| |
|
|
|
MUZIKO J. ŽILEVIČIAUS SUKAKTIS |
 |
 |
 |
|
Parašė J. Stankūnas
|
Kompozitorius Juozas Žilevičius šiais metais kovo 16 d. atšventė 60 metų amžiaus sukaktį.
šia proga negalime patylomis praeiti, neprisiminę jo ir plačios jo veiklos muzikoje.
Reikia pripažinti, kad Amerikoj J. Žilevičius yra vienas iš stipriausių ir darbščiausių muzikų: jo uolumas, pasišventimas yra begaliniai. Be tiesioginių savo pareigų ir muzikos kūrybos, jis turi visą eilę kitų darbų. Lietuvių spaudoje dažnai matome jo straipsnių. Muzikos veikla jo apylinkėje (N. Jersey) sklinda iš J. Žilevičiaus pastogės. Būdamas ir muzikologas, daug laiko skiria lietuvių muzikos tyrinėjimui; turi surinkęs daug brangios medžiagos, gražiai sutvarkytos. Kurie arčiau gyvena, visi nori iš jo pasisemti žinių. Jo pagelba daug kas atsistojo ant kojų.
J. Žilevičius muzikos mokslus baigė Petrapilio konservatorijoje, kur studijavo kompoziciją pas Glazunovą, Vitolį ir kitus. Grįžęs iš Rusijos po ano karo, daug prisidėjo, muziką ugdant Lietuvoje.
Kaip kompozitorius, jis yra vienas iš pirmutinių simfoninės lietuvių muzikos kūrėjų. Yra parašęs simfoniją lietuvių liaudies motyvais, kamerinį kvartetą ir kūrinių smuikui su fortepijonu. Be to, yra suharmonizavęs daug liaudies dainų ir sukūręs nemaža originalių dainų solo ir chorui. Labai populiarios jo dainos "Anoj pusėj ežero", "Oi kad išauštų", "Vilnius", "Laisvės daina".
Juozas Žilevičius yra žymus organizatorius. Iš Rusijos grįžęs, pradžioje jis organizavo Kaune simfoninius koncertus, muzikes kursus, o operos kūrimo ir organizavimo darbe buvo centrinis asmuo. 1924 metais pradėjo leisti muzikos žurnalą "Muzikos Menas". Jo iniciatyva ir pastangomis 1924 m. VIII 23—24 d. buvo surengta pirmoji dainų diena.
Būdamas Švietimo Ministerijos meno viršininkas, jis rūpinosi apleista muzikos mokymo sritimi Lietuvos mokyklose. Jo pastangomis 1923 m. buvo nustatyta ir ministerio patvirtinta vidurinėms mokykloms ir gimnazijoms muzikos ir dainavimo programa. Šiai programai įgyvendinti per visą laiką (1923— 39 m.) jis rūpinosi ir tinkamų muzikos mokytojų parengimu. Beveik kas metai rengė mokytojams muzi-Jtos kursus, o pats yra parašęs specialių muzikos vadovėlių, kurių, deja, tik pradžios mokykloms skirtasis "Jaunas Dainininkas" tepasirodė spaudoj. Nuo 1923 m. būdamas Klaipėdos valstybinės muzikos mokyklos vadovybėj, dėstė beveik visus teoretinius muzikos dalykus. Per jo rankas perėjo per šimtą jaunosios kartos muzikų, gimnazijos mokytojų, chorų dirigentų, orkestrantų ir t. t.
Gyvendamas Klaipėdoje, J. Žilevičius pirmasis įkinkė muzikos mokyklos mokinius į muzikos senienų rinkimą. Tokiu būdu iš visos Lietuvos jis surinko apie tris šimtus egzempliorių įvairių lietuvių liaudies muzikos instrumentų. Jo paskatinti, muzikos mokiniai per atostogas surinko nemaža liaudies dainų ir jų melodijų, — kai kurie net po tūkstantį ir daugiau.
Iš šių darbų matome, kad J. Žilevičius lietuvių muzikos organizavimosi darbe yra suvaidinęs labai didelį vaidmenį. Jis yra vienas iš pirmųjų dalyvių, kurie padėjo mūsų muzikos menui tvirtus pamatus ir davė visą pradžią tolimesnei eigai.
1929 m. atvykęs į Jungtines Valstybes, jis nenuleido rankų. Susiorganizavęs didžiulį chorą ir atitinkamai paruošęs, kas metai jis duodavo po kelis muzikos koncertus. Jo iniciatyva atsirado didesnio masto dainų šventės ir kiti meno spektakliai, religinės valandos ir panašiai.
Amerikoj būdamas, jis parašė Vytauto Didžiojo 500 m. mirties sukaktuvėms paminėti didžiulę kantatą' chorui, solistams ir simfoniniam orkestrui. Yra sukūręs daug bažnytinių giesmių. Daug jų išleido Strums-kio leidykla, o mišparus — Fisheris. Mišparai yra populiarūs, bažnyčiose giedami ir visų mėgiami.
Baigdami šį kuklų paminėjimą, kompozitoriui J. Žilevičiui linkime ir toliau geros sėkmės, našių vaisių lietuvių muzikoj. Mums reikia daugiau tokių uolių, nenuilstamų meno darbininkų, kaip jisai.
J. Stankūnas
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
