Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ALEKSANDRAS STULGINSKIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   

Pavergtojoj tėvynėj Kaune rugsėjo 22, eidamas 85-tuosius amžiaus metus, mirė paskutinysis Nepriklausomybės akto signataras ir paskutinysis nepriklausomos Lietuvos buvęs prezidentas Aleksandras Stulginskis.

Savo likimu jis atstovavo visai kartai, su entuziazmu kūrusiai laisvą gyvenimą ir su tauria didybe pakėlusiai sovietinę vergiją. Iš agronomo-švietėjo I pas. karo sūkuryje jis tapo politiku, 1917 išrinktas į Tautos tarybą ir atsistodamas krikščionių demokratų priešakiu. II-IV kabinetuose ministras, Steigiamojo seimo pirmininkas ir pagaliau respublikos prezidentas (1920.VI.19 -1926.VI.7). Jo metu buvo padėti pamatai nepriklausomam gyvenimui visose srityse. Vėliau grįžo prie žemės — ūkininkauti. Užplūstant sovietų armijoms, nepasitraukė užsienin (nors lengvai galėjo — prie sienos gyveno), bet liko drauge su visais kentėti. 1941 su žmona išvežtas Sibiran, ten iškentėjo 15 metų. Atsisakęs pensijos ir gundymų "atsiminimams", gyveno remiamas dukters dr. Aldonos Juozevičienės (Čikagoj).

Savo būdu jis simbolizavo mūsų istoriškai susiklosčiusį tautinį charakterį. Paprastas ir kuklus, ne kalbų, o darbo žmogus. Drauge patvarus ir atsparus, žemaitiškai kietas. Žemdirbio paprastumas jame buvo susilydęs su didvyriniu nepalenkiamumu. Ateities kartoms jis liks pavyzdžiu tos tautinės atsparos, kuri yra laisvės viltis.

Iš visų trijų buvusių nepriklausomos Lietuvos prezidentų jo vienintelio žemiškieji palaikai amžinajam poilsiui palaidoti tėvynės žemelėj. Jie liudys, kaip giliai a.a. Aleksandras Stulginskis buvo įaugęs į savo tėvynę ir tautą.

Platesniam velionio darbų prisiminimui skaitytojus nurodome į prel. M. Krupavičiaus straipsnį mūsų žurnalo 1965 vasario numeryje.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai