Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Ramybė man (eil.) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS KĖKŠTAS   
Aš, vergas nepriklausomos dainos,
fanatiškai dainuodamas audras ir laisvą, platų vėją —
dainavau save.

šiandien, griuvėsiuose dienų sustojęs
(po nurimstančios erdves dangum),
stebiu save pro skausmo spektrą,
pro pėdsakais manais paženklintą degėsių kapinyną,
ir jaučiu: kad man praėjusių dienų
paliko žymes aštrios.
Kad jų spygliuotos užtvaros
kiekvieną mano mintį gelia.

žmogaus ir žemes užtemimo ir tiesos nematantiems:

jeigu neturite jėgų pakelti žvilgsnio į mane
(praėjusi ir einantį), nutilkite, palikdami
mane žvaigždėms ir medžiams.

Ties tamsiom upėm stovi medžiai rūstūs
ir aš, jų artimas.

Ramybė jums, šešėlių medžiai,
sausas šakas panėrę į slaptingą upių naktį.
Prieš naują nerimą ramybė man.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai