Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
SKULPTORIUS ANTANAS BRAZDYS PDF Spausdinti El. paštas
Londonas, tur būt, dar niekada nebuvo su tokiu dėmesiu priėmęs lietuvio menininko, kaip atsitiko su jaunuoju skulptorium Antanu Brazdžiu. Baigęs meno studijas JAV ir atvažiavęs jų dar pagilinti į Londoną, jis čia praeitų metų gale susidarė sąlygas savo vieno darbų parodai. Išstatęs joje 12 darbų, jis susilaukė didelio spaudos dėmesio. Apie jį ir jo darbus rašė ir meno žurnalai, ir didieji Britanijos, o taip pat ir JAV laikraščiai.

Reikia pasakyti, kad britai tik labai išimtinais atvejais parodo dėmesio ar net entuziazmo kitų tautų talentams, ypač dar jauniems, neįsigijusiems pasaulinio garso. Dėl to tą ypatingą dėmesį A. Brazdžiui, tur būt, tektų aiškinti ir šio skulptoriaus originalumu ir gal dar tuo, kad jis yra didelio krašto — Amerikos — pilietis, nors visi apie jį rašiusieji rūpestingai pasistengė atžymėti jo lietuvišką kilmę, kaip buvo padaryta ir tos parodos kataloge ir kaip daroma vėlesniuose kitų parodų kataloguose.

"The New York Times" (1965. gruodžio 28 d.) Charles S. Spencer ta parodos proga rašė: "Pirmoji skulptoriaus Antano Brazdžio paroda Hamilton galerijoje yra vienas pačių įspūdingiausių šiemetinių debiutų.

"Esu tikras, kad ši paroda yra pradžia didelės ateities. Nėra abejonių, kad Brazdys skolingas Lip-šicui, apie kurį jis atsiliepia su pagarba; tokios pat storos, vamzdžių pavidalo formos, tačiau kai Lipšico kompozicija būna sudėtinga, barokinė, tai šis jaunasis laikosi žymiai didesnės atrankos ir yra klasiškai tiesioginesnis.

"Palyginus su vadovaujančiųjų jaunųjų britų skulptorių mechaniškomis, šaltomis statulomis, Brazdys pasirodo aiškiai humanistiškas, dalis senos europietiškosios tradicijos, nors jis, tai matyti, yra aiškiai konservatyvus, pasirinkdamas sau medžiagas ar būdus joms panaudoti.
"Jo išeities taškas yra žmogiškoji forma, bet, nei sentimentaliai, nei anekdotiškai nepanaudodamas tos žmogiškosios padėties, jis persismelkia į žmogaus kūną, taip sakant, iki pačių kaulų. Pavyzdžiui, "Vedybos", kol kas geriausias jo darbas, yra dvi išlankstytos formos, kurių viena reiškia stuburkaulį, o kita apglėbti pasiruošusias rankas ar šlaunikaulius. Juodai nudažytos, tuos du paprastus pavidalus dar jungia eilė mažų sferinių pavidalų, ir visuma sudaro nuostabų mišinį formų elegancijos ir seksualumo".

Išvadą Charles S. Spencer darosi šitokią: "Imdamas sunkią medžiagą ir pasirinkdamas apvalias formas, jis visada sudaro lengvumo, net linksmumo įspūdį, ir jeigu jo darbuose ieškotum klaidų, tai, gal būt, jas sudarytų nebent tas lengvas jo dekoratyvumas. Bet didžioji jo dorybė yra pastangos parodyti, kad, pasinaudojant europietiškąją tradicija, įkvėpimo imantis iš žmogiškųjų formų, galima sukurti naujų ir reikšmingų skulptūrų".

Britų savaitraštyje "The Obser-ver" (1966.1.2) Nigel Goslin rašė: "Brazdžio darbus sudaro daugiausia simetrinės struktūros, o tai leidžia jam vykdyti perėjimus (iš formalinių į organinius pavidalus, iš sunkumo į lengvumą) be pavojaus netekti kontrolės".

"Tokie darbai, kaip "Vedybos" — du U formos pavidalai, sujungti { krūvą — yra jau pasiekimas".

Britų "The Financial Times" 1966.1.13 Paul Grinke, pasidžiaugęs kai kuriais Brazdžio darbais, o ypač plačiai aptaręs visuotinai pripažintąjį darbą "Vedybas", daro tokią išvadą: "Brazdys eina labai nepriklausomu keliu, ir jo atsidėjimas, kurį rodo visi jo dabartiniai darbai, labai netrukus išves j| į pirmąsias moderniųjų skulptorių eiles".

Iš visos, gausybės kitų laikraščių dar galima būtų suminėti 1966.1. 3 dienraščio "The Guardian" skiltyse išspausdintojo Norbert Lynton straipsnio išvadą, kur jis sako: "Paroda pristato visiškai susiformavusią asmenybę, darbui mokarnai panaudojančią įspūdingas technikines galimybes ir išreiškiančią eilę estetinių tradicijų savo darbuose, kurie visi sudaro vis dėlto nuostabią vienumą".

Ypač plačią keturių didelių puslapių jo darbų apžvalgą, parašytą Charles S. Spencer, iliustruotą 8 jo darbais, išspausdino "Studio International" žurnalas 1966 sausio numeryje.
ši paroda Antanui Brazdžiui iš tiesų buvo tik pirmasis rimtas įvesdinimas į meno pasaulį. Jis yra jaunas vyras ir iki tol ne kažin kiek dar tebuvo reiškęsis parodose. Gimęs 1939 balandžio 16 Vašakėnuose, Panevėžio aps., 1944 atsidūrė Vokietijoje, o 1947 Anglijoje. Ten Oksfordo mieste baigė gimnaziją ir pradėjo meno studijas. 1956 gale persikėlė į JAV ir mokėsi Čikagos Meno Institute (jį baigė 1962). Gavęs stipendiją - premiją, 1962-64 tobulinosi Londono Royal College of Art.

Su kitais pirmą kartą dalyvavo 1960 Art Institute of Chicago parodoje, paskui 1960 ir 1961 New Horizon in Sculpture parodose Čikagoje, 1962 dviejų menininkų parodoje Čikagos universitete, 1963 A. I. A. parodoje Londone ir 1965 Meno Tarybos suruoštoje parodoje Londone.

Po jį labiausiai iškėlusios tos jo vieno darbų parodos 1966 pavasarį jis dalyvavo penkių amerikiečių Londone suruoštoje parodoje, kurioje skulptūros darbai buvo vien tik Brazdžio, ir apie juos tada "The New York Times" 1966.IV26 tarptautinėje laidoje jau mūsų minėtasis Charles S. Spencer, be kita ko, rašė: "Skulptorius Brazdys pastaruoju metu susilaukė ypač didelio pasisekimo jam vienam skirtoje parodoje Hamiltono galerijoje, iš kurios čia rodomi trys darbai... Jo estetiškos ir seksualinės statulos yra daugiau europietiškos negu amerikietiškos ar angliškos; jis maža ką bendra teturi su dabarties geometriniais ir montuotiniais stiliais. Jo formos yra didelės, bet nedaro nerangumo įspūdžio; jos malonios, veikiančios ir išskirtinai originalios tokio jauno menininko darbuose".

1966 pavasarį kartu su kitų rinktinių skulptorių darbais viena nauja A. Brazdžio skulptūra buvo išstatyta Londono Battersea parke miesto savivaldybės suruoštoje parodoje.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai