|
Parašė PRANAS KOZULIS
|
PRARASTI POJŪČIAI
Aš esu atėjūnas — ne vietinis:
kur einu — man pačiam nesvarbu ...
Mano žingsnis apmiręs ir lėtas
laukime netikėtų žaibų.
Nematau aš tavęs — tu, lakštingala,
išsiilgęs tavęs ir giesmės;
man regėjimas tėra būdingas,
kaip gausių paklydimų versmė.
Negirdžiu aš tavęs — tu, mieliausioji —
negirdžiu tavo žodžių tikrų: —
argi būsiu praradęs jau klausą,
kaip — gaudimą dangaus vyturių? ..
Tavęs laukiu, tartum Pažadėtosios,
bet visvien iš to nieko nebus:
aš esu negudrus ir per lėtas —
kada reikia ugnies ir žaibų.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
