Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
IŠ VEIKALŲ SVETIMOMIS KALBOMIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. Tomas Žiūraitis   
I. TEOLOGIJA

1. Teologija ir tikėjimo kultūra

M.-D. Chenu, O. P.: Faith and Theology, Gili and Son, Dublin/Syd-ney, 1968, 236 p., $35.00. Prancūzų autoriaus raštų atranka, svarstanti teologijos ir tikėjimo santykius. Tikėjimas yra Dievo dovana, o ne teologinių mokslų išdava. Dar nebuvo teologijos, o jau buvo tikinčiųjų. Reikia grąžinti teologinę prasmę ne tik žmogui, bet ir visam kosmui. Kol bent viena tauta neturės teologijos savo kalba ("A native theology"), tol dar negalima teigti, kad Geroji Naujiena skelbiama visam sutvėrimui. Autorius moderniai tomis-tiškai aiškina visuotinę teologijos paskirtį.

Johann B. Metz: Zur Theologie der Welt, Matthias Grünewald, Mainz, 1968, 152 p., DM 15.00. Autorius desto "pasaulietiško pasaulio" teologiją ("Theologie der weltlichen Welt"), šių dienų sekuliarizacija liudija ne krikščioniškos įtakos menkėjimą, bet jos tobulėjimą. Pasaulis kaip istorija ("Welt als Geschichte") laukia krikščioniško išganymo. Kai visas kos-mas ir visos jo vertybes tarnauja žmogui, o ne priešingai, tai ir yra kosmo tikrasis, vienintelis "išganymo kelias". Tik tokiu būdu žmogus yra atsakingas už pasaulį. Autorius tą atsakingumą sieja su Teilhard'o "hominizacija" ir "humanizacija". Savo visumoje šis veikalas — vertinga "teologija pasaulio klausimu".

Christopher Hollis: Newman and the Modern World, Doubleday and Co., Garden City, N. Y., 1968, 230 p., $4.95. J. H. Newman'as (1801 -1890), buvęs anglikonas, vėliau perėjęs į katalikus ir tapęs kardinolu, buvo žymiausia XIX a. asmenybe tiek katalikų, tiek anglikonų tarpe. Kaip autorius ryškina, kard. New-manas yra ir šiandien modernus, ypatingai šiais klausimais: sąžines laisvės autonomija ir ištikimybe Bažnyčiai, Bažnyčios neklaidingumas ir krikščioniška modernumo prasme, demokratinės politikos gyvenimiškumo problema ir t.t.
Paul Sponheim: Kierkegaard on Christ and Christian Coherence, SCM Press, London, 1968, 332 p., 70 šilingų. Veikalas dėsto katalikiškos doktrinos pradmenys Kierke-gaardo raštuose. Tai šios rūšies pats pirmas veikalas anglų kalba. Kier-kegaardui būdinga ne sistema, bet ritmas, kuris esąs dvejopos rūšies: "diastazė" ir "sinteze". "Diastazės" ritmo atveju Dievas ir žmogus pasirodo kaip dvi labai skirtingos, visiškai išsiskiriančios egzistencijos ("separatnes") ; "sintezes" ritmo atveju Dievas ir žmogus reiškiasi kaip viena į kitą įsijungiančios egzistencijos ("coinvolvement"). Pagal lai Kierkegaardo teologišką metodą galima pavadinti "dvejopo ritmo sinteze", iš dalies reikšminga ir tradicinei katalikų teologijai.

Le Père Lebret: L'économie au service des hommes, Les Edit, du Cerf, Paris, 1968, 255 p. Autorius, miręs 1966, buvo vienas iš pagrindinių pop. Povilo VI "Humanae Vi-tae" komisijos narių. Teologas, sociologas ir ekonomistas, jis šiame veikale nagrinėja encikliką "Populorum Progressio" ir ypač daug dėmesio Hkiria enciklikai "Humanae Vitae". Enciklika "Casti Connubii" (1930) buvo kur kas griežtesne, negu "Humanae Vitae", tačiau nebuvo jokio viešo pasipriešinimo. Nesunku tada buvo suprasti, kad dirbtine gimdymų kontrole negali būti natūrali kontrolė. Tik dirbtines kontroles katalikų Bažnyčia negali pripažinti. "Humanae Vitae" enciklika liečia ne tik vedusiųjų santykius, bet ir visos žmonijos žmoniškumo bei krikščioniškumo problemą (Plg. J. T. Noonan Jr.: Contraception — A History of Its Treatment, Harvard University Press, Cambridge, Mass., išleista prieš keletą metų, 561 p., $7.50|.

Louis Evely: The Faith of a Modern Man, Dimension Books, Denville, N. J., 1968, 123 p., $3.75. Koks skirtumas tarp modernaus ir nemodernaus tikėjimo? Gali būti modernus arba nemodernus tikėjimo būdas, bet ne pats krikščioniškasis tikėjimas. Dabartis gali būti pavadinta modernia sąryšyje tik su praeitimi, bet jokia dabartis negali būti moderni pati sau. Kaip pats įsikūnijęs Dievas yra amžinas ir visada modernus, taip ir tikėjimas yra amžino gyvenimo vertybė, giliausia modernumo prasme. Autorius per mažai į tai atkreipė dėmesio. Jo veikalas gana ryškiai atskleidžia gyvojo tikėjimo problematiką, liudijančią ir tai, kaip nereikia moderninti tikėjimo tiesų.

2. Dabarties teizmas ir ateizmas

Ignace Lepp: Atheism in Our Time,
The Macmillan Co., New York, 1967, 160 p. $1.45. Vertimas 1959 prancūzų kalba pasirodžiusio veikalo, kurio autorius, miręs prieš trejetą metų, gimė Lietuvoj, 15 metų amžiaus įsijungė į komunistus ir išvyko į Sovietų Sąjungą, kur buvo tarp žymesniųjų sovietų intelektualų; vėliau atsivertė į katalikus, buvo įšventintas į kunigus ir dirbo Prancūzijoj, Paryžiuj vadovaudamas psichoanalizės institutui. Šiame veikale jis aiškina dabarties ateizmo psichologiją. Esama dvejopos rūšies ateistų: geros ir blogos valios. Pirmieji tebeieško Dievo; antrieji nuolat kovoja prieš Dievą, gerai žinodami ne tiek, kas Jis yra, kiek tai, kur Jis yra. Religijos tiesų nepažinimas, visokios socialines ir moralinės negerovės, "tikinčiųjų" bedievių pavyzdžiai — tai svarbiausios priežastys ateizmui atsirasti. Esą ir tokių giliai įsitikinusių ateistų, kuriems katalikybe reiškia tobuliausią religiją. Kartą atsisakę katalikų tikėjimo, jie ir nemano priklausyti kokiai nors sektai. Jie tampa kovojančiais ateistais, kuriuos palaiko vienoks ar kitoks psichologinis kompleksas: neurotinis, marksistinis, racionalistinis (Jean Rostand), egzistencinis (J.-P. Sartre), tariamų vertybių siekiąs ir tragiškos nevilties ateizmas (A. Malraux, A. Camus).

Denis Dirschėrl (ed.) : The New Russia — Communism in Evolution,
Pelaum Press, Dayton, N. J., 1968, 216 p., $5.95. Sutelktinė studija, kurioje dalyvauja devyni komunizmo ekspertai ir vienas aiškiaregis, pranašaująs komunizmo švelnėjimą ir visišką sušvelnėjimą po dešimt metų .. . Deja, nuolat keičiasi komunistinė strategija, bet niekada nesikeičia komunistinė ideologija.
Nikita Struve: Christians in Con-temporary Russia, Charles Scrib-ner's Sons, New York, 1967, 464 p., $7.50. Autorius yra žinomo komunisto P. Struvės vaikaitis, Paryžiuje einančio žurnalo "Le Messager Or-thodoxe" leidėjas, profesoriaująs Sor-bonos universitete, komunizmo ir aplamai ateizmo kritikas. Veikalas atskleidžia sistemingą krikščionybės persekiojimą Rusijoje, bet drauge jos gyvumą ("The Christian faith is f ar f rom being dead in Russia"). Komunizmas plečiasi tarptautiniu teroru, o ne ideologine įtaka, kurią palaiko kai kurios laisvojo pasaulio vyriausybės, sužavėtos komunizmo "švelnėjimu". Negali būti ir kalbos apie komunizmo švelnėjimą ("It is f ar f rom true that there has been a 'mellow-ing' toward Religión in the Soviet Union"). Veikalas parašytas, remiantis pačių sovietų leidiniais, oficialiais valdžios potvarkiais, antisovietmio pogrindžio dokumentacija ir privačiais laiškais iš Rusijos. 70 puslapių priede pateikta žinomesnių kankinių, uždarytų bažnyčių chronologija, protesto raštai dėl religijos persekiojimo.

II. FILOSOFIJA

1. Laisvės kultūros problematika

Yves Simon: Freedom and Com-munity, Fordham University Press, New York, 1968, 201 p., $5.50. žmogus kaip asmuo yra protingos prigimties individas, savo rūšies nelygstamas kūrinys visų kitų kūrinių atžvilgiu. Tai kūrinys ir kūrėjas, gebąs objektyviai dalykus pažinti ir atsakingai apsispręsti. Laisvoji valia— žmogiškos prigimties dovana ir uždavinys. Nei žmogiškas asmuo, nei bendruomenė neturi savęs absoliutinti. Ne asmuo dėl bendruomenės, bet bendruomenė dėl asmens. Laisvė — moralinės tvarkos ir atsakomybės šaltinis. Klaidinga laisvės samprata — labiausiai pavojinga laisvės kultūrai ("The spirit of freedom has no worse enemy than falsehood").

Karl-Heinrich Lūtcke: "Auctoritas" bei Augustin, Kohlhammer Verlag, Stuttgart, 1968, 223 p., DM 48.00. Autoriteto ir laisvės, autoriteto ir tradicijos santykis, o taip pat autoriteto kūrybinis pašaukimas yra aktualūs klausimai, kuriems šis veikalas skiriamas. Pilnutinės vertybių tvarkos ugdymas liudija autoriteto teisę ir teisėtumą. Autoritetas tiek galioja, kiek įrodo. Tačiau kiekvienas įrodinėjimas, paremtas tik autoritetu, dažniausiai yra pats silpniausias įrodinėjimo būdas (Tomas Akvi-nietis). Autoriteto pašaukimas pasišvęsti asmeninio ir visuotinio gėrio tarnybai.

2. Krikščioniškos pasaulėžiūros klausimai

V. J. McGill: The Idea of Happiness, Frederick A. Praeger, New York, 1967, 376 p., $6.95. Naujoviš-kesnis, dabarčiai suprantamesnis metodas laimės sampratai giliau įžvelgti yra šio veikalo pagrindas. Kadangi, anot autoriaus, klasikinė laimės samprata pasižymi daugiau antprl-gimtiniu charakteriu, todėl jis savo veikale pabrėžia prigimtinį laimės charakterį. Autorius klaidingai mano, kad šv. Tomas Akvinietis skelbė tik transcendentinę amžinojo gyvenimo laimę, užmiršdamas laikinojo gyvenimo laimę (Plg. I-II, qu. 1-5; 69; II-II, qu. 179-182). Yra gėrio šiame pasaulyje, taigi yra ir laimės šiame pasaulyje, nors ir negali čia būti visiškai tobulos laimės — amžinai trunkančios palaimos.

Gūnter Waldmann: Christliches Glauben und christliche Glaubenslo-sigkeit, Max Niemeyer Verlag, Tubingen, 1968, 382 p., DM 32.00. Tam tikra krikščionybės "modernintojų" dalis siekia ne krikščionių vienybės, bet krikščionių bendrybės. Tos vienybės pagrindinė susikalbėjimo priemonė yra visuotinei (katalikiškai) Bažnyčiai esmingas dialogas, kurio ekumeniškumą Vatikano II susirinkimas tik įsakmiau pabrėžė. Tos bendrybės pagrindine pasikalbėjimo priemonė yra tas visuotinei Bažnyčiai priešingas dialogas, kurio ekumeniš-kumas Vatikano II susirinkimo vardu tik naujoviškiau piktnaudoja-mas. Toji vienybė siekia idealo Dievo ir žmogaus įkurtoje Bažnyčioje su Kristaus Vietininku priešakyje. Toji bendrybė siekia idealo žmogaus sukurtoje "nebažnytinės krikščionybės" bendrijoje su savo vietininkais minios užmačių priešakyje. Tai būtų, anot autoriaus, pats svarbiausias skirtumas tarp krikščioniško tikėjimo ir krikščionybės vardu netikėjimo ("christliche Glaubenslosigkeit"). Toks netikėjimas atsinaujino racionalizmo, subjektyvizmo ir volunta-rizmo tendencijomis, kurias "moderniau" puoselėja "mirusio Dievo" teologija, "sukrikščionintas" teilhardiz-mas, situacijos etika, atominio amžiaus laimėjimų psichologija ir t.t.

Karl Rahner, S. J.: Hearers of the Word, Herder and Herder, New York, 1969, 180 p., $6.50. Tarptautinio garso teologas, šiame veikale, vokiškai pasirodžiusiame prieš beveik 30 metų, rašo religijos filosofijos klausimais, liečiančiais dabarties žmogaus pastangas Dievo Žodžiui išgirsti. Ne savanaudiška, bet asmeninio ir visuotinio gėrio trokštančia meile išgirstame Dievo žodį. Juo intensyvesnė meilė, juo gilesnis Dievo pažinimas, teikiąs vilčių net vidinio apreiškimo būdu jį išgirsti.

Ashley Montagu: The Concept of the Primitive. The Free Press, New York, 1968, 283 p., $6.95. Termino "primityvus" sutelktinė studija, pasisakanti prieš klaidinantį to termino vartojimą antropologinių klausimų literatūroje. Vakarų kultūros pionieriai pradėjo tą terminą vartoti, o tos kultūros civilizacijos garbintojai jį labiausiai išpopuliarino. Vakarų civilizacija daroma vieninteliu kriterijumi visų kitų tautų žmogui, civilizacijai ir net kultūrai vertinti. Kraštutinio etnocentrizmo kriterijumi reiškiasi ne tik tautinis, religinis šovinizmas, bet ir visokios rūšies evoliucionizmas. Yra ir bus kultūros, civilizacijos vienoks ar kitoks jų lygis, o ne statiškai apspręstas jų pirmapradis stovis — primityvumas, neturįs jokių kultūrinių vertybių. Ir žemiausio lygio kultūra reiškia kūrybinį žmogaus dinamiškumą, o ne primityviškumą. Ir šiais laikais yra urvuose prisilaikančių žmonių, bet niekada negalėjo būti urvinių žmonių.
Walter Strolz: Human Existence — Contradiction and Hope. University Press of Notre Dame, 1967, 171 p., $5.95. Vadinamos visiškai savarankiškos ir modernios egzistencijos reiškiniai, jų kilmės ir reikšmės kritinė charakteristika. Kriminalistų siautimo populiarumas ir savotiškas jų toleravimas, būdingas kai kuriems net demokratiškos santvarkos kraštams. Didėjąs pasipriešinimas prieš visuotinius žmoniškumo ir dorovės principus. "Hipiškos" egzistencijos manija, labiausiai veikianti jaunimo tam tikrą nuošimtį, bet neaplenkianti ir vyresnės kartos "moderniųjų". Tai dabartinės žmogaus egzistencijos prieštaros ir vilties paradoksas, kurio nelemtis pradeda ir patiems "moderniesiems" atidaryti akis.

Francisco Bravo: Christ in the Thought   of   Teilhard  de   Chardin,
University of Notre Dame Press, 1967, $4.95. Teilhard de Chardin'o ir teilhardistų vizijose nušvintąs tikrasis Evangelijų Kristaus ir Jo kunigystės pašaukimo dinamiškumas. Autorius griežtai pasisako ypač prieš tuos kunigus, kurie drįsta bent kiek dėl Teilhard'o vizijų suabejoti autentiškos krikščionybės požiūriu. Kiekvienas kunigas daug daugiau apaštalaująs, pasišvęsdamas gamtos ar sociologijos mokslams, o ne laidotuvių apeigoms (". .. than to specialize in funeral rites").
Dr. Tomas Žiūraitis, O.P.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai