Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Lysandro Z. D. Galtier   
MANO VAIKYSTĖS  DIENOS

Mano vaikystės dienos ramiai įžvaigždintos
belankant lėtus pietų peizažus,
kurie išlaisvina antrąjį žvilgsnį;
mano atgailojimai be ašarų; lengvi nusišypsojimai,
kenčiančiojo mąstymai, prisiminimai saldūs,
kuriuos mažu pamažu laikas vis iš arčiau
Nuvalo ir išryškina;
ir tu, tvaningas atminime mylimų būtybių,
mirusių draugų, tų — o klajūnai! —
kurių smulkiausias artimumas mus priglaudžia, palengvina gyvenimą, ir tų,
kurių pėdas mažai jau kas besaugo — užmirštuoliai! —
(tu, kurs pasirodei man, pakilęs, poilsy besnaudžiant;
tu, tasai Antrasis, kuris gyveni many,
kurį visuomet jaučiu jieškojimuos,
ir tu, kurs karts nuo karto mane vadini,
švelniai  paliesdamas man  petį,
kai aš mažiausiai apie tai mąstau, kai to mažiausiai esu reikalingas),
ir jūs, paberti nostalgiški balsai,
taryt šešėliai seką man iš paskos;
ir jūs, dūminės rašalinės šmėklos, supusios mano pasveikimus be nerimo,
ir jūs, o jūs, dar jūs, manieji angelai,
dangaus tvarkytojai, aukštosios šviesos žiburiai,
ateikite, sugrįžkite, apginkite mane!
Nepalikite manęs šioje ne vien vidinėje vienatvėj,
mano kietoj, kietoj vienatvėj!

 
ŽMOGUS ČIA  ATĖJO
 
 žmogus čia atėjo tik tam,
kad aprašytų savo totalinį ir ekstatinį graudumą.
Savąjį graudumą. Graudumą, padariusį jam daug žalos.
Ir po to iš čia išėjo.
vėliau atėjo kiti, vien tik tam, kad aprašytų savo absoliutinį ir ekstatinį graudumą.
Savąjį graudumą. Graudumą, padariusį jiems daug žalos,
ir po to jie iš čia išėjo.
Pirmasis keliavo su nauju liūdesiu.
Kiti keliavo su nauju liūdesiu.
Su savuoju liūdesiu.
Bet tie, kurie
buvo įpratę į naujus jieškojimus ir stebuklus pamėgę,
paskendo grožyje pirmykščiam lygumos;
nujautė joje ryšį su šviesa,
pajuto savo sukrėstoj ir staigioje tąsoj
nuostabų veidrodį kitos šviesos.
Parinkę nuotolį sustojo.
Įsikūrė.
Įsikūrė tiesios meilės plotuos.
Ir tie iš mūsų, kurie kenčiam slaptą ir vaisingą nerimą, pažinę, kad džiaugsmo jėga sukelia ir kuria ritmą, puošiantį mums sielą monotonišką,
jos neapleisime.
Jos negalėsime apleisti.

Išvertė JUOZAS KĖKŠTAS

 
Poetas ir dailininkas LYSANDRO Z. D. GALTIER, prancūzų kilmes argentinas, išaugo ir subrendo prancūzų naujojo meno atmosferoje ir įnešė į ispanų poeziją daug naujų ir vertingų elementų, išpuoselėtų ypač tos poetinės mokyklos, kurios priešaky stovėjo O. V. Milašius ir Guillaume Apollinaire.

Prancūzų kalba yra išėję šie originalios jo poezijos rinkiniai: — "ITINERAIRE, SUIVI DE REALITE DU SOUVENIR , Buenos Aires, 1936; "LUMIERE DE PAMPA", Buenos Aires, 1937; "MOT DE PASSE - DENOU-MENT", Buenos Aires, 1942. Ispanų kalba — "LUZ DE PAMPA  (Extension interior), Buenos Aires, 1950.

Vertimai iš prancūzų į ispanų kalbą: "32 POEMAS DE GUILLAUME APOLLINARE", Bs. Aires, 1929; "LOS ORIGENES IBERICOS DEL PUEBLO JUDIO", O. W. de Lubicz Milosz, Bs. Aires, 1935; "EL GRAN ME AULNES", Alain Fournier, Bs. Aires,   1938; "ADRIANA MESSIIRAT", Julien Green, Bs. Aires, 1939 ir 1947; "POEMAS", O. W. de Lubicz Milosz, Bs. Aires, 1941; "CANTICOS, SALMOS Y PLEGARIAS", O. W. de Lubicz Milosz, Cordoba, 1941; "MIGUEL DE MANARA", O. W. dc Lubicz Milosz, Bs. Aires, 1947. Iš ispanų į prancūzų kalbą: "ANIMAL DE FONDO", de Juan Ra-mon Jimenez, Bs. Aires, 1949.

Turi paruošęs spaudai O. W. Milašiaus studiją — "LIETUVIŲ TAUTOS KILMĖ" ir dramą "MEPHI-BOSErH". Yra taip pat nemažai išvertęs j ispanų kalbą lietuvių liaudies dainų.
O. V. Milašiui mirus, Lysandro Z. D. Galtier drauge su keliais kitais mūsojo poeto kūrybos draugais įsteigė Paryžiuje "Milašiaus Bičiulių Draugiją", kuriai pirmininkauja Jean de Boshiere. O. V. Milašiaus išgarsėjimas ir jo poetines įtakos pasklidimas ispaniškajame pasaulyje daug priklauso nuo L. Galtier pastangų.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai