Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JURGIS AMBRAZIEJUS PABRĖŽA   
ESU SAU ŽMOGELIS
 
Esu sau žmogelis, šarpus kožnam darbe.
Vis man pagal norą klojas, Dieve, būk Tau garbė.

Atbuvau baudžiavą, kiek uždėjo ponas,
Gir užtat mane ponas ir kunigs klebonas.

Užmokėjau donį, nors su didžia beda,
Nebijau dabar nei pono, nei urėdo.

Karčiamoj nesu skolingas, noris kas nedėlę
Patsai alaus atsigėręs, perku dar prieteliams.

Turiu jungą jaučių, tris žirgus iššertus,
Ir namelius neskolingus, dėl visų atvertus.

Turiu du sūneliu, dvi skaisti dukreli,
Kas tik anas gaun regėti, sako, kad panelės.

Prie tos ščestis yra, kad ir pati ščyra.
Visi turtai ir karūnos del manęs nieks yra.

Nors prūdelis mažas, kasdien užmal mierą.
Tankiai kur yr didi turtai, tikros meiles nėra.

Visad linksmas esu, ar ariu ar sėju,
Prašau, Dieve, būk ir toliau mano geradėju.

APIE PYPKININKĄ

Nieks man didybes, didžių vyresnybes,
Kuriems paklepčiai atim jų aštrybes.
Nėr man ponystės ir tos neniekinu,
Vienok aš linksmas, pypkę sau kūrinu.

Nėra man smūtkų, nežinau, kas bėda,
Ir dėkavoju, kad Pons Dievs taip rėdo.
Jei mane paplak, kad provą biaurinu,
Aš jam kloniojuos ir pypkę kūrinu.

Sumnenė čista niekad nesmūtnijas,
Ana nebijos, kad kilst perkūnijos,
Neboju nieko, tabokelį trindams,
Stoviu atvožnai, pypkę sau kūrindams.

Anas tyrionis, kursai svietą spaudžia,
Dreb girdėdamas, kad perkūnai šaudo.
Aš žaibus metant pats save stiprinu
Ir antrą pypkę prikimšęs kūrinu.

Tam neužvydžiu pavadžiaus geriausio,
Kurs prastą stoną rand čestyj aukščiausioj.
Tegu šlovinąs, aš to neniekinu,
Stovėdams žiednai pypkę sau kūrinu.

O dūmas regims, ant oro išnykstąs,
Paduod man mislis, kad nebūsiu šlykštus,
Primen man aiškiai, jog čion gyvendamas,
Turiu veizėt, ką rasiu mirdamas.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai