Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
MAIRONIS
Per jį prabilo milžinų dvasia, prabočių vėlės,
Pravirko kanklės vėl žilų vaidilų.
Senovės karaliūnus iš piliakalnių aukštų prikėlęs,
Jis tartum pranašas nuo Nemuno krantų pakilo.

Jo dainose ošė tamsios, plačios girios,
Tyvuliavo ežerai, tekėjo skaidrios upės.
Vėl sužvango plienas ir kardai senovės
didžiavyrių. . .
Ir miškuos šventuos vėl meldės vaidilutės.

Savyje jis nešė nuostabius pasaulius,
Jo poezijoj glūdėjo kerintys vaizdai:
Ir senovės pilys, ir didvyrių kaulai,
Ir verkę, apgriuvę milžinų kapai.

Jo eilėraščiuos pavasario balsai skardeno,
Jojo žodžiai nešė pergalės viltis,
Jo dvasia, beribės meilės apimta, mums laisvę
pranašavo
Ir mus išvedė į nuostabias šviesos šalis.

Jojo dainos sklido per laukus ir klonius,
Jas dainavo mūsų broliai Nemuno krantuos.
Tartum genijus šviesus pakilo štai Maironis
Ir plevena jo dvasia dangaus skliautuos.

Jis tėvynės kančių kelią begalinį, klaikų,
Iškentėjo, apšviestas dangaus malonės,
Ir dabar palikę vieniši, po tiek daug laiko,
Vėl su ilgesiu prisimenam Maironį.

Nors jai dainiaus nebėra — išnyko jis lyg
dūmas vėjuj,
Bet jo lyra vis virpės po mūsų žemę visą, —
Ir girdėsime jį skambant, kaip Orfėjų,
Ir prie Nemuno, Nevėžio, ir kalnuos Dubysos.

POETAS

Tavo akys — dvi mėlynos gėlės —
spindi tarytum žibuoklės. Naktį
eini per bekraštes visatos alėjas.
Perėjęs žvaigždynus, erdvėje girdi:

teka upės tavo pasauliuos.
Tyvuliuoja marių bekraščių vanduo.
Pakrantėj susėdę žvejai svajoja
saulę ir vėjus. Tavo sapnuos

šviesios gintaro pilys, ir girios
ošia bekraštės, pilnos balsų įstabių.
Mėlyni paukščiai rytais nubudę gieda
tyrą džiaugsmą iš kito pasaulio krantų.

Tavo akys — dvi mėlynos gėlės —
spindi tarytum žibuoklės. Nakty
eini per bekraštes visatos alėjas —
ir nuostabias pasakas mums vis seki.


A. GUDAITIS Dailininkas (aliejus, 1964)

Antanas Gudaitis (g. 1904) su A. Galdiku, V. Vizgirda ir kt. buvo dalyvis Ars grupės, kuri ėmėsi Lietuvos meną sieti su Vakarų meno pažanga. Bolševikinė spauda šią grupę kaltina "formalizmu". O dėl Lietuvoj pasilikusio A. Gudaičio skelbia, kad jis ". . . nugalėjo stipriai pasireiškusias formalizmo apraiškas" (J. Jurginis, Lietuvos meno istorijos bruožai, 1960, 378). Iš dedamo paveikslo matyti, kad ir dabar A. Gudaitis tebekuria taip, kaip anksčiau.  Savo kūrybinio kelio neišsižadėjo, o greičiau ir jaunąją kartą šian ke-lian žadina, kaip matyti iš kito puslapio.

Pavergtojoj Lietuvoj viešpatauja visiems privaloma "socialistinio realizmo" dogma. Todėl oficialiai visi dailininkai ir laikomi jo atstovais nuo A. Žmuidzinavičiaus ligi J. Švažo. Tačiau tikrovėj, atidavus partinę "duoklę" atitinkamos tematikos darbais, žengiama tuo pačiu keliu, kurį nepriklausomoj Lietuvoj pradėjo kūrybiškai pažangieji dailininkai.  Ypač šis faktinis nusisukimas nuo bet kokio realizmo jaučiamas jaunojoj dailininkų kartoj (J. Švažas, J. Čeponis, A. Savickas, S. Džiaukštas, A. Stasiulevičius, S. Jusionis ir kt.). Aiškinamasi realizmo sąvokos "praplėtimu". Iš tiesų "realizmo" sąvoka dažnai taip "praplečiama", kad iš pačių paveikslų jo visiškai nesimato. Keli pavyzdžiai šiame puslapyje. Žinoma, pavergtojoj Lietuvoj sunku taip laisvai ieškoti kūrybinio kelio, kaip pvz. jo ieško šio numerio A. Dargis ar jaunas dailininkas Mindaugas Nasvytis (g. 1929, dėsto meno istoriją The Cleveland State University).


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai