Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
TAUTOTYRAI SKIRTAS GYVENIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Mažiulis   
Dr. Jonui Baliui šešiosdešimt

Dr. Jonas Balys yra vienas darbščiausių mūsų mokslininkų, dirbąs savojoj tautotyros srityje jau apie 40 metų. šią vasarą (liepos 2) jis perkopė šešiasdešimt metų slenkstį. Visokių minėjimų sraute betgi liko nė vieno nepastebėtas ir nė viena eilute nepaminėtas. O nudirbo jis daug.

Oficialūs jo darbo rėmai tokie. Lietuvoje vadovavo Lietuvių tautosakos archyvui 1935-44, be to, dėstė Vytauto D. universitete 1933-35 ir Vilniaus universitete 1942-44. Vokietijoj profesoriavo Pabaltijo universitete 1946-48. JAV dirbo lektoriumi Indianos universitete 1948-52, Arctic Institut of North America moksliniu bendradarbiu 1952-55, o nuo 1956 dirba Kongreso bibliotekoje.

Dėstytojas

Įsigijęs Vienos universitete daktaro laipsnį, J. Balys 1933 buvo išrinktas Vytauto D. universiteto et-nikos katedros vyr. asistentu ir skaitė lietuvių tautosakos kursą. Bet tuojau čia jis susidūrė su vad. rusų tautosakos mokykla, ši mokykla itin pabrėžė tautosakos literatūrinę reikšmę, bet mažai rūpinosi užrašų tikslumu — nesidomėjo, kiek tautosakos užrašyto jas ar leidėjas savo nuožiūra užrašą nudailindavo. Tai senajai pažiūrai atstovavo ir 1930 sudarytoji Lietuvių tautosakos komisija, perėmusi tautosakos rinkimą ir leidimą. Jos paskelbtoj tautosakos rinkimo programoj (Mūsų Tautosaka I, 1930) buvo įrašyta net pageidavimas paieškoti ir tokių dainininkų, pasakotojų, kurie patys sukuria dainų, pasakų. Sudaryta beveik iš literatūros žmonių, ši komisija iš karto ėmėsi tautosaką dailinti ir spausdino išlygintas pasakas (P. Vaičiūno Aukštaičių pasakos 1934, S. Nėries Mūsų pasakos 1934), kurios tautosakos tyrinėjimams tikrai nebetiko. J. Balys pasisakė prieš šią pas mus vyraujančią tautosakos pažiūrą, susirėmė su jos atstovais ir pačioj komisijoj, kurios nariu ir jis jau buvo. Ginčas pateko į spaudą. Buvo sudarydinta įtampa su Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu prof. V. Krėvė-Mickevičiumi, nes dr. J. Balys pasisakė ir prieš jo tautosakos išlyginimus. Todėl 1935 J. Balys nebebuvo perrinktas toms pat pareigoms (jo vietą užėmė J. Baldauskas - Baldžius).

Tas skirtingų tautosakinių pažiūrų susikirtimas buvo tada savaip suvisuotintas. Nors dr. J. Balio pasisakymai prieš V. Krėvės - Mickevičiaus stilizavimus telietė tik tautosaką, bet spaudos buvo išplėsti ir literatūrinei jo kūrybai — "Dainavos šalies senų žmonių padavimams". Tuo metu dr. J. Balys paskelbė atskirą straipsnį, kur pateikė V. Krėvės - Mickevičiaus tautosakinius taisymus — tautosakos užrašų skirtingas redakcijas (Vairas 1936 nr. 9 ir 11). Tada dr. J. Balį užsipuolė prof. B. Sruoga ir ypač dr. J. Baldauskas-Baldžius. Nepaisant viso aitrumo, tas ginčas lietuvių tautosakai buvo naudingas: praskleidė ir naujų pažiūrų, tautosakos tyrinėjimu susidomėjo nauji žmonės.

Nors dr. J. Balys trumpai tedėstė tautosaką universitete, bet parodė, kaip reikia tyrinėti pasaką ar dainą. Iš to meto yra jo išspausdintas trumpas, bet vakarietišku (suomišku) metodu vienos dainos - baladės nagrinėjimas — "Nuo žirgo kritęs bernelis" (Tautosakos Darbai I, 1935). Jis čia pateikė jos 37 lietuviškuosius užrašus, juos išanalizavo ir atstatė dainos pirmapradį vaizdą, palygino su kitų kraštų užrašais ir prileido ją esant slaviškos kilmės, bet lietuvių savaip perkurtą. Toks vienos dainos nagrinėjimas buvo pirmas ir iki šiol liko vienintelis. Tautosakos pratyboms jis tarnavo kaip savas pavyzdys. Didesnį bendro pobūdžio straipsnį dar paskelbė "Židinyje" (1938) — "Lietuvių liaudies baladės" (40 psl. atspaudas).

1942 dr. J. Balys buvo paskirtas Vilniaus univ. tautotyros katedros vedėju. Iš to meto tautosakos paskaitų paskelbė atskirų straipsnių "Kūryboje", "Mūsų Giriose", "Žemės Ūkyje" ir kt. Jam vadovaujant šiai katedrai, tautotyrą baigė ir du pirmieji Lietuvoje studijas baigę tau'otyrininkai: Kl. Čerbulėnas ir A. Rūkftelė.
1916-48 dr. J. Balys iš Freiburgo važinėdavo skaityti lietuvių tautosakos į Pabaltijo  universitetą.  Iš šio meto tautosakinių paskaitų, gerokai praplėstų, buvo išleista dvitomė knyga "Lietuvių Tautosakos Skaitymai" (1948, 247 ir 272 psl.), kuri nei apžvalginės, nei sintetinės reikšmės nepraradusi nė dabar.

Lietuvių tautosakos archyvo vedėjas

1935 sukūrus Lietuvių tautosakos archyvą (LTA), dr. J. Balys buvo paskirtas jo vedėju, šiai naujai įstaigai buvo perduota primigusios Lietuvių tautosakos komisijos ir dar gana veiklios Komisijos tautos melodijoms rinkti tautosakos rankraščiai bei plokštelės. 1935 gale LTA buvo 176.544 įvairūs užrašai. Dr. J. Balys visa jaunatviška energija ėmėsi organizuoti lietuvių tautosakos rinkimą. Tuojau pat paruošė "Tautosakos rinkėjo vadovą" (1936, praplėsta laida 1940) ir anketas, telkė ir instruktavo rinkėjus, o 1939 jiems suruošė ir atitinkamus kursus. Tautosakos rinkėjai pasijuto tikrai vadovaujami, ir prasidėjo tautosakos rinkimo sąjūdis: sukurti vidurinėse mokyklose tautosakos rinkimo būreliai, įtraukti jaunieji ūkininkai, jaunalietuviai ir pavasarininkai, skelbti tautosakos rinkimo konkursai. Kaip augo tautosakos rinkimais, liudija kasmet gausėję užrašai, pvz., 1936 užrašyta 57.772, 1937 — 82.152, 1938 — 79.328 ir t.t. Iš pat pradžių LTA pradėjo leisti "Tautosakos Darbus", kurių išspausdinti 7 tomai. Sudarytas planas leisti "Lietuvių Tautosakai", kurios atskiros serijos (A - sakmės, B -pasakos, C - dainos, D - melodijos, E - patarlės ir priežodžiai, F -mįslės, G - tikėjimai ir H - papročiai) būtų sudariusios po kelis ar keliolika tomų. Darbas buvo pradėtas, ir 1940 pavasarį pasirodė dr. J. Bzlio paruoštas "Lietuvių liaudies sakmių" I tomas (890 sakmių). Sovietinė okupacija darbą nutraukė. Neseniai Lietuvoj pasirodę "Lietuvių tautosakos" 5 tomai būtų lyg šio darbo tęsinys, tik toli neprilygstąs LTA pradėtajam.

Tautosakos spaudai ruošėjas ir leidėjas

Dr. J. Balys paruošė visą eilę tautosakos leidinių. Vieni jų skirti grynai tautosakos mokslui: užrašų teišlyginta tk .ra?ybar palikta net ir pagrindinės tarmybės.

Kiti jo leidiniai paruošti jau žmonių pasiskaitymui. Prie pirmojo būrio priskirtini: "Iš Mažosios Lietuvos tautosakos" 1937 (iš Tautosakos Darbų III, 92 psl.), "Vilniaus krašto lietuvių tautosaka" 1938 (t. p., IV, 332 psl.), "Klaipėdiškių lietuvių tautosaka" 1940 (t. p.), "Lietuvių liaudies sakmės" 1940 (440 psl.). Visi šie leidiniai sutvarkyti: pasakojamoji tautosaka — pagal motyvų kataloginę seką, o kita — tematiniu skirstymu. Ir po 1944, išvykęs svetur, šios rūšies leidiniams dr. J. Balys susirado leidėjus arba ir savo lėšomis toliau leido. Iš jų minėtini: "Lietuvių tautosakos skaitymai" 2 tomai, 1943 (247 ir 271 psl.), "Istoriniai padavimai" 1949 (101 psl.), "Lietuvių tautosakos lobynas: I Dvasios ir žmonės, II Liaudies magija ir me-cina" 1951 (126 ir 94 psl.; jo paties leidinys), U. Žemaitienės "Suvalkiečių vestuvės" 1953 (80 psl., su gaidomis; jo paties leidinys), "Lietuvių mitologiškos sakmės" 1956 (191 psl.), "Užburti lobiai" 1958 (95 psl.), "Lietuvių dainos Amerikoje" 1958 (472 dainos, dalis su melodijomis, 326 psl.). Visus šiuos darbus aprūpino ir įvadais, kartais įžvalgiom studijom, žmonių pasiskaitymui skirti: "Lietuvių sąmojis" 1937 (256 psl.), "šimtas ilaudies baladžių" 1941 (203 psl.), "Lietuviškos pasakos" (antras leidimas) 1951 (jų pirmoji laida pasirodė okupuotoje Lietuvoje be jo vardo ir gerokai išcenzūruota, nesutinkanti su likusiu rankraščiu).

Tautosakos tvarkytojas — kataloguotojas

Tinkamai sutvarkyti, sukataloguoti tautosaką nėra lengva, ką liudija ir skirtingos sistemos. Dr. J. Balys šį didelį darbą pradėjo dar 1933, nuvykęs Suomijon pasakų studijų reikalais. Pradžioje jis sukatalogavo spausdintas lietuvių pasakas ir sakmes (apie 3200 užrašų), o 1934 — Lietuvių mokslo draugijos rinkiniuose per 4000 variantų. 1935 sukatalogavo Lietuvių tautosakos archyvo rinkinius — 8800 variantų. Visas šis pasakojamosios tautosakos katalogas (apie ,»16.000) buvo išspausdintas 1936 — "Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogas: Motif-Index of Lithuanian Narrative Folk-Lore" (Tautosakos Darbai II ir atskirai, 254 psl.). Katalogavimo pagrindu dr. J. Balys pasirinko Antti Aarne — Stith Thompson katalogus. Daug kur ir savų numerių į-vedė, nes lietuviškieji motyvai ne-įtilpo, o sakmes pradėjo savu — 3000 numeriu, šis didelis darbas yra itin reikšmingas tiek savam, tiek svetimajam pasakų tyrinėtojui, šiuo katalogu pralenkėme ne vieną Europos tautą.

Prie pasakojamosios tautosakos katalogavimo dr. J. Balys vėl buvo sugrįžęs 1948-52, kai prof. Stith Thompson jį atsikvietė į Indianos univ. ir įjungė į jo ruošiamą naują laidą "Motif-Index of Folk-Lit-erature", kurio 1955-58 išėjo 6 dideli tomai, šiam leidiniui dr. J. Balys įdėjo tikrai didelę dalį. šalia pasakojamosios tautosakos, jis paruošė ir nemažiau reikšmingą lietuvių baladžių katalogą. Tą darbą jis pradėjo 1944 Freiburge ir tęsė JAV. Tai jo "Lithuanian Narrative Folksongs" 1954  (144 psl.).

Tautotyrininkas

J. Balys tautotyriniais klausimais pradėjo rašyti, dar mokydamasis Panevėžio seminarijoje — "Lietuvoj" 1927 paskelbė straipsnį "Senovės lietuvių tikybos klausimu". Senojo lietuvių tikėjimo klausimams jis daugiausia paskyrė darbų. Jei kiti lietuvių senojo tikėjimo tyrinėtojai paprastai žvelgia tik į svetimųjų šaltinių pabiras žinutes, tai dr. J. Baliui pagrindinis šaltinis yra tautosaka, į kurią jis ateina ir su lyginamojo religijos mokslo žiniomis, šalia tautotyros ir antropologijos, jis studijavo ir lyginamąją religijų istoriją pas į-žymų    tyrinėtoją   prof.   dr.   W. Schmidtą; jo disertacija yra apie šamanizmą (lietuviškoji santrauka — "šamanizmas",  Eranus  III,   1935, 147-171). Iš senąjį lietuvių tikėjimą liečiančių darbų minėtini: "Alt varas"   (Gimtasai  Kraštas  1934), "Perkūnas medžioja velnią" (Vairas 1935 nr. 3ir4), "Perkūnas liaudies tikėjimuose" (Tautosakos Darbai III 1937 ir atskirai, 90 psl.), "Gero ir pikto kova lietuvių liaudies tradicijose" (Vairas 1937 nr. 11 ir 12), "Griaustinis ir velnias Baltoskandijos kraštų tautosakoje. Lyginamoji pasakojamosios tautosakos studija" (Tautosakos Darbai VI  1939, atspaudas — 241 psl.). Pastarasis darbas yra viena iš pagrindinių    mūsų    pasakojamosios tautosakos studijų; apima 13 atskirų motyvų, kuriems duoti ir pra-plitimo žemėlapiai. Jis reikšmingas   ne   tik   motyvų   tyrinėjimu, bet ir pačiu metodu. Tai vėl tautosakinio tyrinėjimo metodų mūsų tautosakai pritaikytas pavyzdys, šiam darbui būtų galima tik tai prikišti, kad dr. J. Balys visą tyrinėjimą sutelkė prie motyvo ir jo epizodo, palikdamas nuošalyje tos pasakos   literatūrinį   išskleidimą, kaip, pvz., padarė J. Ambrazevičius,  nagrinėdamas vad. Drąsaus siuvėjo (Mt. 1640) pasakos lietuviškuosius ir kitų tautų variantus (dar daugiau kūrėjo  atskleidimo keliu ėjo dr. J. Kaupas, išnagrinėjęs kelias lietuvių sekamas pasakas, jau nesirūpindamas pačia pasakos kilme). Nemažiau svarbus dr. J. Balio darbas apie laumes bei deives — "Die Sagen von den litauischen Feen" (Die Nachbarn I, 1948, 31-71). Lietuvoje liko rankraščiu jo didelis darbas apie dangaus šviesulių ir kitų apraiškų tikėjimą. Iš jo  tėra išspausdintas gabalėlis     — "Saulinės   dainos" (Gimtasai Kraštas nr. 31, 1943) ir santraukinė apžvalga — "Tautosaka apie dangų" 1951. Lietuvių ir latvių tautosakos   bei   mitologijos klausimais parengė eilę straipsnių leidiniui  "Dictionary  of Folklore, Mythology and Legend" (1949-50), o apie lietuvių ir iš dalies prūsų religiją parašė atitinkamą skyrių leidiny "Wörterbuch der Mythologie" (1965, VII sąsiuvinis). Prie šių darbų priskirtina ir "Lietuvių liaudies pasaulėjauta" 1966 (120 psl.). Tyrinėjo jis ir mūsų papročius. Iš tų straipsnių minėtini: "Litauische Hochzeitsbräuche" 1946 (78 psl.), Litauische Fastnachtsbräuche" (Schweizerisches Archiv f. Volkskunde 1948), Joninės (Gimtasai Kraštas 1943), apie žemdirbystės papročius karo metų "žemės ūkio" žurnale. Jo darbus apie lietuviškąsias balades jau anksčiau suminėjome. Įvairiais tautotyros klausimais dr. J. Balys rašė įvairiuose mūsų žurnaluose. Daug straipsnių parašė ir Lietuvių Enciklopedijai. Būdamas Lituanistikos instituto prezidentu (1964 -67), suredagavo "Lituanistikos darbų" I tomą 1966. Taip pat jis parengė ir pravartu bibliografinį leidinį "Lithuania and Lithuanians" 1961.

Dr. J. Balio gausūs tautosakos darbai turi mums didelės ir išliekamos reikšmės. Ir nesutinkant su viena ar kita jo pažiūra, visada reikia ją rimtai svarstyti, nes dr. J. Balys savo išvadas daro atsargiai ir atremia turima medžiaga.
Antanas Mažiulis


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai