Jau dvidešimt šešeri metai praslinko nuo sovietų raudonosios armijos pirmojo įsiveržimo Lietuvon. Tačiau teisiškai Lietuvos respublika tebeegzistuoja tiems, kurie nenusilenkia Sovietų Sąjungos smurto aktams. Dar eilėj valstybių turime Lietuvos respublikos diplomatinius atstovus, šiuo metu kiekvienas iš jų mums yra brangus kaip nepriklausomos Lietuvos liudytojas.
Šį kartą kreipiame žvilgsnį į dr. Stasį Antaną Bačkį. Sovietams begrebiant Lietuvą, jis buvo vienas iš pačių jauniausių mūsų diplomatų. Dabar išretėjusioje Lietuvos diplomatų šeimoje ir jis sulaukė jau jubiliatinio amžiaus.
Dr. S. A. Bačkis gimė 1906 vasario 10 Pantakonių k, Joniškėlio vis., Biržų aps. Baigęs Panevėžio gimnaziją (1925), jis išvyko studijoms Prancūzijon. Ten 1928 baigė Paryžiaus univ. teisių fakultetą (licenciato laipsniu) ir po poros metų Tarptautinių mokslų institutą. Grįžęs Lietuvon, 1930 pradėjo tarnybą užsienio reikalų ministerijoj, iš pradžių politinio departamento sekretoriumi, o nuo 1934 užsienio reikalų ministro asmens sekretoriumi. Šios pareigos sudarė jam gerą praktinę diplomatiniam darbui pasirengimo mokyklą — eidamas MUS pareigas jis buvo Lietuvos delegacijos generalinis sekretorius visose Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrų konferencijose ir Tautų Sąjungos pilnaties posėdžiuose Ženevoje. 1938 jis buvo paskirtas Prancūzijon, kurioj teko išbūti ligi 196C, taigi ištisus 22 metus. Iš pradžių Lietuvos atstovyParyžiuje pirmasis sekretorius, po metų buvo paskirtas pasiuntinybės patarėju. Nuo 1943 ėjo Lietuvos atstovo pareigas Paryžiuje patarėjo rangu, o nuo 1953 — įgalioto ministro titulu. Nuo 1960 dr. S. A. Bačkis užima Lietuvos pasiuntinybės patarėjo vietą Vašingtone, turėdamas asmeninį įgalioto ministro rangą.
Tokia formali dr. S. Bačkio diplomatinės karjeros schema. Nesitenkinant šia schema, pirmiausia tenka pabrėžti, jog ir pradėjęs gražią diplomatinę karjerą dr. S. A. Bačkis nesitenkino tik ja. Gilindamasis teisės studijose, Paryžiaus univ. 1943 įsigijo Prancūzijos valstybinį teisių doktoratą, parašęs disertacijas "Lietuvos ir šv. Sosto konkordatas" ir "Baltijos valstybių tragedija". Paryžiaus univ. teisių fakulteto geriausių disertacijų viešosios teisės konkurse jo disertacija buvo specialiai atžymėta (mention). Vokiečiams areštavus ministrą P. Klimą, perėmęs Lietuvos atstovo pareigas, dr. S. A. Bačkis sunkioj situacijoj uoliai rūpinosi Lietuvos reikalu. Informacijai nuo 1944 leido biuletenį "Questions Lithuaniennes" (išėjo 33 nr.), vėliau — "Bulletin Lithuanien" (8 nr.). Megzdamas ryšius su prancūzų politikais ir intelektualais, skaitė įvairiomis progomis paskaitų, rašė prancūzų spaudoje. 1959 suorganizavo iškilmingą O. V. Milašiaus 20 metų mirties minėjimą, sudaręs komitetą iš prancūzų Milašiaus gerbėjų. Bačkių šeimos namai drauge buvo ir visos Paryžiaus lietuvių kolonijos centras.
Į savo darbą dr. S. A. Bačkis dėjo visą širdį ne tik iš pareigos, bet ir iš visuomenininko prigimties. Lygaus charakterio, kaip laukiama iš diplomatų, dr. S. A. Bačkis drauge yra šiltas žmogus. Tai ir paaiškina, dėl ko nejaučiama jo asmenyje diplomatinio oficialumo, dėl ko jis nesitenkino tik tarnyba.
Nuo 1921 ateitininkas, jis pirmininkavo Panevėžio moksleivių kuopai 1924-25; po studijų grįžęs Lietuvon, 1931 buvo išrinktas Studentų ateitininkų sąjungos centro valdybos pirmininku; dabar yra Ateitininkų Federacijos garbės teismo pirmininkas (1962 buvo išrinktas Ateitininkų Federacijos vadu, bet atsisakė nepradėjęs eiti pareigų). 1931-37 buvo Katalikų Veikimo Centro Kauno rajono valdyboj. 1933-38 buvo Valančiaus liaudies universiteto rektorius. Nesiribojo tik katalikiškomis organizacijomis. Vienokias ar kitokias pareigas ėjo Naujosios Romuvos bičiulių sąjungoj, Klaipėdos ir Lietuvos kultūrinio bendradarbiavimo sąjungoj, Lietuvių - prancūzų draugijoj ir kt. 1932 buvo vienas iš Tarptautinės teisės mokslų draugijos steigėjų. Prancūzijoj dirbo Lietuvių europiniame sąjūdy, Europos federalistų sąjungoj, ACEN, Prancūzijos LB, 1945-60 buvo BALFo įgaliotinis ir kt. Prisidėjo prie Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos atsteigimo ir jos suvažiavimuose skaitė paskaitas (atspaudai: Katalikų Bažnyčios doktrina apie tautų apsisprendimo teisę 1961, Socialinis krikščionybės pajėgumas 1965).
Diplomatas intelektualas ir visuomenininkas idealistas, dr. S. A. Bačkis yra brangus žmogus. Linkime jam ilgų metų, dirbant Lietuvos nepriklausomybės atstatymui.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
