Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LITUANISTINIO ŠVIETIMO RŪPESČIAI PDF Spausdinti El. paštas


Naujoji ateivių banga, 1949-51 pasiekusi šiaurės Amerikos kontinentą, rado čia lituanistinio švietimo ugniakurus ne tik išgęsusius, bet ir užšalusius. Senuosius rūpesčius tebeliudijo dar kai kurių klebonijų garažuose užsilikę dulkių klodais apnešti parapinėse mokyklose kadaise naudoti lietuviški vadovėliai, bet daugelyje vietų ir tie jau buvo parduoti popieriaus fabrikams.

Lietuviškas mokyklas naujieji ateiviai pradėjo organizuoti spontaniškai "iš apačios", be jokių institucijų patvarkymų ar nurodymų. To norėjo tėvai. Pirmosios mokyklos glaudėsi prie parapinių mokyklų, privačiuose namuose, garažuose. Tik nedaugelis parapinių mokyklų lituanistinio švietimo atgijimą tąsyk draugiškai sutiko. Mat, už lietuvių kalbą jaunojoje kartoje šiame kontinente jau nebebuvo kovojama, ir naujasis entuziazmas buvo palaikytas ramybės drumstimu. Ne vienoje kolonijoje su parapijų ir parapinių mokyklų vadovybėmis buvo iškilę visai rimtų konfliktų. Ilgainiui padėtis normalizavosi, ir lituanistinis švietimas pastarajame dešimtmetyje išgyveno labai kūrybingą laikotarpį.

Lituanistinio švietimo stiprėjimą lėmė du veiksniai: gerai paruošti, patyrę ir idealistiškai nusiteikę lietuviai mokytojai ir Lietuvių Bendruomenė. Būtų nesunku išvesti paralelę tarp LB stiprėjimo ir lituanistinio švietimo augimo.

Stiprėjanti LB ėmėsi ne tik formalaus centralizavimo pareigų, bet ir pilno lituanistinio švietimo sistemos kūrimo. Bendruomenei ir privačiai iniciatyvai investuojant dolerius, o pedagogams talentą, patirtį ir pastangas, lituanistinės mokyklos tapo aprūpintos pagrindinėmis mokslo priemonėmis — vadovėliais, pratimų knygomis, žemėlapiais. Jau einama ir prie moderniškesnių priemonių — filmų, epidiaskopų, projektorių, šias priemones į lietuvišką mokyklą siekia įvesti su amerikiečių ir kanadiečių mokyklų darbo metodais artimiau susipažinę lituanistinių mokyklų mokytoj ai.

JAV ir Kanadoje lituanistinio švietimo centralizacija jau seniai pasiekta. LB autoritetui paklusta visos švietimo įstaigos (Viena ryškesnė išimtis atsiradusi Čikagoje). PLB valdybai suformavus PLB švietimo Tarybą ir patvirtinus šios centrinės švietimo institucijos nuostatus, viso pasaulio lietuvių švietimo centalizacija tapo visai užbaigta. Tačiau lituanistinio švietimo rūpesčiai tuo nesibaigia. Ir jie baigtis negali. Jų buvimas liudija kovojančios lietuvybės tolimų distancijų tikslus, jų netekimas reikštų lietuviškoje kovoje kapituliaciją-
Praėjusių metų gale lituanistinio švietimo reikalams JAV ir Kanadoje parodytas koncentruotas domesys buvo vienas iš šviesių, viltingų ir komentuotinų reiškinių organizuotos lietuvių bendruomenės gyvenime. Būdinga, kad prieš 15-17 metų lituanistinių mokyklų organizavimo ir išlaikymo reikalais pagrindinai sielojosi tėvai, dabar — mokytojai ir LB švietimo institucijų pareigūnai. Bet tai nebūtinai ženklina vien negatyvų reiškinį — tėvų intereso silpnėjimą, bet ir pozityvų — organizuotą ir planingą lituanistinio švietimo sistemos funkcionavimą. Iš reikšmingesnių įvykių žymėtina: lietuvių mokytojų konferencija Čikagoje X. 26 - 27, rytinių valstijų mokytojų ir švietimo darbuotojų suvažiavimas New Yorke XII.17 ir tą pačią dieną įvykusios lietuviško švietimo klausimais diskusijos Toronte.

Vertinant šiuos įvykius iš spaudos aprašymų, norėtųsi teigti, kad konkrečiais užsiangažavimais ateičiai išsiryškino kanadiečiai. Jie suka mokyklų gyvenimą vaizduojantį filmą, ruošia serijas skaidrių (Lietuvos istorijai ir geografijai), numatę skelbti mokinių rašinių ir knygų skaitymo varžybas ir t.t. Vienas iš originalių sumanymų — 1967 metų paskelbimas lituanistinio švietimo metais Kanadoje. Kanados LB švietimo organai budriai stebi lituanistinio švietimo krašte praktiką ir, reikalui iškilus, energingai įsikiša. Pav., Sudbury kolonijoje lituanistinė mokykla buvo užsidariusi, bet LB pastangomis atsikūrė ir vėl normaliai veikia.

A. Masionis New Yorko suvažiavime savo paskaitoje "šių dienų mokyklinės problemos" palietė labai įdomų klausimą: lituanistinės mokyklos uždaviniai ir jos atsiekimai, formuojant asmenybes savo tautai ir žmonijai. Paskaita atspausdinta "Darbininke", tai su ja gali susipažinti ir suvažiavime nedalyvavusieji. Vacl. čižiūno pademonstruota "lyginamoji chronologinė lentelė", rodanti lietuvių tautos slinktį pasaulio istorijos sąrangoje, atrodo, naujas ir originalus dalykas. Lentelės kopijas ir paaiškinimus turėtų gauti ir kitos mokyklos.

Čikagos JAV LB švietimo komisijos sukviesta konferencija buvo gausiausia dalyvių skaičiumi (per 100 dalyvių) ir turtingiausia savo programa. Atstovų buvo ne tik veik iš visų didesnių JAV lietuvių kolonijų, bet ir iš Kanados. Diskutuota bendrinės lituanistinio švietimo problemos (J. Plačas) ir metodiniai klausimai (St. Rudys); S. Vaišvilienės pravestu simpoziumu supažindinta su priešmokyklinio (Montessori vaikų namelio ir Alvudo) ir užmokyklinio (ateitininkų ir skautų) lietuviško auklėjimo praktika. Iš informacinio J.Kavaliūno pranešimo "Ko galima pasimokyti iš Amerikos mokytojų pedagoginio judėjimo" išplaukė naudingas nutarimas 1967.VII.30 - VIII. 6 Dainavoje suruošti lituanistinio švietimo darbuotojų studijų savaitę. Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su vaizdinėmis priemonėmis (A. Abromaitienė iš Kanados), vaizdinių priemonių demonstravimo aparatais (amerikietis pedagogas J. Kelly) ir painformuoti apie padėtį Vasario 16 gimnazijoje Vokietijoje (J. Kavaliūnas).

Čikagos konferencija teisėtai galėjo pasididžiuoti vienų metų laikotarpyje atliktu reikšmingu darbu: lietuvių kalbos pratimų paruošimu visiems pradžios mokyklų skyriams ir aukštesniųjų mokyklų klasėms. Konferencijoje dalyvavo ir pratimų autoriai: seselė M. Perpetua (Čikaga), E. Ruzgienė (Brooklynas) — 1 sk., G. Česienė (č) — II sk., J. Juozevičiūtė ir E. Narutienė (č) — III sk., S. Jonynienė (č) — IV sk., Z. Grybinas (E. St. Louis) — V sk., J. Plačas (Č) — VI sk., J. Kreivėnas (Cicero) — VII sk., St. Sližys (Detroit) — VIII sk., D. Velička (č) — V kl., I. Serapinas (č) — VI kl., ir J. Masilionis (č) — VII ir VIII kl. New Yorko ir Čikagos konferencijose aktyviai reiškėsi JAV LB švietimo tarybos pirmininkas Jer. Ignatonis.
Kalbant apie Čikagos konferenciją, iš tolo žiūrint, atrodo, kad ją dominavo lietuvių kalbos dėstytojai. Lietuvos istorijos ir geografijos problemos, religijos ir kultūros dėstymo klausimai neliesti. Iš spaudos pranešimų negalima pastebėti, kad bet kurioje iš šių konferencijų būtų buvę diskutuotas reikalas lituanistinių mokyklų mokinius informuoti apie organizuotos pasaulio lietuvių bendruomenės uždavinius, siekius ir laimėjimus. Praėjusiais metais vienos delegacijos sąstate Vašingtone dalyvavusi jaunosios kartos lietuvaitė skundėsi: "Kai lankiau mokyklą, tėvai ir mokytojai aiškino, kad norint būti geru lietuviu, reikia lietuviškai kalbėti, dainuoti, deklamuoti, šokti tautinius šokius, draugauti su lietuviais. Dabar matau, kad būti geru lietuviu reiškia dirbti Lietuvos laisvei. Mokykloje mes nebuvome tam rengiami".

Stebint kai kurių mokyklų darbą, iš tikro kartais susidaro įspūdis, kad gramatikos taisyklių, istorijos ir geografijos faktų išmokimui neproporcingai daug skiriama mokyklinio laiko. Dar daugiau, kad metai iš metų rudenį tam pačiam mokiniui gramatiką tenka pradėti daiktavardžiu, istoriją — Mindaugu, geografiją — Lietuvos sienomis. Tai atgraso vaikus nuo mokyklos, ypač gabesniuosius, švietimo darbuotojų suvažiavimuose ir konferencijose reikėtų pasvarstyti, kaip lietuviškose mokyklose sustiprinti sąmoningų lietuvių bendruomenės narių ir aktyvių kovojančios lietuvybės veikėjų paruošimą. Ar neprasminga būtų kiekvieną mokslo dieną klasėse pravesti trumpus pasikalbėjimus apie kolonijų ir pasaulio lietuvių bendruomenės žymesniuosius įvykius? Ar mokiniai neturėtų būti įpareigoti, ypač vyresnėse klasėse, sekti po truputį spaudą, ir pagal pajėgumą pakomentuoti lietuvių gyvenimo žinias? Pasvarstytina, kas svarbiau lietuviškai vaiko ateičiai — ar sugebėjimas išskirti daiktavardžių linksniuotes, veiksmažodžių asmenuotes, įvardžių ir prieveiksmių skyrius, ar būti informuotam- apie PLB tikslus, Vliko istoriją, Rezoliucijoms Remti Komiteto laimėjimų reikšmę, Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą, žygininkus, Altą ir t.t. Gal paieškotina kelių ir patį mokyklinį jaunimą lituanistinio švietimo rėmuose tiesioginiai į-traukti į Lietuvos laisvinimo akciją. Sakoma, kad žodžiai pajudina ir pavyzdžiai patraukia. Bet tik asmeniškas dalyvavimas galutinai laimi širdis.

Šitokių klausimų svarstymams, atrodo, turėtų taip pat būti surasta vietos švietimo darbuotojų suvažiavimuose, konferencijose ir studijų dienose. 
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai