., stereo — 7 dol.) gaunama šiuo adresu: Fine Music Records, 4249 Lambert Rd., Cleveland Ohio, 44121. Albumo viršelis — dail. Z. Mikšio.

—    Čiurlionio   ansamblis lapkričio 27    koncertavo New Yorke, Webster Hall salėj; lapkričio 28 — Baltimorėj.

—    Solistė Valentina Kojelienė lapkričio 28 turėjo koncertą Los Angeles, Wilshire Ebell teatro salėj. Koncertą surengė Hutteback Artist Bureau. Koncerto baigiamojoje dalyje buvo ir lietuviškos kūrybos — K.V. Banaičio trys dainos (Vandens lelija, Atsiminimas ir Tulpės).

Dailininkuose. — Iš   Pietų
Amerikos atvykusio dailininko Jono Rimšos pirmoji JAV surengta tapybos ir akvarelės darbų paroda vyko develando Gallery International patalpose XI.14 - XII.11. Buvo išstatyta per 40 darbų, daugiausia vaizduojančių Bolivijos egzotinę gamtą ir indėnų pasaulį.

—    Romas Viesulas, gavęs antrą kartą Guggenheimo stipendiją ir metus praleidęs Romoje, rudenį grįžo Filadelfijon ir X.5-26 The Print Club patalpose rodė naujausią kūrybą — dviejų dalių seriją "Notes on image and sound". Pirmojoj daly litografijos yra spalvotos ir juodos-baltos, o antra dalis — balti, bespalviai reljefai.

— Alfonsas Dargis, prieš kurį laiką grįžęs iš Vokietijos į Rochesterį, surengė savo naujų tapybos darbų parodą Rochesterio univ. Rush Rhees patalpose (paroda uždaryta XI.4), o vėliau Shop One galerijoj (XI.13 -XII.11).

—    Filadelfijos   LB   apylinkė  XI-28 surengė Kazimiero žoromskio tapybos darbų parodą. Atidarant kalbėjo prof. J. Puzinas. XI.27 K. žoromskis skaitė paskaitą apie M. K. Čiurlionį.

—    Amerikos Lietuvių Dailininkų Sąjunga Čikagoj Čiurlionio galerijoj XI.20-28 buvo surengusi savo metinę parodą. Nors sąjunga iš vardo pretenduoja į visų Amerikos lietuvių dailininkų apjungimą, bet faktiškai telkia tik jų dalį (daugiausia silpnesniuosius). "Naujienų" žiniomis, sąjunga turi 45 narius, "Draugo" žiniomis — "apie 30". Šioj parodoj dalyvavo per 10 narių, išstačiusių 45 darbus. "69" meno galerijos savininkas St. Orentas buvo paskyręs tris premijas (100, 50 ir 25 dol.). Premijų paskirstymas buvo patikėtas lankytojų (!) balsavimui, pagal kurį pirma premija teko A. Petrikoniui, antra — J. Mieliuliui, trečioji — seserei M. Mercedes, J. Andrašiūnui ir J. Pautieniui.

Rašytojuose. — Čikagoje lapkričio 21 "Draugo" redakcijos patalpose surengta literatūros ir muzikos popietė pristatyti Lietuviškosios Knygos Klubo išleistai Lietuvių beletristikos antologijos antrajai daliai (redagavo B. Brazdžionis ir B. Babrauskas). Programai vadovavo "Draugo" kultūrinio priedo redaktorius K. Bradūnas. Paskaitydami iš savo kūrybos ar pasidalydami savo nuomonėmis, programoj dalyvavo šios antologijos čikagiškiai autoriai: A. Baronas, D. Brazytė, č. Grincevičius, J. Ignatonis, N. Jankutė, M. Katiliškis, K. Pažėraitė, B. Pūkelevičiūte, V. Ramonas, Alb. Valentinas ir B. Babrauskas. Muzikinę programą išpildė P. Armono, V. Jančio, P. Matiuko ir A. Paukščio styginis kvartetas. Popietę suorganizavo ateitininkų Šatrijos meno draugija.

— Ohio lietuvių gydytojų draugija savo metinę 1000 dol. kultūrinę premiją šiemet paskyrė clevelandiškiui Mykolui Venclauskui už scenos veikalus jaunimui.

Iš visur . — Spalio 23-24 Čikagoje vyko metinis Amerikos Lietuvių Tarybos suvažiavimas, kuriame buvo paminėta šios organizacijos 25 m. veiklos sukaktis.

1940.VI.15 rusams okupavus Lietuvą, Amerikos lietuviai sparčiai ėmė organizuotis kovai už Lietuvos laisvę. Pradžioje didžiosios srovės veikė atskirai, bet jau 1940.X.15 jos sudarė bendrą delegaciją pas JAV prezidentą Rooseveltą, kuris davė pirmąjį patikinimą, jog Amerikos vyriausybė Lietuvos okupacijos nepripažins. Audiencijos pas prez. Rcoseveltą diena laikoma ALT-os gimimo data, nors kurį laiką dar veikė Lietuvai Gelbėti Tarybos vardu.

Savo veiklos pradžioje ALTa apjungė visus demokratinius JAV lietuvių visuomenės sluoksnius, turėjo aiškius veiklos tikslus ir jiems siekti rodė daug entuziazmo ir iniciatyvos. Per šimtmečio ketvirtį ALTa atliko nemaža reikšmingų darbų, kurie įeis į kovų už Lietuvos laisvę istoriją. Iš žymesnių darbų paminėtina: išgavimas iš JAV vyriausybės Lietuvos okupacijos nepripažinimo pažado, kurio Vašingtonas iki šiol tebesilaiko, rūpestis pokario lietuviais pabėgėliais Vokietijoje, Balfo įkūrimas, tradicija virtusių Vasario 16 minėjimų JAV Kongrese suorganizavimas, Kersteno komisijos sudarymas ir kt.

Gausioms tremtinių masėms 1949-51 papildžius Amerikos lietuvių gretas, senieji ALTos veikėjai nebeįstengė suprasti įvykusių pasikeitimų, atnešusių skirtingą visuomenės diferenciaciją. Amerikos lietuvių visuomenės   atstovavimas   Taryboje   per keturias politines-ideologines sroves ir du "susivienijimus" tapo nebenatūralus, bet visi bandymai ALTos organizacinę bazę praplėsti iki šiol vis atsimuša į kietą senųjų veikėjų ir jų talkininkų ryžtą išlaikyti struktūrinį organizacijos status quo. Tos įtampos ženkle vyko keli metiniai ALTos suvažiavimai, įskaitant ir pastarąjį. Nors šalia 4 "srovių" ir 2 "susivienijimų" į ALTą ribotomis teisėmis įsileista dar keturios organizacijos — Lietuvių Studentų Sąjunga, šviesos-Santaros Federacija, Katalikių Moterų Sąjunga ir Lietuvos Vyčiai, tačiau status quo šalininkai savo pozicijas nesunkiai apgina tais statuto paragrafais, kuriuos reformų šalininkai norėtų pakeisti.

Nesutikdama su teisių apribojimu, Lietuvių Studentų Sąjunga šiais metais savo atstovų į ALTą jau nebedelegavo ir suvažiavimui įteikė atskirą pareiškimą raštu.

Praėjusiame veiklos dešimtmetyje ALTos vadovybė, susikoncentravusi j esamos organizacinės struktūros išsaugojimą, prarado vadovavime turėtą iniciatyvą ir veikloje — kūrybingumą, ir 1965 metais patys reikšmingieji su Lietuvos laisvinimo akcija susiję darbai (Monagan rezoliucijos JAV Kongrese pravedimas, jaunimo demonstracijos Vašingtone ir lapkričio 13 manifestacijos New Yorke) jau atlikti už ALTos ribų iškilusių sąjūdžių.

25-jį metinį ALTos suvažiavimą Čikagoje spalio 23-24 pravedė valdybos pirmininkas Leonardas šimutis, kuris šiai organizacijai be pertraukos vadovavo nuo jos įsikūrimo prieš 25 metus. Jo vadovybėje ALTa atsiekė visų reikšmingųjų laimėjimų. Šiame suvažiavime L. šimutis iš pirmininko posto pasitraukė. Už nuopelnus suvažiavimas vienbalsiai išrinko jį ALTos garbės pirmininku.

L. Šimutis suvažiavime padarė du pranešimus, apimančius visų 25 metų ir atskirai praėjusių metų veiklos laikotarpius. Reikšmingesnių veiklos planų ateičiai ir šiame suvažiavime nepriimta.

Į naująją ALTos valdybą suvažiavimas patvirtino šiuos pristatytus kandidatus: A. Rudį ir dr. K. Šidlauską (Katalikų Federacijos), E. Bartkų ir T. Blinstrubą (tautininkų), dr. P. Grigaitį ir J. Talalą (socialdemokratų), M. Vaidilą ir J. Zurį (sandariečių), dr. V. Šimaitį (LRK SA), P. Dargį (SLA) ir dr. J. Valaitį   (Santaros-Šviesos).   J.   Kojelis

— Lapkričio 27-28 New Yorke posėdžiavo VLIKo seimas. Pranešimus darė J. Audėnas, dr. Br. Nemickas, V. Sidzikauskas, prof. J. Puzinas. dr. K. J. Čeginskas ir kt.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai