Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KULTŪROS FONDO PROBLEMA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Mockus   

Apie Kultūros Fondą buvo daug kalbama Nepriklausomybes metais Lietuvoje, bet toliau kalbų ir raštų nenueita. Vokiečių okupacijos metais buvo mėginta tokį fondą net oficialiai įkurti, tačiau praktiškai iš to nieko neišėjo. Atsidūrus tremty, Vokietijoje, tą klausimą iš naujo ėmė judinti Liet. Rašytojų Dr-ja. Buvo sudarytas net steigiamasis komitetas iš pačių rašytojų tarpo. Tas komitetas savo laiku paskelbė atsišaukimą ir paruošė įstatų projektą. Nuo to laiko praėjo jau treji metai.

Tam komitetui neparodžius organizacinės veiklos, Rašytojų Draugija iniciatyvą atidavė Kultūros Fondo Clevelando skyriui, kuris ėmėsi žygių ir jau paskelbė fondo reikalu atsišaukimą. Atsišaukime skaitome: "Tautinė mūsų kultūra sudaro žymiausią bei svarbiausią lietuvybės pagrindą ir stipriausią mūsų tautybės išlaikymo laidą. Todėl visų laisvų ir sąmoningų lietuvių pats didysis gyvenamojo meto uždavinys yra sustiprinti šią mūsų tautinę kultūrą ir toliau ją ryžtingai ugdyti. Tautinės kultūros idealu turi tapti tas bendrasis visos gyventi norinčios tautos židinys, apie kurį turi spiestis visi be pažiūrų ir įsitikinimų skirtumo, bet lietuviškai jaučią ir galvoją lietuviai, susirūpinę savo tautos likimu ir ateitimi. šiuo bendruoju tautos židiniu turi tapti seniai laukiamas ir plačia prasme suprantamas Lietuvių Kultūros Fondas — visų lietuvių kultūrinė insti-tuicija ir organizacija.

"Aktualieji ir artimieji Lietuvių Kultūros Fondo uždaviniai yra: remti ir skatinti lietuvių mokslą, literatūrą, meną, švietimą, spaudą, gaivinti bei ugdyti gimtąją kalbą, palaikyti tautines tradicijas bei savo papročius ir t. t. šiam tikslui reikėtų leisti ir plačiai paskleisti mūsų mokslininkų bei menininkų kūrinius, suorganizuoti pasaulinę lietuvių meno galeriją, įsteigti bendrinės kalbos kultūros organą, sudaryti lituanistinių šaltinių centrą, remti lietuviško teatro sutelkimą, žymesniuosius meno ansamblius ir kitas lietuviškos dvasios kėlimo bei gaivinimo apraiškas, leisti informacinius bei kitokius leidinius.

"šitam didžiajam tautos kultūros darbui reikia sutelkti geriausias jėgas ir surinkti visus galimus kapitalus. Todėl nedelsdami organizuokime bendrą Lietuvių Kultūros Fondą, kuris apimtų viso pasaulio lietuvius ir prisidėtų prie Pasaulio Lietuvių Bendruomenės uždavinių vykdymo."

Taip skaitom Kultūros Fondo naujų organizatorių, Clevelando skyriaus, atsišaukime.
Tenka pasiklausti, kodėl taip atsitikdavo, kad tokio Fondo steigimas vis baigdavosi nesėkmingai? Ar tam yra kaltas mūsų lietuviškosios visuomenės abejingumas kultūriniams klausimams, ar esama ir kitokių priežasčių? Rodos, negalėtume vien visuomenės abejingumu to aiškinti. Kultūrinėj srity ir Nepriklausomybės metais, ir tremty labai daug padaryta ir tai negalėjo įvykti be visuomenės paramos. Vadinasi, nesėkmės šaknys turi glūdėti kur nors kitur.

Atrodo, kad pagrindine priežastimi tekdavo laikyti organizatorių trūkumą. Visą laiką turėjome žmonių, kurie apie tai įvairiomis progomis pakalbėjo ar parašė, bet neatsirado žmonių, kurie būtų klausimą išryškinę ir realiais pagrindais sukūrę tokią organizaciją.

Tai galėjo atsitikti arba dėl to, kad mums iš viso trūksta organizatorių, arba dėl to, kad pati idėja niekada pakankamai neišryškėjo ir todėl neatsirado ryžtingų kovotojų už jos įvykdymą, šiuo atveju norime akcentuoti antrąją galimybę, nepaneigdami ir pirmosios. Kaip ten bebūtų, bet, tur būt, visi sutiksime, kad Kultūros Fondo siekimai nebūdavo išryškinti, geriau sakant, sukonkretinti. Atskiri autoriai ta tema parašo kiekvienas taip, kaip jie patys vaizduojasi, o minėtasis steigiamasis komitetas taip pat surašė labai bendro pobūdžio statutą.

Palikdami praeitį praeitimi, turime klausimą spręsti dabarties akimis. Dabar gi toks Fondas galėtų būti sukurtas tik emigraciniuose kraštuose esančių mūsų tautiečių pastangomis. Tai turint galvoj ir tenka klausimą svarstyti. Nėra abejonės, kad Jungt. Amerikos Valstybės tampa natūraliu mūsų išeivių gyvenimo centru. Tat šio krašto aplinkybės turi esminės reikšmės klausimo pasisekimui. Gi tų aplinkybių negalima laikyti labai palankiomis rnūsų svarstomajam reikalui. Iš seniau čia gyveną mūsų tautiečiai turi savo tradicijas ir savo patyrimą. Kultūriniai klausimai glaudžiai siejasi su pasaulėžiūra, ir todėl daug kas vengia jų sprendimo bendrine plotme, nenorėdami aštrinti grupių santykius ir iš anksto netikėdami jų pasisekimu. Naujai atvykusieji gal drąsiau eitų to klausimo spręsti, bet yra labai silpni ekonomiškai, o Fondą steigiant, pinigas vaidina pagrindinį vaidmenį.

Realiai į situaciją žiūrint, Kultūros Fondo veikimo galimybes sąlygoja šios aplinkybės.
1.    Jo steigėjai ir vadovai turėtų surasti būdus neužgauti atskirų pasaulėžiūrų. Vadinasi, į programą galėtų būti įrašomi tik patys bendriniai mūsų kultūros klausimai, kaip kalbos saugojimas ir ugdymas, tautodailė, tautosaka, muzika ir panašiai.
2.    Vykdant pinigų rinkimo vajų, naudotis ligi šiol turima patirtimi. Žmonės, duodami pinigą, labai konkrečiai nori žinoti, kam tas pinigas duodamas ir kaip jis bus sunaudotas.

Dabar darosi aktualūs lituanistikos instituto, lietuviško profesinio teatro-dramos, operos, baleto organizavimas ir panašūs klausimai. Kiekvienam iš jų įvykdyti tektų vesti labai konkrečiais šūkiais propagandą ir labai sistemingai po to verbuoti paramą.
K. Mockus

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai