Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
BŪK PASVEIKINTAS, PAVASARI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Maironis   
Iš lenkiškai parašytos Maironio poemos Z nad Biruty, skirtos lenkiškai kalbantiems Lietuvos bajorams. Lietuviškas vertimas spausdinamas pirma kartą. Visą poėmį išvertė FAUSTAS KIRŠA.


TREČIOJI GIESME
 
šiaurės vėjai gedulo giesmėmis kyla.
Jau žaisdamos bangos kaip skaldomos švysta.
Jau šąla. Vėjuota. Gamta nusivylus
Stipresnio glėbin kaip lavonas patysta.
Taip tuščiai! štai du ąžuolai surambėję.
Kaip griaučiai, ir dantys jų griežia su vėjais.

Kas gyvas — jau mirė! Jau baigta, sakytum!
Tačiau kada kovas saulutės veidelį
Kely iš pietų atidengs pažvalgyti, —
Prieš sapną mergaitė šypsotis kaip gali, —
Tuščiai iš šiaurės tie laukiniai prikibę,
Pavasaris laimi! Viltinga gyvybė! .

Būk sveikas, pavasari! žvilgsniais mėlynių
Ir gamtą paglemžusių tūkstančiais galių,
Su chorais lakštingalų panemumnių,
Su saule degtais lietuvaičių veideliais!
O, sveikas, pavasari! Palaima būna,
Kai mirusius prikeli, glausdams prie kūno.

štai kitas pavasaris: amžius kentėjęs
Ant bočių kapų savo vėliavą kelia
Ir šaukia atgimti! O himnas aidėja
Ir tūkstančiais atgarsių sielas įgalins!
Iš dulkių vėl sūnūs pabunda miegoję,
O žygių jų garsą pasaulis kartoja.

Ar taip jau seniai mums mirtis be paguodos.
Kaip klystančiam žiburiui, žūt pranašavo?
Juk taip neseniai abejojimų nuodais
Mes pervėrėm širdį net motinai savo.
Juk taip neseniai — atminimų likučiai
Net gėdinos vardo dar teisėtai būčiai.

Dabar Lietuvoj  kitaip šilas nulinga,
Ir marios kitaip Palangoj nuskalauja!
Jau prašymą naują maldom sopulingom,
O Viešpatie, širdys Tavęsp atnašauja!
Palaimink, o Viešpatie, jauną Tėvynę
Ir žygiuos sunkiuos duok tvirtybės krūtinei!

Palaimink mums giesmę naujais atgimimais,
Ir pirmoje būrio jaunatvišką ranką;
Ir tamsą nakties, po kurios pridengimais
Per saugų pasienį mums knygos patenka!
Palaimink dar! .. Viešpatie, Tu juk atspėji,
Kuri tik per dainą į tikslą atėjo.

Kam meilė viena: tai ne meilė žadėtai;
Tai atsidavimas ir ilgesio žvilgsnis;
Kurs myli tėvynę skausmais sužavėtas
Ir jieško kovų savo žaizdai suvilgyt;
Kas jaunas aukoja ir širdį, ir kovą,
Ir šviečia aušra savo tautai vadovu!...

Į Baltijos jūrą, kur pušys Birutės
Palinksta žemaičiams vainikais maloniai,
Nuplauti vargų, tarp bangų pasijutę,
Priplaukę žmonių vasariniam sezonui.
Gaju Palangoj, kaip prieš daugelį metų,
Kai rinkdavos gausiai turtingi magnatai.

Tada tik žaismai — be minties nuobodumui;
Vidudienio darbas nedegino veido!...
Bet šiandien — jėga kovos darbo didumui,
Gyvent ir mokintis jau niekas nebaido.
Todėl valanda čionai slenka jaukesnė,
Todėl Palanga atminimais meilesnė.

Inžinierius tūlas, ar koks nors daug galįs
Nevos advokatas čia vasara džiaugsis!
Ir sveikins, aplankęs ramumo kampelį,
Ir skęs kaip sapnan atminimais saldžiausiais.
Pažįstamas miškas gaivindamas kvepia,
Mokyklos laikai atgimimą čia slepia...

Čia mokės kadais!... Ir kaip šiandien dar mena
Tą knygą, kuri jam akis atidarė.
Suprato, kad čia Lietuva jo gyvena
Ir Kryžiaus kelionę kentėdama darė.
Ir būrio draugai uždainavo ne vieną
Lietuvišką dainą, atgautą per sieną.

Sutikę auklėtoją sveikino godžiai,
žemaitiškai ji kaip motulė kalbėjo.
Ir gimtąją kalbą, jau daug kam nuobodžią,
Tada jau mylėt ir gaivint patikėjo.
Dabar ta kalba, kaip jaunatvės aušrinė,
Kai bunda iš miego, jos nuopelnais tvino!

Sveika, Palanga! Jos šventojoj ramybėj,
Jos tuos pušynuos tartum vėl atjaunėji;
Savieji paskatina darbo stiprybę,
Ir nerimo dulkės bangom nuaidėja.
Po to vėl į darbą atgauni  krūtinę —
Atverti naujausių Tėvynei šaltinių!

Sveika, Palanga! Atminimų malones
Gimdai, kad nurimtum ... Laikai jau aiškėja!
Aš daug   iškentėjau, dažnai abejonės
širdy pervertoj nusiminę viešėjo.
Tik tau aš dėkoju, kad kenčiantis veidas
Neišdavė skausmo, kova neapleido!...

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai