Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kotryna Grigaitytė   
BE ATSISVEIKINIMO

Išėjau pro tuos vartus,
Kurie ir jums paliko atkili.
Laukimo valandos trumpėja
Saulėtekių akimirkom,
O vakarus nusineša naktis . . .
Naktis prisirpusių žvaigždžių kekes
Jums pakelėje išdalins.
Dar vyno mėlyno pripils į delnus.
Erdvių tyla — geroji motina,
Visus mus kviečia poilsio,
Po darbo vynuogynuos,
Po kruvinojo žemės karnavalo.

PRAEITIS PRISIKELIA

Tau lengva nepamiršti mano vardo,
Nors jį suplėšyčiau į smulkius skutelius.
O tavąjį, kaip vėjas skardą,
Klebendams stūgaus po tuščius laukus.

Ir man atrodys gal, kad garvežio spiegimas
Dar atsišaukia naktį iš gimtų laukų —
Ledai į pasėlį vėl kristi ima,
Ir ūgiai, žiedlapių pilni, pabyra ant takų.

Kodėl neprašoma ta praeitis prisikelia,
Ir pievomis nubėga susigūžus kurapka.
Jaunystė suplazda ... ta nepataisoma išdykėlė
Prie kryžkelės, ties medituojančia kalva.

ERDVIŲ LANGAI

Pasisupk, pasisupki, medūza ant marių,
Tu viena tik svajoti gali. . .
Man sakė kadais:
Izidorius šventas palinkęs ten aria —
Plokščiame mėnulio veide.
Man sakė, Kazimieras šventas —
Ten spaudžia leliją prie lūpų.
Armstrongai, Aldrin ir Collins,
Kokių gražių pasakų būta . ..
Jūs nusinešėt Duoną ir Vyną
Į visatos alkanas įsčias,
Mėnulį, žvaigždes, apdalinot —
Balti, tartum sniego žmogyčiai!
Pasisupk, pasisupki, medūza ant marių
Tu viena tik svajoti gali.
Erdvėse, be vėjų, langai atsidarė,
Naujų pasakų, saulių pilni.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai