Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
žiemos Iliuzijos (keturi eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Kruminas   
MEDIS

Lig debesies rankas iškėlęs
Tu neišverksi žalumos.
Tik snigs tave, ir laužys vejas
Nuo sutemos lig sutemos.

Ir vėtrų ūžiančių pavojuj
Kas vienišą paguos tave?
Ne apie medj aš galvojau —
Apie save, apie save.


ŽVAIGŽDĖ
Šviesų minioj namai pabalo,
Ir lyg sapne čia nuostabu.
Ir mes per šitą karnavalą
Ranka į ranką vis abu.

Ir mes taip žingsnis vis į žingsnį
Staiga — naktis juodai šalta.
Tavęs nėra, tik žvaigždė mirksi
Nuo speigo drebančiam skliaute.
 
KELIAS
Dvi  mėnesienoj   rogių vėžės.
Naktis kaip lyguma plati.
O kas į laimę mus pavėžys
šitoj painioj jausmų nakty?

Kas mus praveš pro sapną rūstų,
Kad švistų žeme ir diena?
Pakyla vejas. Sniegas pusto.
Ir jokio kelio prieš mane.

VĖJAS
Kažin kur šalta. Medžiai gaudžia.
O man taip gera su tavim.
Ir prie širdies rankas prispaudžiu —
Naktis šilkinė ir žavi.

Ir pasilenkus mano pusėn
Tu liūdną pasaką seki.
Ai ne, ne tu, tai vėjo gūsiai
Man beria sniegą į akis.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai