Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Petras Pilka: ŽVAIGŽDŽIŲ JIEŠKOJIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Br.   
Petras Pilka: ŽVAIGŽDŽIŲ JIEŠKOJIMAS. Lyrika. 100 numeruotų egz. 100 psl.  1950. Neparduodama.
Petras Pilka poezijoje nebe naujokas — nuo 1936 metų jis yra išleidęs pamečiui keturis eilėraščių rinkinius. Bet skaitytojų masėse poetas nebuvo populiarus. Tačiau čia pat reikia pastebėti, kad "populiarumo" autorius bus ir nesiekęs: to nepopuliarumo priežastimi iš dalies reikia laikyti ir visuomet ribotą autoriaus knygų egzempliorių skaičių — tik 100 egzempliorių.

P. Pilka pasirinko uždaro, individualisto poeto kelią. Mažai jis tesirodė  ir periodikoje.  O  rinkiniuose, skiriamuose gal tik literatams ir besidomintiems naujosios poezijos vingiais, jis kalbėjo išdidžiai ir autonomiškai, visiškai nesirūpindamas, kaip reaguos "plačiosios masės", žinoma, autorius neišvengė apskritai mūsų moderniosios poezijos tono, spalvos ar tematikos, bet jis stengėsi išsimušti iš tos rutinos, kuri iš poeto daro miniažmogį.

Bendros tautos nelaimės, laisvės netekimas, tremtis, kaip kitus rašytojus, taip ir P. Pilką palietė nepaprastai: naujojo lyrikos rinkinio tematika ištisai persunkta taikos, laisvės, teisybės, žmoniškumo idealais— tomis žvaigždėmis, kurių poetas ieško visoje tremties kelionėje ir visame pasaulyje kartu su išblaškytais savo broliais — ir neranda. Čia dar prisideda tėvynės atminimai ir ilgesys, namų vaizdas ir tremties skausmai, farizėjiškos tautų ir vadų neteisybės ir bendra pokarinio benamio žmogaus tragedija. Jeigu autoriui ne visada pavyksta surasti menišką formą rūstiems pasmerkimo žodžiams (kurie lieka paprastu plūdimusi), tai neretai grynai asmeniški pergyvenimai žėri nuoširdžiu lyriškumu ir kūrybine gyvybe (kelio ant akmens, kelią žvaigždėm, žvakutėm baltom). Atvejų atvejais jau skųstasi, kad patriotinis motyvas esąs visiems įgrisęs iki gyvo kaulo. Kažin? O gal ne motyvas, tik jo interpretavimas. Jeigu ta pačia vieno autoriaus pavartota forma vėliau imama gaminti trafaretiškos, tik su mažais pakeitimais plokštelės, aišku, kad tokios kūrybos niekas negali vertinti ir laikyti kūryba. Ir iš tiesų šiandieną, kada jau beveik 10 metų gyvename pasaulio, tėvynės ir visų gerųjų idealų kataklizmoje, sunku rasti naują žodį ar naują formą toms "pasenusioms temoms" išreikšti. Kuris mūsų poetų tarp kitko nebus dainavęs ir apie grįžimą. Ir štai, kada randi tokias eiles kaip Pilkos "sueisime visi", tuo grįžimu dar kartą iš naujo gyveni, dar kartą jis tavyje atgyja toks turiningas, ryškus ir nebanalus. Religinis motyvas Pilkos poezijoj retas, bet ten, kur jis iškyla, — iškyla giliai ir stipriai, kaip eilėse "ėmė sidabrinį", kur trijuose posmuose sutelpa skaudi suteptos, bailios ir nedėkingos širdies tragedija.

Beveik visi P. Pilkos eilėraščiai parašyti ketureiliais. Nevisada ilgesnieji išlaikomi viename lygyje. Laužo ritmą ryškus klaidingas žodžių kirčiavimas (Juodi, juodi naktį dienos milžinai; Bijai žodį sušnabždėti ir pn.). Bet miniatiūriniai vaizdeliai išeina nuoširdūs, sklandus, pagauną:
žuvėdra klykdama plasnoja.
Neklyk — namuos lieki!
Lynoja.
Viešpatie, ar Tu verki? (96 p.)

 Viso rinkinio eilėraščiai apima 5 metų laikotarpį — jie sudėti chronologiškai nuo 1944 liepos iki 1949 gegužės. Tai yra ne vien poeto lyrinis "dienoraštis", tai yra poetinis benamio žmogaus dokumentas. O kaipo toks jis galėjo pretenduoti ir į didesnį skaitytojų skaičių.
J. Br.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai