Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS ŽITKUS   
SUSTINGUSIOS BANGOS

Be namų vargai vargus tarp svetimų
Ir buvai, žmogau, pavirtęs į šunytį,
šiandien stovi tu laimingas prie namų, —
Bet namai tie, kaip ir laime, pramanyti.

žvelk nuo slenksčio į sustingusias bangas.
Dar meni — tave jos mėtė, kaip šunytį.
Kaip šunytis pralindai siauras angas,
Kad galėtum žmogumi krante trūnyti.

PASAKOS BROLIAI

Aš dainuoju nerasdamas naujo
įkvėpimo nei žodžių naujų.
Teka upė iš pieno ir kraujo,
Bet  ir pienas pavirsta krauju.
 
O krantu žengia pasakos broliai,
Užburti nuostabių spindulių.
Ir vis tolinas mėlyni toliai,
Ir neranda jie laimėn kelių.
 
ATSISVEIKINIMO  ŽIEDAS

Segė žiedą man sesuo —
Aš beveik verkiau.
Staugė viesulas ir šuo,
Ir kaskart klaikiau.

Atsisėdau ant akmens
Tolimam krašte.
Dingo pasaka piemens,
Liko tik rašte.

Liko žiedas, kaip žaizda,
Gilumoj širdies.
Niekas niekur niekada
Taip nebežydės.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai